Jeigu labai nori
Žinių vedėjos darbą gavau ne iš pirmo karto.
Pirmąkart sudalyvavusi atrankoje prieš kelis metus, šio darbo negavau.
Truputį nusivyliau, tačiau tuomet bandžiau save įtikinti, kad 4 val. ryto keltis į darbą nenoriu šiaip ar taip.
Kaip ir bet kurioje kitoje situacijoje, sulaukusi neigiamo atsakymo, priėmiau tai kaip „nelemta“, „ne man“ ir atsisveikinau su ta idėja.
<…>
Pradėjusi rašyti LinkedIn, atsitiktinai sulaukiau pozityvaus grįžtamojo ryšio, kuris paskatino šį savo pomėgį vystyti plačiau.
Tačiau jei nebūčiau to gavusi?
Vargu ar tai būtų tapę tuo, kuo yra dabar, tik dėl to, kad kažkas neįvertino mano pastangų taip, kaip norėtųsi.
Ir tai yra normalu.
Kiekvienąkart žengę didelį žingsnį į priekį ir išėję iš savo komforto zonos, tikime tuo ar ne, tačiau viliamės, kad mums pavyks.
Ir kartais tikrai pavyksta.
Kur kas svarbiau, kaip elgiamės sulaukę atsakymo „NE“.
Jeigu tai nėra mums itin svarbus dalykas, galima tiesiog numoti ranka:
„Bala nematė“.
Tačiau jeigu tai yra tai, apie ką jau seniai svajojome, atsakymas „NE“ neturėtų nuslopinti vidinio užsidegimo.
Kad ir koks nemalonus bebūtų, atsakymas „NE“ yra tiesiog –
„TAIP“. Jeigu labai norėsi.
Monika
@monikapasakoja