Dzūkijoje grybų supirkimo punktų – vienas kitas, nes dėl sausros miškai tušti, tuo metu rytų Lietuvoje punktų galėtų būti ir daugiau – miškai pilni voveraičių, baravykų, raudonikių ir kitų grybų, tačiau nėra surinkėjų.
Didieji supirkėjai sako, kad lietuviškų grybų kasmet prirenkama vis mažiau, todėl didžiąją dalį jie atsiveža iš Rytų.
„Jokios įtakos lietuviški grybai verslui nebeturi – viską atsiveža iš Rusijos, Ukrainos, Baltarusijos ar kitų šalių“, – BNS sakė Lietuvos miško grybų ir uogų verslininkų asociacijos ir Varėnos įmonės „Vipreka“ vadovas Virginijus Varanavičius.
Įmonės „Grybora“ iš Švenčionių direktoriaus Dainiaus Balkevičiaus teigimu, jeigu ne grybai iš trečiųjų šalių, jų perdirbimo įmonės užsidarytų: „Jeigu ne iš trečiųjų šalių žaliava, verslui amen“.
Pasak jo, Lietuvoje žmonėms geriau gauti išmokas iš valstybės, o ne patiems užsidirbti grybaujant ar uogaujant: „Pas mane 60 darbo vietų, o užimta tik 20 proc.“
Tuo metu V. Varanavičiaus teigimu, Dzūkijoje šiemet menkas grybų derlius: „Tokius lietuviškų grybų derliaus metus jau seniai turėjome“.
„Situacija, kas liečia uogas ir grybus Dzūkijoje, yra tragiška. Uogų derlių galiu prilyginti nuliui. Jų buvo per mažai. Šalnos pakenkė. Žmonės nusirinko savo reikmės, turgeliuose pardavė, pakelėse. Lietuviškos voveraitės, nemanau, kad turėjo didelę įtaką verslui, nes jų buvo tik 10 dienų, kada buvo palankios sąlygos dygti ir augti. Šiandien visi miškai Dzūkijoje treška, breška – išdžiūvę. Gal bus rudeninių grybų, jeigu bus šilta ir palis“, – BNS kalbėjo įmonės „Vipreka“ savininkas.
V. Varanavičius taip pat pripažįsta, kad grybų vartojimas Lietuvoje mažėja.
„Pradeda valgyti tuos grybus, kurie ant prekystalių yra ištisus metus. Nori daugiau pusfabrikčių – nuplautų, sušaldytų. O norint vartotojams įtikti, reikia papildomų investicijų į plovimo, šaldymo įrangą“, – kalbėjo verslininkas.
„Dzūkijos grybų“ vadovė Virginija Jovaišienė BNS sako, kad pastaruoju metu mažiau šaldytų grybų nuperka prancūzai, o baravykus perka visoje Lietuvoje. Apie 20 tonų jos įmonė planuoja surinkti ir šaldytus išvežti į Lenkiją.
Pasak jos, prieš pandemiją grybus atsiveždavo iš Rusijos, Ukrainos, bet dabar trukdo atsiskaitymai ir politinė situacija.
Tuo metu Kauno bendrovės „Fudo“ generalinis direktorius Mantas Bernotavičius BNS teigė, kad dėl grybų trūkumo Lietuvoje ir menkesnių galimybių jų atsivežti didesnį dėmesį jis skyrė uogų supirkimui.
„Iš trečiųjų šalių jau sudėtinga grybų atsivežti ir ne visi klientai nori juos pirkti. Nusprendėme didelių kiekių šiemet nesivežti“, – teigė jis,
„Fudo“ planuoja perdirbti daugiau negu 1 tūkst. tonų uogų, daugiausia jų atsiveš iš Ukrainos.
Beveik 10 metų veikiančios „Gryboros“ iš Švenčionių direktorius D. Balkevičius teigė, kad padėtį sunkina išaugusios kainos: „Sąnaudos 40 proc. padidėjusios yra: pabrango pakavimo medžiagos, transportas, o marža – ta pati, kaip ir anksčiau“.
D. Balkevičiaus teigimu, Lietuvos miškuose grybų yra pakankamai, tik nėra kas juos surinktų, o atsivežti darbo jėgos sunku – keliami dideli reikalavimai. Todėl įmonė „labai minimaliai“ nusiperka lietuviškų grybų.
„Prieš 4-6 metus voveraičių nupirkdavo nuo 10 iki 15 tonų per dieną“, – tvirtino jis.
„Gryboros“ vadovo teigimu, jeigu rinkėjų netrūktų, šiemet būtų galima perdirbti 300 tonų lietuviškų grybų. Dabar jis ketina daugiau nei 100 tonų atsivežti iš Rusijos, Rumunijos, Baltarusijos.
Autorė Sniegė Balčiūnaitė
Redaktorė Roma Pakėnienė
