Dzūkų žinios

Lietuvos savaitė

Dalintis:

M. Adomėnui už vairavimą neblaiviam skirta 800 eurų bauda, pusmečiui atimta teisė vairuoti

Buvusiam užsienio reikalų viceministrui Mantui Adomėnui už vairavimą neblaiviam skirta 800 eurų bauda, taip pat pusmečiui atimta teisė vairuoti.

Buvusiam politikui taip pat pritaikytas draudimas metus vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengtas antialkoholinis variklio užraktas.

Šias administracines nuobaudas antradienį M. Adomėnui skyrė Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyrius.

Jo atstovė Asta Šuminienė sakė, kad vairuotojui skirtos minimalios Administracinių nusižengimų kodekse nustatytos nuobaudos.

Pagal kodeksą, transporto priemonių vairavimas, kai tai daro neblaivūs (0,41–1,5 promilės) vairuotojai, užtraukia baudą nuo 800 iki 1,1 tūkst. eurų.

M. Adomėnui mažiausios nuobaudos skirtos atsižvelgus į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį.

Skundas dėl šio policijos nutarimo apylinkės teismui gali būti paduotas per 20 kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos.

„Nuo 2023 metų rugpjūčio 12 dienos vairuotojui sustabdyta teisė vairuoti transporto priemones, kol administracinio nusižengimo byloje įsiteisės galutinis sprendimas“, – informavo policijos atstovė.

M. Adomėnas neblaivus prie vairo buvo sustabdytas rugpjūčio 12-osios rytą per vykdytą policijos reidą. Jis teigė po pasisėdėjimo su bičiuliais vakare važiavęs prie ežero Molėtų rajone ir buvo sustabdytas pareigūnų, jie jam nustatė 0,62 promilės girtumą. Tai yra lengvas girtumo laipsnis.

Plečiama psichiatrijos dienos stacionarų veikla, jų padaugės dvigubai – SAM

Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) antradienį pranešė didinanti psichikos sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumą – plečia psichiatrijos dienos stacionaro tinklą.

Anot SAM, planuojama, kad iki 2027-ųjų psichiatrijos dienos stacionarų skaičius šalyje išaugs daugiau nei dvigubai – nuo 35 iki 77. Tai suteiks galimybę gauti reikiamą gydymą nesigulant į ligoninę (kai nuolatinė priežiūra nėra būtina) ne tik didmiesčių, bet ir rajonų gyventojams.

Psichiatrijos dienos stacionare suaugusiems yra teikiamos ne trumpesnės kaip šešių kontaktinių valandų per dieną gydymo ir readaptacijos paslaugos. Esminis skirtumas nuo stacionare teikiamų paslaugų – vakare pacientas galės grįžti ilsėtis į savo namus.

„Šiuo metu net 60 proc. visų psichikos sveikatai skiriamų lėšų atitenka stacionariniam gydymui, tačiau vos 7 proc. skiriami psichiatrijos dienos stacionarams. Vykdoma pertvarka ne tik leis pacientams išvengti gulimosi į ligoninę dėl nesudėtingų būklių, bet ir greičiau sulaukti kvalifikuotos pagalbos“, – sako SAM Psichikos sveikatos skyriaus patarėja Marija Oleškevičienė.

Plečiant dienos stacionarų skaičių, numatyta teikti galimybę gydymo paslaugas patogiai gauti ir dirbantiems ar besimokantiems asmenims. Jiems bus siūloma naudotis vakariniu arba savaitgalio dienos stacionaru.

M. Oleškevičienės teigimu, tikimasi, kad psichiatrijos dienos stacionarų plėtra iki 2030 metų leis šiuo metu esamą stacionarinio gydymo poreikį sumažinti trečdaliu. Tai lems ir lėšų gydymui psichiatrijos stacionaruose ir psichiatrijos dienos stacionaruose perskirstymą.

G. Nausėda: galimybė iš pensijų fondų išsiimti dalį lėšų skatintų žmones juose kaupti

(Paulius Peleckis / BNS)

Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad galimybė pensijų kaupimo fondų dalyviams kartą gyvenime išsiimti dalį lėšų paskatintų juos dalyvauti šioje sistemoje. 

