Lietuvos savaitės įvykių apžvalga.
ŽŪM siūlo drausti iš Rusijos ir Baltarusijos įvežti daugiau nei 2,8 tūkst. produktų
Seimui balandį uždraudus į Lietuvą importuoti žemės ūkio produktus ir pašarus, kurių kilmės šalis yra Rusija ar Baltarusija, konkretų jų sąrašą parengusi Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) siūlo drausti daugiau nei 2,8 tūkst. įvairių produktų įvežimą į šalį.
ŽŪM parengė Vyriausybės nutarimo projektą, kuriame – 24 grupių produktai.
Siūloma nebeįsileisti kai kurių gyvų gyvūnų, pavyzdžiui, perlinių vištų, mėsos ir kai kurių jos produktų, žuvies ir vėžiagyvių, pieno ir jo produktų, kiaušinių, medaus, medžių ir kitų augalų, svogūnėlių, daržovių, vaisių, riešutų, kavos, arbatos, prieskonių, javų ir jų gaminių, miltų, krakmolo, aliejaus ir riebalų, vaško, cukraus, taip pat kakavos, nealkoholinių ir alkoholinių gėrimų, acto, pašarų gyvūnams, maisto pramonės liekanų, tabako ir perdirbtų jų pakaitalų.
Iki 2025 metų gegužės 2 dienos galiojantį Ribojamųjų priemonių dėl karinės agresijos prieš Ukrainą nustatymo įstatymo pakeitimus jau pasirašė Prezidentas Gitanas Nausėda.
Pernai jis tokį įstatymą vetavo dėl skirtingų sankcijų, nustatytų Rusijos ir Baltarusijos piliečiams, bet Seimas veto atmetė.
I. Ruginienė: nepriimtinas kuro akcizų didinimas, per mažas pelno mokestis
Finansų ministerijai pateikus konkrečius siūlymus didinti krašto apsaugos finansavimą, Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos vadovė kritikuoja siūlymą didinti akcizą kurui bei per mažą pelno mokesčio didinimą.
Be to, pasak Ingos Ruginienės, galėtų būti didinamas ir gyventojų pajamų mokestis (GPM) daugiau uždirbantiems.
„Yra neblogų pasiūlymų, yra ir mums visai nepriimtinų, kaip kuro akcizas ir per mažas pelno mokestis“, – antradienį BNS sakė I. Ruginienė.
„Tikrai tikėjausi, kad bus ambicingesni tikslai ir didesni skaičiai“, – pridūrė ji.
Finansų ministerija siūlo papildomas lėšas gynybai surinkti vienu procentiniu punktu didinant pelno mokesčio tarifą, pakeliant akcizą degalams, įvedant mokestį daliai draudimo sutarčių, antradienį pateikė kitus krašto apsaugos finansavimo pasiūlymus.
Pasak I. Ruginienės, nustebino tai, jog ministerija pateikė „labai daug ir smulkių pasiūlymų“, tačiau labiausiai nuvylė iniciatyva kelti kuro akcizus, kuriuos mokėtų ne tik automobilių savininkai, bet ir visi paslaugų bei prekių vartotojai.
„Nesupraskime primityviai, kad, kaip ir ministrė (finansų ministrė Gintarė Skaistė – BNS) pristatė, keliais centais pabrangs kuras ir kaip mums, eiliniams vartotojams, kurie naudojasi tokiu prabangos dalyku kaip automobilis, kad labai stipriai pasijusti neturėtų. Bet tai yra netiesa, nes tai nuvilnys ir į paslaugų, ir į produktų kainą“, – sakė profesinių sąjungų atstovė.
Anot jos, siekiant didinti finansavimą gynybai, galėtų būti svarstoma didinti GPM tarifą daugiau nei 100 tūkst. eurų pajamų per metus gaunantiems žmonėms.
„Žmonės, kurie gauna daugiau nei 100 tūkst. eurų ir daugiau pajamų per metus, tikrai galėtų prisidėti didesniu GPM procentiniu punktu“, – kalbėjo I. Ruginienė.
Be to, jos teigimu, su socialiniais partneriais nebuvo aptartas pasiūlymas 10 proc. apmokestinti draudimo sutartis: „Čia absoliutus siurprizas šiandien.“
Ji taip pat pabrėžė, kad, ministerijai pateikus pasiūlymus, liko neaišku, ar jų pakaktų finansavimą krašto apsaugai padidinti 400 mln. eurų, kad išlaidos gynybai siektų 3 proc. bendrojo vidaus produkto.
Finansų ministerija skaičiuoja, kad, Seimui priėmus siūlymus, 2025 metais į valstybės biudžetą galėtų būti papildomai surinkta 297,8 mln. eurų, 2026 metais – 421,2 mln. eurų, 2027 metais – 436,5 mln. eurų.
Asignavimai krašto apsaugai didinami siekiant greičiau išvystyti diviziją Lietuvos kariuomenėje ir priimti Vokietijos brigadą.
