Lietuvos savaitė

Šeimos gydytojų komandų slaugytojai pacientus galės konsultuoti savarankiškai – SAM

Šeimos gydytojų komandose dirbantys slaugytojai nuo kitų metų pacientus galės konsultuoti savarankiškai, ketvirtadienį pranešė Sveikatos apsaugos ministerija (SAM).

Kaip nurodoma pranešime, slaugytojas pagal savo kompetenciją galės įvertinti paciento sveikatos būklę, paskirti tyrimus ir suteikti kitas paslaugas, o esant poreikiui – nukreipti pacientą pas šeimos gydytoją.

Slaugytojai ir toliau dirbs šeimos gydytojo komandos sudėtyje, ir pacientai, kaip ir iki šiol, turės registruotis pas šeimos gydytoją.

Tačiau, įvertinęs priežastį, dėl kurios kreipiasi pacientas, šeimos gydytojas galės nukreipti pacientą slaugytojo konsultacijai.

Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys teigia, kad šis žingsnis paskatins slaugytojų savarankiškumą, padės plėsti jų kompetenciją bei didinti šios profesijos prestižą.

Kaip nurodo SAM, slaugytojo kompetencija leidžia ne tik taikyti slaugos procedūras ir priemones, bet ir vertinti paciento sveikatos būklę, konsultuoti ir teikti rekomendacijas, vykdyti lėtinėmis ligomis sergančių pacientų sveikatos būklės stebėseną, paskirti tyrimus ir vertinti jų rezultatus, atlikti vaikų ir suaugusiųjų profilaktinius patikrinimus, imunoprofilaktiką, naujagimių priežiūrą, teikti kitas paslaugas.

Slaugytojas taip pat galės skirti medicinos pagalbos priemones, tačiau išrašyti vaistus arba pratęsti jų skyrimą galės tik išplėstinės praktikos slaugytojas.

Pieno perdirbėjai ragina Vyriausybę didinti paramą pieno gamintojams

Didžiosios pieno perdirbimo įmonės palaiko ūkininkų raginimą Vyriausybei didinti nacionalinę paramą visiems pieno gamintojams ir dėl to kreipėsi į Žemės ūkio ministeriją, pranešė pieno perdirbėjų asociacija Pieno centras. 

„Siekiant užtikrinti pieno sektoriaus tvarumą, nacionalinės paramos lėšos turi pasiekti ne tik smulkius, bet ir vidutinius bei stambius ūkius, turinčius potencialo didinti pieno kiekį“, – teigiama ketvirtadienį išplatintame Pieno centro pranešime. 

Asociacijos rašte ministerijai teigiama, kad pieno perdirbimo įmonės turi pakankamus gamybinius pajėgumus, tačiau trūkstant žaliavos daugiau nei 30 proc. pieno jos turi pirkti iš aplinkinių šalių.

Pasak Pieno centro vadovo Egidijaus Simonio, dėl besitęsiančios geopolitinė įtampos ir sudėtingos pasaulinės ekonominės situacijos eksporto rinkose smukus pieno produktų kainoms kartu nukrito ir žaliavinio pieno kainos.

„Sudėtinga situacija daro įtaką pieno sektoriaus sąstingiui ir paspartina ūkininkų pasitraukimą iš pieno gamybos, stabdo pieno gamintojų investicijas ir plėtrą“, – pranešime teigė E. Simonis.

Jo teigimu, iš rinkos traukiantis smulkiems pieno gamintojams, o vidutiniams ir stambiems ūkiams nespėjanti didinti žaliavinio pieno gamybos Lietuvoje kasmet mažėja pieno kiekis. 

Pasak pieno perdirbėjų, į užsienio rinkas eksportuojama 70 proc. šalyje perdirbamo žaliavinio pieno produktų, todėl jo kainas Lietuvoje lemia situacija eksporto rinkose.

Pieno centro teigimu, Lietuvos pieno sektorius sukuria apie 2 proc. šalies bendrojo vidaus produkto (BVP), jame dirba daugiau nei 80 tūkst. žmonių.

Siūloma artimiausius penkerius metus leisti kirsti 2 proc. daugiau valstybinių miškų

Aplinkos ministerija penktadienį pateikė derinti metinės valstybinių miškų pagrindinių kirtimų normos 2024–2028 metais projektą, juo ateinančius penkerius metus būtų leidžiama kirsti 2 proc. daugiau miško nei dabar.

Valstybinės miškų tarnybos skaičiavimu, vidutinė metinė pagrindinių kirtimų norma būtų 12,17 tūkst. hektarų (ha) pagal plynojo miško kirtimo ekvivalentą ir jame būtų galima iškirsti iki 3,7 mln. kietmetrių likvidinės medienos tūrio, pranešė ministerija.

2019–2023 metams patvirtinta metinė valstybinių miškų pagrindinių miško kirtimų norma buvo 11,9 tūkst. ha apskaičiuota pagal plynojo miško kirtimo ekvivalentą ir jame buvo leidžiama iškirsti iki 3,6 mln. kietmetrių likvidinės medienos. 

Per paskutiniuosius penkerius metus valstybinių miškų plotas šalyje padidėjo 34 tūkst. ha, iš kurių apie 20 tūkst. ha – laisvos valstybinės žemės fonde esantys mišai, šiais metais perduoti Valstybinių miškų urėdijai kompleksinei miškų ūkio veiklai vykdyti.    

Ariogaloje vyko tradicinis tremtinių ir politinių kalinių sąskrydis

Raseinių rajone, Ariogaloje, šeštadienį vyko tradicinis tremtinių, politinių kalinių ir Laisvės kovų dalyvių sąskrydis „Su Lietuva širdy“.