„Pirmiausia tai duoda, nors gal kai kam tai atrodo netikėta, didesnį žmonių norą dalyvauti pensijų reformoje. Įsivaizduokite apsisprendimą žmogaus, kuris žino, kad į pensijų sistemą pateks kaip baudžiauninkas ir neturės galimybės iki pensijos pradžios nieko padaryti, ir padėtį žmogaus, kuris žinos, kad ekstremaliu atveju gali vieną kartą per gyvenimą išimti ne visus, o dalį savo pinigų“, – žurnalistams antradienį Varėnos rajono Mantotų kaime sakė G. Nausėda. 

Prezidentūra rudenį Seimui ketina siūlyti įteisinti galimybę vieną kartą išsiimti iki ketvirtadalio sukauptų lėšų.

„Natūralu, turėdamas tokias garantijas jis jausis saugiau ir turbūt jo noras dalyvauti sistemoje bus didesnis“, – pridūrė jis.

Prezidentas atmetė galimybę, kad tokiu atveju vienu metu būtų paimtos didžiulės pinigų sumos, pavyzdžiui, milijardas eurų.

Antros pakopos pensijų sistemoje Lietuvoje dalyvauja apie 1,4 mln. dirbančių žmonių. „Sodros“ duomenimis, iš automatiškai šiemet į fondus įtrauktų beveik 68 tūkst. gyventojų dalyvauti pensijų kaupime atsisakė 41,5 tūkst.

Susitarimas dėl pedagogų algų yra vykdomas, kyla klausimų dėl streiko teisėtumo – premjerė

Susitarimas dėl pedagogų darbo užmokesčio didinimo vykdomas ir bus vykdomas kitąmet, todėl kyla klausimų dėl planuojamo streiko teisėtumo, sako premjerė Ingrida Šimonytė.

Ji pabrėžė, kad Vyriausybė, kaip ir žadėjo, įvykdys, jog kitąmet vidutinis pedagogų darbo užmokestis siektų 130 proc. šalies vidutinio darbo užmokesčio, o dėstytojų ir mokslo darbuotojų – 150 procentų.

„Mes tikrai šitą rodiklį kitų metų rudenį pasieksime. Dėl to visai neabejoju, dėl to per visą šitą laikotarpį pedagogams darbo užmokestis buvo didinamas, šiais metais – 13 proc., praėjusiais metais – irgi panašiai“, – antradienį LRT radijui sakė Vyriausybės vadovė.

„Kitais metais pedagogų darbo užmokestis, manau, augs sparčiausiai viešajame sektoriuje“, – tvirtino ji.

Pasak I. Šimonytės, švietimas yra tarp tų veiklos sričių, kur darbo užmokestis auga sparčiausiai.

„Nėra galimybių atidaryti 2023 metų biudžetą ir dabar ką nors keisti, didinti darbo užmokestį vienai socialinei grupei, nes vienos profesinės sąjungos vadovas staiga nusprendė, kad sutartis yra nevykdoma. Pedagogų darbo užmokestis augs sparčiai pagal tai, ką dabar matome“, – teigė premjerė.

Mokytojų streiką organizuojančios Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos reikalavimus I. Šimonytė pavadino nerealiais.

„Reikalavimai, kad reikia 50 proc. padidinti darbo užmokestį ir dar sumažinti klases, sumažinti krūvius, – jų vertė yra tokia, kaip viso mūsų švietimo biudžeto. Akivaizdu, kad tai yra nerealistinis reikalavimas“, – sakė ji.

Premjerė tvirtino, kad teisininkai turėtų įvertinti planuojamo streiko teisėtumą.

Lietuvos švietimo darbuotojų profesinė sąjunga praėjusią savaitę paskelbė, kad traukiasi iš kolektyvinės sutarties su Švietimo, mokslo ir sporto ministerija bei rengiasi streikuoti. Rugsėjo 15-ąją vyks įspėjamasis mokytojų streikas, o nesulaukus norimų rezultatų, rugsėjo pabaigoje bus surengtas ir tikrasis streikas.

