Lapkričio mėnesį mes, Seirijų Antano Žmuidzinavičiaus gimnazijos anglų kalbos mokytoja Rita Babarskaitė ir tikybos mokytoja Reda Tarasevičiūtė, dalyvavome „Erasmus+“ projekto „Kiekvienas yra svarbus“ Suomijoje ir Estijoje vykusiuose mokymuose „Specialūs poreikiai ir įtraukusis ugdymas“.
Pirmoji mokymų diena prasidėjo nuo dalyvių susipažinimo su Helsinkiu ir Suomijos istorija. Septyniolika projekto dalyvių iš Vokietijos, Graikijos, Čekijos ir Lietuvos vaikščiojome su gide po Helsinkį ir sužinojome daug įdomių faktų apie Suomiją, suomius ir Helsinkio įžymias vietas. Atskiro paminėjimo verta centrinė biblioteka – suomiškas knygų rojus ir šeimų, bičiulių laisvalaikio erdvė. Į ją kasdien (!) užsuka iki 10 tūkstančių lankytojų, kurie ten skaito, muzikuoja, užsiima rankdarbiais, kuria, kalbasi arba tiesiog gurkšnoja kavą.
Antrąją mokymų dieną pradėjo lektoriaus Arne Verhaegen Suomijos švietimo sistemos pristatymas „Less is More“ (mažiau yra daugiau). Kaip suprasti šią frazę? Mums buvo paaiškinta, kad mažiau mokymosi valandų ir daugiau pertraukų reiškia daugiau laiko refleksijai, o mažiau testavimų – tai daugiau laiko mokymuisi. Mažiau temų ugdymo programoje – gilesnis išmokimas, mažiau namų darbų – daugiau laiko tyrinėjimui, mažiau moksleivių klasėje – daugiau rūpinimosi ir individualaus dėmesio kiekvienam. Po pristatymo dalyviai, pasiskirstę į grupes, kalbėjo apie savo mokyklų patirtis, diskutavo apie mokytojų ir mokinių motyvaciją, apie tai, kas padeda įveikti perdegimą ir įkvepia mokytojus ir mokinius sėkmei.
Kitą dieną Espoo pradinės mokyklos Helsinkyje direktorius Mikko Leppänen pristatė savo mokyklą, kalbėjo apie mokinių ir mokytojų bendradarbiavimą ir lyderystę, pagrįstus susitarimais, apie teigiamos bendravimo ir bendradarbiavimo atmosferos svarbą ir pasiektus rezultatus. O lektorė Berenice Rivera-Macias papasakojo, kaip padėti vaikams atrasti jų gerąsias savybes, gebėjimus ir juos gilinti. Tai vadinamasis pozityvus ugdymas, kai pabrėžiamos individualios stipriosios pusės ir taip skatinama asmeninė motyvacija mokytis. Vaikai nekonkuruoja vieni su kitais, o bendradarbiauja, labai vertinamas kiekvieno indėlis, už kurį mokinys nusipelno ir mokytojų, ir grupės narių pagarbos.
Mokymų Suomijoje metu aplankėme dvi mokyklas, kur galėjome pabendrauti su mokytojais ir mokiniais, stebėti pamokas ir apžiūrėti įspūdingas mokyklų erdves. Mokykloje nėra skambučių, o viena pamoka trunka 75 minutes. Mokslo metai suskirstyti į penkis laikotarpius po 1,5 mėn. Sužinojome, kad viskas: nuo mokymosi priemonių iki maitinimo ir transporto, yra nemokama, mokinių skaičius klasėse nuo 17 iki 26, o specialiose klasėse – iki 10 mokinių. Kiekvienam vaikui yra suteikiamos visos įmanomos geriausios mokymosi galimybės, visapusiškai palaikomas bet koks tobulėjimas, akcentuojama pagarba, dėmesingumas, solidarumas, bendradarbiavimas. Mokymasis grindžiamas skatinimu, kad mokiniai pajustų mokymosi, įdedamo darbo džiaugsmą. Mokiniai lanko artimiausią mokyklą, iki 9 klasės nėra jokio testavimo. Saugumo sumetimais mokyklos yra rakinamos, prasidėjus pamokai, klasės užrakinamos iš vidaus. Sužavėjo faktas, kad vienoje aplankytoje mokykloje vyksta terapiniai užsiėmimai su šunimis, ir labai nustebino draugiškas, neformalus mokinių bendravimas su mokytojais bei tyli, jauki atmosfera.
