DŽ redakcijos nuomonė
Savivaldybių tarybų narių kanceliarinių išlaidų skandalas įgauna pagreitį. Net Prezidentas savo metiniame pranešime šiam skandalingam reiškiniui skyrė keletą sakinių.
A. Tapinas kasdien atskleidžia vis naujų šio skandalo detalių, kurios tik patvirtina vieno garsaus kyšininko pasakytą frazę: „Parodykite, kurio žmogaus kišenės užsiūtos.“
Leido laisvai paimti, visi ir ėmė, nemokėdami jokių mokesčių, padarydami valstybei finansinę ir moralinę žalą. Ne tik valstybei, bet ir rinkėjams, iš kurių kruvinai uždirbtų pinigų ir buvo mokami tūkstančiai į neužsiūtas politikų kišenes.
Tai žinojo ir viena iš svarbiausių savivaldos institucijų – Lietuvos savivaldybių asociacija. Žinojo, toleravo ir naudojosi. Asociacijos vadovas pirko televizorius, jo pavaduotoja pinigų grobimo pateisinimui panaudojo beveik pusšimtį banko kortelių.
Vieni politikai bando taisyti padarytas klaidas ir į savivaldybių biudžetus jau sugrąžino įvairias pinigų sumas, kurias, jiems atrodo, jie buvo neteisėtai pasisavinę. Būkim biedni, bet teisingi –daugelis tarybos narių kanceliarinius pinigus jau seniai pravalgė, prapylė ar kaip kitaip panaudojo, todėl jiems grąžinti, pavyzdžiui, 10 tūkst. eurų (maždaug tiek pinigų „kanceliarijai“ per kadenciją gavo kiekvienas Lazdijų tarybos narys), nėra taip paprasta. Jie tų pinigų tiesiog nebeturi, o santaupų juk gaila atiduoti, jei jų ir šiek tiek yra.
Šioje situacijoje galimas „sąžinės klaidų“ lizingo variantas. Praėjusios kadencijos tarybų nariai, kurie vėl išrinkti į tarybas naujai kadencijai, galėtų parašyti buhalterijoms prašymą, kad jiems iš tarybos nario atlyginimo, kuris dabar bus oficialus ir sieks plius minus apie 600 Eur į rankas, kiekvieną mėnesį būtų atskaičiuojama į savivaldybės biudžetą tokia suma, kurią jis praėjusioje kadencijoje „supylė“ į savo ir giminių automobilių bakus. Tada jiems nereikėtų iškart sumokėti didelės pinigų sumos, o būtų mokamas „sąžinės klaidų“ lizingas: ir rajono biudžetams, ir Sodrai, ir VMI.
Žinoma, tie tarybos narių atlyginimai irgi neatsiras iš dangaus, savivaldybės turės „nuskausminti“ savo biudžetus ar maldauti pagalbos ir sostinės.
Štai Širvintų merė paskaičiavo, jog tarybos narių atlyginimams kasmet reiks atseikėti po 300 tūkst. eurų. Kai kurioms savivaldybėms tai gali tapti sunkiai pakeliama našta, kainuoti nesutvarkytus kelius, neremontuotas mokyklas ir panašiai.
Akivaizdu, jog skirti tarybos nariams 20 proc. mero atlyginimo sumos, buvo labai dosnu. Ar tikrai jie verti tokio atlygio už keliolikos valandų darbą? Būtų buvę teisingiau nustatyti vienos valandos darbo apmokėjimo įkainį, o paskui skaičiuoti, kiek valandų konkretus politikas konkretų mėnesį dirbo savo rinkėjų naudai.
Būtų protinga nustatyti, jog dalį savo atlyginimo tarybos narys galėtų skirti biuro nuomai. Jums kyla klausimas, kam tarybos nariui biuras? Ogi tam, kad jame galėtų priiminėti rinkėjus ir išgirstų apie rajono žmonių problemas iš pirmų lūpų.
Jei būtume tikrai brandžios demokratijos šalis, tai po šio skandalo turėtų būti taip: visi tie tarybos nariai, kurie praėjusioje kadencijoje dalyvavo „kanceliarinių“ prekių pirkimo akcijoje, turėtų atsistatydinti, o jų vietą užimti tie jų kolegos, esantys partijų rinkimo sąraše, kurie šioje akcijoje nedalyvavo, nes nebuvo tarybos nariais. Tada gal įvyktų politinis atsinaujinimas ir būtų išpirkta savanaudžių kaltė.
REDAKCINIS STRAIPSNIS (vedamasis) – redakcijos nuostatas atspindintis, jos vardu parašytas, neretai nenurodant konkretaus autoriaus, rašinys, dažnai atsiliepiantis į kokius nors įvykius, paaiškėjusius faktus, tendencijas. Būdinga nedidelė, neretai vienoda visiems leidinio redakciniams straipsniams apimtis, glaustas minčių dėstymas, tezių pobūdžio argumentacija, naudojami publicistinės retorikos elementai. Įprasta pateikti išvadas, apibendrinimus, atspindinčius redakcijos nuostatas. / Žurnalistikos enciklopedija /