Profsąjunga ragina dar šiemet didinti mokytojų algas 20 proc., o nuo kitų metų – dar 30 proc., taip pat mažinti mokinių skaičių klasėse.

Šiemet pirmąjį ketvirtį vidutinis mokytojo darbo užmokestis „į rankas“ siekė 1328 eurų. 

Rugpjūtį – išankstinė 0,2 proc. mėnesio defliacija, 6,4 proc. metinė infliacija

Lietuvoje rugpjūtį, išankstiniais vertinimais, mėnesio defliacija siekė 0,2 procento. Defliacija fiksuota ketvirtą mėnesį iš eilės, prieš tai paskutinį kartą ji buvo 2021 metų lapkritį.

Išankstinė metinė – rugpjūtį, palyginti su 2022 metų rugpjūčiu – infliacija siekė 6,4 proc., skelbia Valstybės duomenų agentūra.

Labiausiai – 23 proc. – per metus atpigo elektros energija, 13,7 proc. – degalai ir tepalai. Labiausiai – 45,3 proc. – bango vandentieka, 44,3 proc. – nuotekų rinkimas. Be to, 27,2 proc. pabrango keleivių vežimo oro transportu paslaugos, 24,2 proc. – apgyvendinimo paslaugos. Tuo metu mėsa ir jos produktai brango 14,2 proc., duona ir grūdų produktai – 13,1 proc., daržovės – 15,6 procento. 

Išankstinė vidutinė metinė infliacija rugpjūtį siekė 14,9 procento.

Statybos per mėnesį brango 0,8 proc., per metus – 3,7 proc.

Statybų kainos liepą, palyginti su birželiu, padidėjo 0,8 proc., o per metus – liepą, palyginti su 2022 metų liepa – 3,7 proc., pirmadienį pranešė Valstybės duomenų agentūra.

Metinį pokytį lėmė vidutinio valandinio bruto darbo užmokesčio (19,4 proc.), mašinų ir mechanizmų darbo valandos kainos (4,4 proc.) ir pridėtinių išlaidų (0,3 proc.) padidėjimas, o mėnesio – darbo užmokestis (augo 4 proc.), taip pat mašinų ir mechanizmų darbo valandos kaina (0,1 proc.), medžiagos ir gaminiai (atpigo 0,3 proc.).

Pastatų remontas per metus pabrango 9,4 proc., gyvenamųjų pastatų statyba – 6,3 proc.

Per mėnesį daugiausiai augo izoliacinių medžiagų (0,5 proc.), pastatų remonto (1,5 proc.), gyvenamųjų pastatų statybos (1,4 proc.) kainos, o labiausiai – 1,4 proc. – sumažėjo metalo gaminių bei bendrųjų statybinių medžiagų (0,9 proc.) kainos.

Dėl Kaune iškirstų 900 medžių prokurorai pradėjo ikiteisminį tyrimą (žiniasklaida)

(Eriko Ovčarenko / BNS nuotr.)

Dėl Kaune, Islandijos plente, iškirstų 900 medžių prokurorai pradėjo ikiteisminį tyrimą, sekmadienį pranešė LRT laida „Panorama“.

„Želdinių skaičius yra apie 900, o preliminarus žalos dydis, čia labai rezervuotai turėčiau kalbėti, apie 400 tūkstančių“, – sakė Kauno apygardos vyriausiojo prokuroro pavaduotojas Rimas Bradūnas.

Tyrimo duomenimis, septynių hektarų ploto teritorijoje iškirsta daugiausiai krūmų, taip pat ąžuolų, eglių, pušų.

Miesto teritorijoje norint kirsti medžius, tam reikalingas savivaldybės leidimas. 

Pasak Kauno savivaldybės Aplinkos apsaugos skyriaus vedėjos Radetos Savickienės, prašymų dėl medžių Islandijos plente kirtimo savivaldybė nėra sulaukusi.

Registrų centro duomenimis, dauguma sklypų priklauso bendrovei „MJ Consulting“, kiti – fiziniam asmeniui.

Lazdijų rajone degė butas

Lazdijų rajone sekmadienį degė butas. Pranešimas apie gaisrą bute Bendrajame pagalbos centre gautas 5.49 val.

