Gražios bendruomeniškumo idėjos ir jų įgyvendinimas jungia žmones. Taip galima pasakyti apie 45-erių Marijų Bernatonį, Lazdijų r. Žemaitkiemio kaimo gyventoją, vieną iš bendruomenės steigėjų. O viskas prasidėjo nuo kaimo kryžiaus ir širdį palietusios minties turėti bendruomenės namus.
M. Bernatonis kartu su to paties kaimo gyventojais Remigijumi Radzevičiumi ir Lena Šuminske prieš dvejus metus įkūrė Žemaitkiemio kaimo bendruomenę, kuri šiuo metu vienija 130 žmonių: nuo mažo iki didelio, įskaitant ir išeivius, gyvenančius užsienyje ir nepamirštančius savo kaimo. Bendruomenė organizuoja edukacijas, renginius. Marius nuoširdžiai AČIŪ sako bendruomenės pirmininkui Robertui Verkevičiui, kuris bendrai veiklai skiria daug laiko ir jėgų. Beje, Marijus su bendraminčiais taip pat rūpinasi bendruomene: savo lėšomis nupirko buvusios mokyklos pastatą, jį pagal galimybes tvarko. Tad drąsiai galime pasakyti, kad dėl tokių žmonių Lietuvos kaimai tikrai gyvuos!
Nupirko pastatą
Nostalgija, prisiminimai, noras susiburti ir bendrauti su kaimo žmonėmis paskatino Marijų kartu su draugu R. Radzevičiumi nupirkti buvusios mokyklos pastatą, kuriame jie įkūrė bendruomenę. „Prieš maždaug 3–4 metus su kaimo žmonėmis pasikalbėdavome, kad mums reikia įkurti bendruomenę, o mokyklos pastatas jau kurį laiką buvo tuščias. Bet viskas prasidėjo nuo kryžiaus. Ėmiausi iniciatyvos atstatyti kaimo kryžių. Ąžuolinę medieną kryžiui išdrožti padovanojo Donatas Marčinskas, prisidėjus kitiems geradariams kryžių pastatėme. Užsakiau Mišias, o po jų sutariau, kad mokyklos pastate (tuo metu jame veikė kultūros centras) vyks vakaronė“, – pasakojo vyras. Jį maloniai nustebino žmonių gausa ir jų noras dalyvauti bendruomenės gyvenime, susitikti, susiburti. Tad pamatęs skelbimą, kad parduodamas šis pastatas, jis nerado ramybės širdyje, kol neįgyvendino sumanymo. „Paskambinau savo geram draugui Remigijui ir pasiūliau kartu nupirkti mokyklos pastatą kaimo žmonėms. Pasakiau, kad kursime bendruomenę, o jeigu nepavyks – savo senus motociklus eksponuosime“, – kalbėjo Marijus. Vyrams pastatas su dokumentų sutvarkymu kainavo 2600 eurų. Paklaustas, kaip reagavo artimieji, pašnekovas šypsosi ir sako: „Žmonai Eglei pasakiau tik po pastato nupirkimo“.
Bendruomenės namus jo šeimininkai rūpestingai prižiūri. Dalyvauja ES fondų projektinėje veikloje, yra gavę paramą iš Lazdijų r. savivaldybės, bet nemažai ir savo asmeninių lėšų skiria bei įtraukia narius, kurie prisideda prie bendruomenės namų tvarkymo. Egidijus Šuminskas, pradžioje nenorėjęs prisidėti prie pastato pirkimo, vėliau daug laiko skyrė jį remontuodamas ir finansiškai remdamas. O pašnekovo jau minėta L. Šuminskė buvo viena iš bendruomenės steigėjų, padėjusi sutvarkyti reikiamus dokumentus.
Zaporožietis ir avys
Dabar bendruomenė gyvena kalėdinėmis nuotaikomis. Kalėdų tematika dekoruotas zaporožietis puošia bendruomenės namus. Be zaporožiečio, bendruomenės prieigas taip pat puošia dekoruotos rogės, įrengta prakartėlė, kurioje netrukus apsigyvens Kamerūno veislės avys ir asiliukas.
Mokytojo diplomą iškeitė į ugniagesio tarnybą
M. Bernatonis tikras savo krašto mylėtojas. Jis gimė ir užaugo Žemaitkiemio kaime. O pastate, kur po darbų dabar susirenka bendruomenė, mokėsi. Tad vyrui bendruomenės namai mena šilčiausius vaikystės prisiminimus – jo klasės laida buvo paskutinė, kuri baigė Žemaitkiemio pradinę mokyklą. Dabar jau buvusios mokyklos kiemą puošia Marijaus ir jo bendraklasių sodinti beržai. Vidurinę mokyklą vyras baigė Šeštokuose, pasirinko studijas Šiaulių pedagoginiame universitete, kur įgijo pradinių klasių mokytojo specialybę. Bet pagal specialybę vyras nedirbo, sako, kad kantrybės jam pristigtų. Tad jis įsidarbino ugniagesiu gelbėtoju Šeštokuose, Lazdijų r., o vėliau perėjo į Lazdijų miesto ugniagesių gelbėtojų komandą. Šiai tarnybai M. Bernatonis paskyrė 18 metų, 10 iš jų vadovauja Lazdijų ugniagesių gelbėtojų pamainai.
Padėka mamai
„Už viską, ką pasiekiau, labiausiai esu dėkingas savo mamai“, – apibendrindamas apie save sakė Marijus. „Tai Ji nuo pirmos klasės iš manęs reikalavo būti darbščiu ir siekti aukštojo mokslo. Nes matai, kaip senyvas kaimynas dar tuometiniame kolūkyje su arkliais vargsta! Na, tokio vargano gyvenimo tai nenorėjau, bet arklius pamilau visam gyvenimui! – linksmai pasakojo M. Bernatonis ir pridūrė, – po kiekvieno gyvenime pasiekto laimėjimo pirmiausiai pagalvoju apie mamą ir skubu jai skambinti, dėkoti.“
30 arklių, 3+1 asilas
Po darbo ugniagesių komandoje vyras kimba į bendruomenės darbus arba skuba namo. O namuose jo laukia ne mažiau darbų. Jis turi didelį ūkį: augina 30 arklių (veisimui) ir 4 asilus, apie 100 mėsinių galvijų, taip pat savo reikmėms grūdines kultūras. Ir vėl Marijus nepraleidžia progos pajuokauti, patikslina. „Su manimi 3 asilai. Augindamas asilus ir šeimininkas su jais susitapatina“, – linksmai kalba Marijus. Jis dirba apie 150 ha žemės.
Smagu kalbinti pašnekovus, kurie gyvena ne tik dėl savęs, bet ir dėl kitų. Marijui ir visai bendruomenei linkime gražios bendrystės, nepritrūkti idėjų, neprarasti noro dalintis gerumu, dėmesiu, pagalba, parama ir jaukiai pasitikti gražiąsias metų šventes.
Danielius Jakubavičius