Ramus ir įprasta vaga tekantis Krikštonių gyvenimas vieną kartą per metus iš esmės pasikeičia. Rugsėjo pirmąjį savaitgalį Krikštonių gatvės ir gatvelės, kaip kokiame didmiestyje, prisipildo automobilių gausmo, pasipuošusių žmonių šurmulio.
Jau daug metų pirmąjį rugsėjo sekmadienį krikštoniškiai ir buvę šio miestelio bei jo apylinkių gyventojai iš visų pasviečių suvažiuoja į atlaidus, o legendinė Krikštonių bažnyčia tampa didžiuliu tėviškėnų traukos centru. Ir kaip netaps, kai tą dieną susitinka ilgai nesimatę giminės ir buvę kaimynai, kai galima pasidžiaugti išskirtinėmis šv. Mišiomis, kurias aukoja iš Krikštonių kilęs aukščiausią dvasininko rangą užsitarnavęs Jo Eminencija Kardinolas Sigitas Tamkevičius. Ar daug Lietuvos bažnyčių gali pasigirti Kardinolo aukojamomis Mišiomis?
Praėjęs sekmadienis nebuvo išimtis – beveik pusė tūkstančio žmonių vėl susirinko į Šv.
Mergelės Marijos ligonių sveikatos atlaidus Krikštonių Kristaus Karaliaus bažnyčioje. Visi norintieji netilpo bažnyčioje, todėl didesnė pusė atvykusiųjų į šv. Mišias jų klausėsi bažnyčios šventoriuje.
Šv. Mišias koncelebravo Jo Eminencija Kardinolas S. Tamkevičius, jose taip pat dalyvavo Vilkaviškio vyskupas Rimantas Norvilas, Krikštonių parapijos klebonas Paulius Marčiulionis ir kiti dvasininkai.
Jo Eminencija Kardinolas S. Tamkevičius kalbėjo, jog Krikštonių bažnyčia jam yra ypatinga, nes čia prasidėjo jo tarnystė Dievui, čia jis pradėjo patarnauti per šv. Mišias. Jis džiaugėsi galintis kasmet sugrįžti į tėviškę ir dalyvauti savo vaikystės ir jaunystės bažnyčioje aukojamose šv. Mišiose.
Atlaidų iškilmėse dalyvavęs Vilkaviškio vyskupas R. Norvila maloniai nustebino tikinčiuosius keliolika minučių trukusiu pamokslu, kuriame jis akcentavo artimo meilės ir pagalbos šalia esantiems svarbą ir reikšmę.
„Mes turime padėti savo artimiesiems ne tada, kai galime, kai turime laiko, bet tada, kai jiems mūsų pagalbos labiausiai reikia“, – kalbėjo vyskupas.
Susirinkusius bažnyčioje maloniai nuteikė atnašų ritualas, kai įvairaus amžiaus krikštoniškiai nešė atnašas – žvakes, gėles, medų, duoną ir vyną. Mišiose giedojo Krikštonių bažnyčios choras, pastiprintas giedotojų iš šalies.
Po šv. Mišių buvo dalijama Šv. Komunija, norinčiųjų ją gauti buvo tiek daug, jog tikintieji rikiavosi ne tik bažnyčios viduje, bet ir šventoriuje, kur jų laukė du kunigai, dalijantys Šv. Komuniją.
Po to dvasininkai ir atlaidų dalyviai rikiavosi iškilmingai procesijai aplink bažnyčią, kurios centre buvo Kardinolas S. Tamkevičius, iškilmėse dalyvavę dvasininkai. Procesijoje buvo galima matyti ir Lazdijų rajono valdžios atstovų, įvairaus rango politikų.
Po šv. Mišių visi atlaidų dalyviai buvo pakviesti į Druskininkų kapelos „Ratnyčėlė“ koncertą.
Iš pirmų lūpų
Lena Švetkauskienė, Krikštonių kaimo bendruomenės pirmininkė:
„Šiemet atlaiduose buvo ypač daug žmonių, visos gatvės buvo užstatytos automobiliais. Suskaičiavome, jog į atlaidus atvyko apie pusė tūkstančio žmonių.
Krikštonių žmonėms šie atlaidai labai svarbūs. Kadangi tai ligonių sveikatos atlaidai, tai anksčiau būdavo daugiau žmonių, kurie atvažiuodavo su neįgaliųjų vežimėliais, sunkiai judantys, ligoniai, dabar to jau nebėra, šie atlaidai tapo Krikštonių krašto žmonių ir išeivių iš Krikštonių susiėjimo švente. Žmonės tai dienai ruošiasi, visi jos laukia, atvažiuoja daug svečių. Tai yra Krikštonių metų šventė, kai renkasi visi, išėję iš Krikštonių, – ir pažįstami, ir nepažįstami, žmonės suvažiuoja iš visos Lietuvos. Gal juos į Krikštonis traukia ir tai, kad šv. Mišias aukoja pats Kardinolas, kitur tokių dalykų nėra, tai mums didelis pliusas. Tai šeimų ir giminių suvažiavimo diena – pas senus tėvus suvažiuoja vaikai ir anūkai.
Mūsų bendruomenė nuoširdžiai ruošiasi šiems atlaidams, sutvarkome muziejų, bažnyčią, moterys pina vainikus, apšvariname teritoriją, kad Krikštonys gražiau atrodytų. Prisijungia visa bendruomenė, pasidalija atsakomybėmis, nėra problemų dėl pagalbininkų, visi stengiasi padėti, nes prisidėti prie pasirengimo atlaidams – šventas reikalas.“
Dovilė ir Almantas Jomantai iš Vilniaus:
„Šiuose atlaiduose esame jau antrą kartą. Apie juos iš senelių buvome seniau girdėję, bet, kol vaikai buvo labai maži, tai čia neateidavome. Dabar atėjome su dviem savo atžalomis, atlydėjome tėvus ir senelius. Labai daug žmonių, visi šventiškai nusiteikę, malonu matyti, kad daugelis vieni kitus pažįsta ir šiltai bendrauja. Labai graži tradicija vieną kartą per metus visiems čia susitikti, mieste to nėra. Tai yra tam tikras sugrįžimas prie savo šaknų. Ypač malonu, kad Mišias aukojo pats Kardinolas, Vilniuje mums jo nepavyko pamatyti, o Krikštonyse jis buvo visai šalia. Šiam miesteliui yra didelė garbė turėti tokį iškilų tėviškėną. Graži ir prasminga šventė, tikiu, kad kitais metais vėl čia atvyksime“.