Kaip sekmadienį pranešė Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento Situacijų koordinavimo skyriaus atstovas, virtuvės patalpoje degė šaldytuvas ir mikrobangų krosnelė, apdegė siena, aprūko virtuvės patalpa.

Anot jo, atvykus žmonių viduje nebuvo, bute buvęs žmogus apžiūrėtas medikų. Gaisro metu buvo evakuoti aštuoni aplinkinių butų gyventojai.

Pasak PAGD atstovo, gaisras užgesintas 6.06 val.

Rugsėjį Kaune – parkavimo sistema, rodysianti laisvas vietas

AUSTĖJA MASIOKAITĖ-LIUBINIENĖ (BNS)

Centrinėje Kauno dalyje baigiama diegti parkavimo sistema, rodysianti laisvas automobilių stovėjimo vietas mobiliojoje programėlėje bei švieslentėse.

Kaip BNS sakė Kauno miesto savivaldybės administracijos Transporto ir eismo organizavimo skyriaus vedėjas Martynas Matusevičius, užbaigus darbus vairuotojai programėlėje galės matyti 3 tūkst. stovėjimo vietų užimtumą Kauno centre, Žaliakalnio mikrorajone bei Savanorių prospekte.

Miesto centre apie tai taip pat informuos ir 30 švieslenčių.

„Naujovės vairuotojams leis iš anksto nusimatyti, kur yra daugiausiai neužimtų parkavimo vietų. Taip bus sutaupomas ir laikas“, – teigė M. Matusevičius.

Pasak jo, planuojama, kad ši sistema mieste ims veikti rugsėjo viduryje.

Liberalai – prieš Vyriausybės siūlomą individualios veiklos apmokestinimą

Valdančiajai koalicijai priklausantys liberalai siūlo nekeisti individualios veiklos apmokestinimo, kaip siūlo Vyriausybė. Jie siūlo šiai veiklai ir toliau taikyti 15 proc. gyventojų pajamų mokestį GPM).

Liberalai penktadienį registravo tokią Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo pataisą, penktadienį pranešė frakcija. 

Anot frakcijos seniūno Eugenijaus Gentvilo, į savarankiškai dirbančius daugiau kaip 200 tūkst. gyventojų nusitaikiusi reformos dalis stringa ir praktiškai, ir politiškai.

„Kuo toliau, tuo aiškiau, kad siūlomas individualios veiklos apmokestinimo būdas ne tik neatitinka liberalų principų, bet ir praktiškai niekur neveda – tai yra neužtikrins teisingesnio mokesčių surinkimo. Todėl apsisprendėme paprastai: kviečiame nieko nekeisti – palikti, kaip yra“, – pranešime sako E. Gentvilas.

Pasak jo, individuali veikla žmonėms dažnai yra papildomas būdas užsidirbti. Politiko duomenimis, pajamas iš šios veiklos kasmet deklaruoja 15–20 tūkst. daugiau žmonių. Be to, daugėja dirbančiųjų pagal darbo sutartį ir kartu savarankiškai. 

Tai žmonės, kurie, kurdami savo gerovę, dirba per du darbus. Maža to, du kartus moka sveikatos ir socialinio draudimo mokesčius“, – teigia E. Gentvilas.

Pasak pranešimo, pernai individualios veiklos pajamas deklaravo 218 tūkst. asmenų, iš jų du trečdaliai buvo dirbantys samdomą darbą – 138,5 tūkst. gyventojų.

Seimo Ekonomikos komiteto nario liberalo Andriaus Bagdono teigimu, vidutiniškai vos vienos paslaugų grupės  – advokatų, antstolių, notarų – metinės pajamos yra kur kas didesnės už kitų.  

Liberalų sąjūdžio frakcija birželį siūlė kompromisą – užuot visiems koregavus sąnaudų dydį ir mokesčio tarifą, daugiausiai pajamų gaunantiems save įdarbinusiems asmenims įvesti pajamų „lubas“, kurias pasiekę, jie turėtų keisti veiklos formą.

Pasak liberalų, Finansų ministerijos duomenimis, 218 tūkst. individualiai dirbančių žmonių bendrai uždirbo 1,15 mlrd. eurų atskaičius sąnaudas – vidutiniškai 5,3 tūkst. eurų kiekvienas. 

