Lietuvos bitininkai baigia imti pavasarinį medų. Vieni džiaugiasi, kad medaus nemažai, kiti skundžiasi, jog permainingi pavasario orai akivaizdžiai sumažino šio maistingo skanėsto derlių.
Žinomas Lazdijų krašto bitininkas Juozas Petrauskas, laikantis net 65 bičių šeimas, patikino, jog bitininkystė labai priklausoma nuo oro sąlygų, šaltas pavasaris ir sausra sumažino išimamo medaus kiekius.
Kai kas visai nepaėmė medaus
„Kai šalta, augalai neišskiria nektaro, o jei lyja, bitės negali medaus paimti, nes neskraido. Kai kurių augalų nektarinė yra atvira, tai lietus nektarą išplauna, o grikių net vėjas ištaško, su liepomis gali būti problemų – kai būna daug lietaus, išlyja nektarą“, – paaiškino Juozas.
Paklaustas, koks šių metų pavasarinis medus, Juozas sakė, kad buvo mažai įvairesnių augalų medaus, nes buvo šalta, augalai daug nektaro neišskyrė.
„Pavyzdžiui, pienei reikia 18 laipsnių šilumos, kad išsiskirtų nektaras, o šį pavasarį dažnai tokios temperatūros nebūdavo“, – sakė bitininkas.
Jis pripažino, jog sausra skirtingai palietė bitynus.
„Svarbu, kur stovi bitės. Mums užteko drėgmės, tačiau kiti bitininkai skundėsi, kad sausra pridarė nemažai problemų, o kolegos nuo Kapčiamiesčio sakė, kad visai nepaėmė pavasarinio medaus, nes ilgai buvo labai sausa“, – pasakojo J. Petrauskas.
Pavasarinis ir vidurvasario – skirtingi
Pasidomėjus, kuo skiriasi pavasarinis ir vidurio vasaros medus, bitininkas atsakė, jog pavasarinis medus būna šviesus, nes pavasariniai augalai duoda šviesesnį medų. O įvasarojus medus būna tamsesnis.
„Skiriasi ir skoniu, nes kas žydėjo pavasarį, tas nežydės rudenį, todėl visai kitokios medaus sudėtys. Pavasarinis medus greičiau kristalizuojasi, medus išaugina kristalus ir jie greičiau sukimba. Yra medaus rūšių, kurios nesikristalizuoja. Pavyzdžiui, vasaros medus iš akacijų tai visai nesikristalizuoja. Paskui atneša bitės lipčiaus medaus, jis irgi nesikristalizuoja“, – paaiškino bitininkas.
Daugiau nei du dešimtmečius bitininkyste užsiiminėjantis Juozas pripažįsta, jog apie bites reikia išmanyti.
„Reikia bent penkerius metus bitininkauti, kad suprastum visą bičių esmę. Reikia suprasti, kaip avilyje dėti rėmelius. Daug kas šioje vietoje daro klaidas. Dabar, kai aukštiniai aviliai, tai kiekvienu metų laiku reikia keisti rėmelių padėtis, kaip šachmatuose“, – patikino bitininkas.
Jis pripažino, jog bitės labai išmanios, bitė žvalgė avilyje sušoka šokį, kuriuo gali pranešti, kad, pavyzdžiui, už dviejų kilometrų auga liepa, ji gali nurodyti tikslią kryptį, kaip tą liepą pasiekti.
Ir bitininkai valgo medų
Paklaustas apie tai, ar bitininkai valgo medų, Juozas sakė, jog vieni kolegos valgo, o kiti nevalgo. Jis pats medų valgo, vartoja ir kitus bičių produktus. Bitininkas atkreipė dėmesį į bičių duonelę, kurioje yra net iki 250 mikroelementų.
„Sako, kad tie bitininkai, kurie valgo medų, ilgai gyvena ir būna sveikesni. Štai mūsų vienas bitininkas, kuris valgo medų, sulaukęs 95-erių metų, dar vairuoja automobilį. Manau, kad medus ir maistas, ir vaistas“, – kalbėjo J. Petrauskas.
Kalbama, kad bitės bitininkų negelia. Tai patvirtino ir J. Petrauskas, teigdamas, jog bitės bitininką pažįsta pagal kvapą, nes jos puikiai viską užuodžia iš toli.
„Jei su kitu žmogumi ateisi parodyti jam bites, tai didesnė tikimybė, jog įgels svetimam, bet ne bitininkui, nes jos puola tuos, kurie skleidžia aštrų, joms neįprastą kvapą“, – sakė Juozas.
Jis prisipažino, jog buvo bičių sugeltas, ir yra įsitikinęs, jog reikia saugotis sugėlimų, nes nežinia, kaip gali suveikti nuodai. Užsienyje bitininkams draudžiama su bitėmis dirbti be apsaugos priemonių.
Įsirengė avilio terapinį namelį
Juozas su šeima savo kieme įsirengė ir avilio terapijos namelį. Namelyje yra įkurdintos kelios šeimos bičių, užėjus vidun, girdimas bičių dūzgesys ramina. Kaip pats bitininkas Juozas teigia, avilio namelio terapijos metodika paremta tuo, kad žmogaus organizmą teigiamai veikia ir gerai nuteikia energetinis bičių šeimos laukas. Būnant ir ilsintis šalia bičių šeimų, žmogų veikia bičių skleidžiamos vibracijos ir iš paties avilio sklindančios medžiagos. Jos ne tik malonios žmogaus uoslei, bet kai kurios jų, pvz., pikis, pasižymi gydomosiomis ir antiseptinėmis savybėmis. Juozo žmona antrina, jog pavargusi būtinai čia užsuka, taip ir pailsi, ir nusiramina.
Šalies bitynai pagamina gerokai daugiau medaus, nei jo reikia vidaus rinkai – iš viso apie 6 tūkst. tonų. Apie du trečdalius eksportuojama. Daugiau medaus eksportuoti skatina ir didelė konkurencija su žymiai pigesniu įvežtiniu medumi iš trečiųjų šalių.
Specialistų teigimu, buvo testuojamas, tikrinamas medus, importuojamas iš trečiųjų šalių arba ne iš ES šalių. Tai net 46 proc. to medaus buvo pažymėti, kaip turintys rizikingų požymių – dalinai falsifikuoti ar panašiai.
Lietuvoje laikoma apie 230 tūkst. bičių šeimų. Dauguma bitynų – nedideli šeimos ūkiai.