Visi mokytojai ir mokyklų direktoriai, dirbantys pagrindinio ir vidurinio ugdymo pakopose, turi magistro laipsnį, yra labai gerbiami kaip praktikai ir tyrėjai. Jie turi visišką laisvę, kaip klasėje organizuoti mokymą, kokius pasirinkti metodus bei mokymo priemones, spręsti, kada ir kokius skirti atsiskaitymus. Suomijos mokytojais visiškai pasitikima, jų darbo niekas netikrina.
Paskutines dvi dienas praleidome Taline. Šiuo metu Estija yra pasiekusi įspūdingų rezultatų švietimo srityje, todėl pravartu sužinoti, kaip jiems tai pavyksta. Aplankėme dvi mokyklas, ir, pabendravę su mokytojais, supratome, kad jie nuolat mokosi, deda daug pastangų, kad mokykla būtų ta vieta, kur auga savarankiškos, kūrybingos ir sąmoningos asmenybės. Įdomu paminėti, kad Pelgulinna gimnazijoje Taline pagrindinio ir vidurinio ugdymo koncentrų mokiniai vieną dieną per savaitę mokosi namuose savarankiškai, o tuo metu jų mokytojai, naudodamiesi mokslininkų patarimais, tą dieną neveda pamokų, bet patys mokosi mokyklose. Geriems rezultatams įtakos turi tai, kad specialusis pedagogas atskirai dirba su tais mokiniais, kurie praleidžia daug pamokų, taip pat yra nustatytas 10 dienų laikotarpis, per kurį mokiniai, pasimokę papildomai, turi galimybę parodyti aukštesnius gebėjimus, taip pat ir pasitaisyti pažymius.
Džiaugiamės, kad dalyvaudamos programoje „Erasmus“ turėjome galimybę iš pirmų lūpų išgirsti ir savo akimis pamatyti, kaip Suomijos ir Estijos švietimo sistemos veikia visais lygiais ir kaip jos užtikrina puikius mokymosi rezultatus. Be faktinių žinių, sustiprėjusių bendravimo anglų kalba įgūdžių, drąsos bendrauti ir bendradarbiauti tarptautiniu lygiu ir įvairių suomiško modelio ugdymo (-si) sėkmių pavyzdžių, į profesinį lagaminą tilpo ir programos seethegood ap (liet. matyti gėrį) metodikos gairės. Metodikos, aprėpiančios požiūrį ir praktikų rinkinį, kurį vadiname stiprybės mąstymu ir stiprybės kalba. Metodikos, kuri taikoma daugelyje Suomijos ir Estijos mokyklų ir kuri galėtų tapti ir mūsų gimnazijos savastimi, kai jau ranka pasiekiamas visuotinis įtraukusis ugdymas. Be kita ko, komentuodamas Lietuvos švietimą po paskiausių PISA rezultatų paskelbimo, EBPO ekspertas Andreas Schleicher teigė: „Ateityje ugdymo procesą turėtume labiau orientuoti į mokinių interesus ir poreikius – ką, kaip ir kur mokosi. Tai neturėtų būti nuspręsta sistemos, mokiniams reikia galimybės reflektuoti savo pomėgius, poreikius ir sugebėjimus.“
Šį projektą finansavo Europos Komisija per Švietimo mainų paramos fondą. Nacionalinė agentūra ir Europos Komisija nėra atsakingos už straipsnyje pateiktą informaciją.
Rita Babarskaitė ir Reda Tarasevičiūtė