Baltijos šalių degalų rinkoje šią savaitę pabrango tik benzinas Lietuvoje

Baltijos valstybių mažmeninėje degalų rinkoje per pastarąją savaitę pabrango tik benzinas Lietuvoje, o Latvijoje ir Estijoje kainos buvo stabilios, rodo agentūros BNS kaupiami duomenys pagal vidutines kainas viename didžiausių regione „Circle K“ degalinių tinkle.

Pigiausi degalai išliko Lietuvoje, brangiausias benzinas – Estijoje, brangiausias dyzelinas – Latvijoje.

Vidutinė 95 markės benzino litro kaina „Circle K“ degalinėse Vilniuje padidėjo nuo 1,584 iki 1,624 euro, Rygoje ir Taline – nepakito – atitinkamai 1,734 euro ir 1,779 euro.

98 markės benzinas rugpjūčio 25-ąją kainuoja vidutiniškai 1,723 euro Vilniuje, 1,784 euro Rygoje, 1,829 euro Taline.

Dyzelino kainos nesikeitė – atitinkamai 1,514 euro, 1,634 euro ir 1,629 euro už litrą.

Šis kainų palyginimas yra tik informacinio pobūdžio. Degalų kainos skirtingose degalinėse gali skirtis.

Realusis darbo užmokestis Lietuvoje per metus sumažėjo 0,4 proc.

Realusis darbo užmokestis antrąjį ketvirtį, palyginti su tuo pačiu metu pernai, Lietuvoje sumažėjo 0,4 proc.: viešajame sektoriuje jis buvo 0,2 proc. didesnis, privačiajame – sumažėjo 0,7 procento.

Sumažėjimą lėmė spartesnis nei „į rankas“ darbo užmokesčio vartotojų kainų augimas, skelbia Valstybės duomenų agentūra.

Realusis darbo užmokestis per ketvirtį padidėjo 1,4 proc.: viešajame sektoriuje buvo 3,7 proc. didesnis, privačiajame – 0,4 procento.

Vidutinis mėnesinis darbo užmokestis (neatskaičius mokesčių) šalies ūkyje antrąjį ketvirtį siekė 2 tūkst. eurų – 2,1 proc. daugiau nei pirmąjį ketvirtį. Viešajame sektoriuje jis siekė 2088 eurus ir buvo 4,6 proc. didesnis, privačiajame – 1964 eurus ir buvo 1 proc. didesnis.

Darbo užmokestis antrąjį ketvirtį išaugo daugelyje veiklų nuo 0,8 (didmeninės ir mažmeninės prekybos, variklinių transporto priemonių ir motociklų remonto) iki 9,8 proc. (žemės ūkio, miškininkystės ir žuvininkystės), o sumažėjo informacijos ir ryšių ir finansinės ir draudimo veiklos įmonėse (atitinkamai 0,5 ir 2,7 proc.).

Per metus jis padidėjo 12,3 proc.: viešajame sektoriuje – 13,1 proc., privačiajame – 12,1 proc. Jis didėjo visų veiklos rūšių įmonėse, įstaigose ir organizacijose nuo 8,4 proc. (nekilnojamojo turto operacijų) iki 16,1 proc. (finansinės ir draudimo veiklos).

Vidutinis mėnesinis atlyginimas „į rankas“ siekė 1241 eurą – 1,9 proc. daugiau nei prieš ketvirtį. Viešajame sektoriuje jis augo 4,2 proc. iki 1291 euro, o privačiajame –  0,9 proc. iki 1221 euro.

Per metus atlyginimas „į rankas“ padidėjo 11,2 proc.: viešajame sektoriuje – 11,9 proc., privačiajame – 10,9 proc.

Darbo užmokesčio pokyčiams įtakos turėjo didesnis darbų mastas, sezoniniai svyravimai, dirbtų dienų skaičiaus pasikeitimas ir kitos priežastys.

Parengta pagal BNS ir „Dzūkų žinių“ informaciją

Dalintis:

Rekomenduojami video

Naujienos iš interneto

traffix.lt

Taip pat skaitykite: