Lapkričiui persiritus antron pusėn mes neturime laiko diskutuoti ir galvoti apie lesyklos būtinumą. Ji palangėje turi būti jau dabar, o jeigu lesyklos dar neįrengėte, tą galite padaryti nors ir šiandien.
Lietuvos gamtoje žiemai visada ruošiamasi iš anksto. Jos negalintys išgyventi paukščiai išskrenda, likusieji yra pasiruošę ištverti šaltį ir nepriteklius. Dalis liekančių žiemoti paukščių tikrai nesulauks pavasario, tai – natūralus atrankos procesas, kurį ypač uoliai vykdo žiema. Tą turime žinoti ir suprasti. Natūralioje, žmogus nepaveiktoje gamtinėje aplinkoje į žiemos netektis žiūrėtume atlaidžiau. Tačiau gerokai pakeistoje mūsų gamtoje iš paukščių esame atėmę labai daug, todėl nors dalį padarytos skriaudos jiems galime kompensuoti žiemą įrengdami lesyklas.
Lesyklos paukščiams – palyginti nauja globos piemonė. Dvidešimto amžiaus pradžioje lesyklos ir inkilai pradėti gaminti Jungtinėse Amerikos Valstijose, tuo metu paukščiai jau saugoti ir Europoje. Paukščių globos priemonių Lietuvoje pradininkas profesorius Tadas Ivanauskas ne tik skatino lesinti paukščius, žiemą pakabinti jiems javų kūlius, papilti pabirų, papilti riebalų, bet ir pats tą aktyviai darė. Jau prieš 50 metų Lietuvoje lesyklos buvo kiekvienoje kaimo sodyboje. Šiandien, reikia pripažinti, jos nėra tokios dažnos.
Ar sunku įrengti lesyklą? Tai bet kokia paukščių maitinimo vieta, kuri yra saugi ir, svarbiausia, visada pripildyta lesalo. Dabar daug kas paukščius lesina prakirptame plastmasiniame butelyje, pieno pakuotėje. Tradicinė mūsų visų įsivaizduojama lesykla – namelio formos, su stogu. Svarbus reikalavimas – jos dugnas turi būti su krašteliais, kad vėjas nenupūstų lesalo. Jeigu turite tik vieną lentą, kurią pritvirtinote palangėje ar ant tvoros, tiks ir ji – tiesiog, nuo jos teks dažniau valyti sniegą. Lesykloje galima paberti saulėgrąžų, smulkių kruopų. Tinka nesūdytų riebalų ir smulkių kruopų mišinys, kurį sušalusį kapoja paukščiai. Riebios mėsos gabaliukus galima pririšti lesykloje ar po medžio šaka – paukščiai juos mielai kapsės. Žinoma, galima pirkti gatavus maisto mišinius ir pakabinti parduotuvėse įsigytas lesyklas.
Turintys savo kiemą, gali įrengti paukščių maitinimo aikšteles. Tam nuvalomas kelių ar keliolikos kvadratinių metrų žemės plotelis, nušluojamas sniegas ir maistas beriamas tiesiog ant žemės. Tiesa, prie aikštelės turėtų būti dygliuotų krūmų paukščiams slėptis. Tokias aikšteles mielai lankys ne tik zylės ar kėkštai, bet atbėgs kurapkos, atskris startos, juodagalvės sniegenos, strazdai, čimčiakai, svirbeliai. Koks maistas tinka šioje aikštelėje? Čia galima berti grūdų atliekas, avižas, saulėgrąžas, kruopas, tarkuotas morkas, virtas sutrintas bulves, supjaustytus obuolius. Kuo įvairesnis bus lesalas, tuo daugiau paukščių ras sau maistą.
Į lesyklas paprastai gali atskristi iki 10 – 12 paukščių rūšių. Jeigu lesykla yra netoli miško, parko ar sodo, jų įvairovė bus dar didesnė.
Lesyklos paukščių stebėjimas – malonus užsiėmimas. Tačiau žinojimas, kad taip mes išsaugome ne vieną gyvybę, mums turi būti geriausia visos žiemos dovana.
Selemonas Paltanavičius
Autoriaus nuotraukos