Sąskrydyje dalyvavo premjerė Ingrida Šimonytė, Seimo ir Europos Parlamento nariai, Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro (LGGRTC) generalinis direktorius Arūnas Bubnys, Raseinių rajono savivaldybės meras Arvydas Nekrošius, taip pat svečiai iš Austrijos, Vokietijos, Lenkijos, Latvijos.

Sąskrydžio metu buvo eksponuojama Okupacijų ir laisvės kovų muziejaus darbuotojų parengta paroda „Laikom frontą!”, skirta partizano, politinio kalinio, Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos ilgamečio vadovo, dimisijos kapitono Antano Lukšos-Arūno 100-osioms gimimo metinėms pažymėti.

Taip pat vyko susitikimai su Seimo nariais ir Europos Parlamento nariais, pristatyti dokumentiniai filmai apie Lietuvos partizanų gyvenimą, knygos.

Pirmadienio naktis buvo šilčiausia per stebėjimų istoriją

Pirmadienio naktis buvo šilčiausia per stebėjimų istoriją, skelbia Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba.

Pasak meteorologų, buvo užfiksuotas aukščiausios minimalios nakties temperatūros rekordas: Molėtuose temperatūra nenukrito žemiau 25,1 laipsnio šilumos. Tokios šiltos nakties Lietuvoje nebuvo per visą meteorologinių matavimų istoriją.

Iki šiol šilčiausia naktis Lietuvoje buvo registruota Nidoje 2006 metų liepos 8 dieną, kuomet oro temperatūra žemiausiai nukrito tik iki 24,4 laipsnio šilumos, feisbuke paskelbė tarnyba.

Meteorologų duomenimis, šiais metais tai buvo antra tropinė naktis. Pernai tuo pačiu laikotarpiu jų buvo devynios. Tropinė naktis fiksuojama, kai temperatūra nenukrenta žemiau 20 laipsnių. 

Registruotas nedarbas Lietuvoje liepą augo iki 8,6 proc.

Registruotas nedarbas Lietuvoje liepą, palyginti su birželiu, augo 0,5 proc. punkto iki 8,6 proc., bet buvo 0,5 punkto mažesnis nei prieš metus, skelbia Užimtumo tarnyba. 

Registruoto nedarbo rodikliai liepą didėjo 57 iš 60 šalies savivaldybių. Labiausiai – Molėtų rajone (1 proc. punktu), Kazlų Rūdos ir Švenčionių rajonuose (po 0,9  punkto) bei Plungės rajone, Marijampolės ir Šalčininkų rajono (po 0,8 punkto) savivaldybėse.  

Anot tarnybos, registruoto nedarbo didėjimas vidurvasarį kol kas labiau atspindi darbo rinkai būdingus sezoninius svyravimus nei ekonominių iššūkių padarinius – praėjusių metų liepą taip pat fiksuotas nedidelis nedarbo augimas. 

Vidurvasarį darbo rinkoje fiksuota pasyvesnė darbuotojų paieška ir samda. Mažiau darbdavių ieškojo darbuotojų, mažėjo darbo pasiūlymų, mažiau darbo ieškančiųjų sugrįžo į darbo rinką. 

Liepą ieškodami darbuotojų į tarnybą kreipėsi 4 tūkst. darbdavių – 0,6 tūkst. mažiau nei birželį ir 1,1 tūkst. mažiau nei gegužę. Laisvų darbo vietų registruota 14,5 tūkst. – 2 tūkst. mažiau nei birželį ir 5,3 tūkst. mažiau nei gegužę. 

Nors mažėjo bendras laisvų darbo vietų skaičius, liepą laisvų darbo vietų daugiau nei birželį ir daugiau nei 2022 metų liepą buvo technologijų ir gamybos inžinieriams, finansų analitikams, specialiųjų poreikių mokinių mokytojams, autobusų vairuotojams, plastikinių gaminių gamybos ir medienos apdirbimo įrenginių operatoriams, kasininkams, dažytojams, skardininkams, mėsininkams ir žuvų darinėtojams.  

KAM siūlo šauktinių pertvarką: numatoma šešių mėnesių tarnyba, tarnaus ir studentai

Pertvarkant šaukimo į kariuomenę tvarką, Krašto apsaugos ministerija (KAM) antradienį pasiūlė, kad šiuo metu galiojanti 9 mėnesių tarnyba daliai šauktinių galėtų būti sutrumpinta iki pusmečio.

Tai numatyta antradienį ministerijos registruotuose projektuose. Pateikti siūlymus privalomosios pradinės karo tarnybos pertvarkai KAM žadėjo dar šių metų pradžioje.

Įstatymo projekte rašoma, kad devynių mėnesių tarnyba gali būti sutrumpinama, bet ne ilgiau kaip tris mėnesius. Tarnybos sutrumpinimo sąlygas ir tvarką nustatys Lietuvos kariuomenės vadas.

Planuojama, kad devynių mėnesių trukmės tarnybą atliktų nuo 50 iki 65 proc. prievolininkų, o pusmečio trukmės tarnybą – nuo 35 iki 50 proc. prievolininkų.

Pakeitimuose taip pat numatyta, kad tarnybą turės atlikti ir aukštųjų mokyklų studentai, dalyvaudami Jaunesniųjų karininkų vadų mokymuose arba stodami į Krašto apsaugos savanorių pajėgas ir taip suderindami ją su studijomis. Ši tarnyba gali vykti savaitgaliais ar vasaromis.

Šaukiamojo amžiaus riba siektų 18–21 metus vietoje dabartinių 18–23 metų. Savanoriškai tarnybą norintys atlikti asmenys, kaip ir dabar, galėtų tą padaryti 18–38 metų amžiaus.