G. Landsbergis: prezidento pareiškimai apie būsimus premjerus yra per ankstyvi
Konservatorių lyderis Gabrielius Landsbergis sako, kad prezidento pareiškimai apie būsimus premjerus yra gerokai per ankstyvi ir teigė, kad politikams reikia „kantriai sulaukti rinkimų“.
Taip jis kalbėjo Gitanui Nausėdai pareiškus, kad Vilija Blinkevičiūtė patenka „tarp rimčiausių kandidatų“ užimti premjero postą, jei jos vadovaujama Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP) laimėtų rinkimus.
„Gal kiek ankstyvoki (pareiškimai – BNS), net mano nelabai ilga istorinė atmintis leidžia atsiminti, kad labai ankstyvi tokie paskelbimai turėdavo gana netikėtų pasekmių. Pamenu, kaip prieš 2016 metų rinkimus irgi buvo vienas žmogus, kuris jau buvo tituluojamas premjeru, liūdnos atminties, taip pavadinkime“, – Seime susirinkusiems žurnalistams antradienį sakė G. Landsbergis, turėdamas omenyje buvusį Liberalų sąjūdžio lyderį Eligijų Masiulį.
„Aš visada ir sau pačiam esu išmokęs pamoką – rinkimai nėra įvykę, kol nesuskaičiuoti visi balsai. Manau, kad ir šiuo atveju geriausias visiems palinkėjimas kantriai sulaukti rinkimų“, – pridūrė jis.
2016 metais apklausos rodė, kad Liberalų sąjūdis gali laimėti Seimo rinkimus, o jo tuometis pirmininkas E. Masiulis buvo įvardijamas kaip vienas realiausių pretendentų į premjero postą. Tačiau prasidėjus „MG Baltic“ politinės korupcijos bylai, E. Masiulis atsisakė Seimo nario mandato, nedalyvavo Seimo rinkimuose, o šiuo metu yra nuteistas ir kali Kauno kalėjime.
„Man atrodo, teisingai Seimo pirmininkė atkreipė dėmesį, kad šiek tiek vyksta prekyba arkliais. Paprekiaujame parama į vieną pusę, tada grąžiname paramos į kitą pusę. Matyt, tai ir nacionalinės politikos išraiška“, – teigė G. Landsbergis.
Socialdemokratai prezidento rinkimuose remia G. Nausėdą.
Rinkėjų apklausų duomenimis, socialdemokratai – populiariausia partija šalyje, jie laikomi favoritais laimėti rudenį vyksiančius Seimo rinkimus, o V. Blinkevičiūtė – viena palankiausiai šalyje vertinamų politikų.
Po jų rikiuojasi opozicinė Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga, Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“, valdančioji Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai.
Lietuvoje prarasti pažymėjimą gresia 237 tūkst. sveikatos nepasitikrinusių vairuotojų
Lietuvoje nuo kitų metų sausio prarasti vairuotojo pažymėjimą gresia 237 tūkst. sveikatos nepasitikrinusių asmenų, didžioji dalis jų 30–65 metų amžiaus, pranešė „Regitra“.
„Pirmoji žinia, kad projektas vyksta sklandžiai ir tai patvirtina skaičiai vairuotojų, kurie jau pasitikrino sveikatą ir šios pareigos nenukėlė į metų pabaigą. Tokių vairuotojų, pasitikrinusių per pastarąjį pusmetį, Lietuvoje jau yra daugiau nei 200 tūkstančių“, – spaudos konferencijoje antradienį kalbėjo „Regitros“ generalinis direktorius Vaidas Dominauskas.
„Reikia pripažinti, kad vairuotojų dalis, kurie šia pareiga dar nepasirūpino, dar yra didelė – truputį daugiau nei 50 proc., t. y. siekia 237 tūkstančius. Labiausiai suskubti arba pasirūpinti turėtų 30–65 metų asmenys, nes jų dalis yra didžiausia“, – pridūrė jis.
Nuo 2025 metų sausio vairuotojo pažymėjimo galiojimas bus susietas su jo sveikatos pažyma – šiai nustojus galioti, bus stabdomas ir pažymėjimo galiojimas. Tokias Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo pataisas praėjusių metų pabaigoje priėmė Seimas.
Anot V. Dominausko, pasitikrinti, ar medicininė pažyma galioja, galima apsilankius elektroninių paslaugų portale, taip pat „Regitros“ internetiniame tinklalapyje.
Sveikatos apsaugos viceministras Aurimas Pečkauskas ragino vairuotojus suskubti ir pasitikrinti sveikatą nelaukiant rudens, kai apkrova šeimos gydytojams būna didesnė.
„Šiuo metu, kai yra sumažėjęs sergamumas, patekti pas šeimos gydytoją ar pasitikrinti sveikatą yra pakankamai paprasta“, – teigė šeimos gydytoja Alma Astafjeva.
„Jeigu bus nukelta į lapkritį, gruodį ar sausį, jau atėjus terminui, tai tikrai bus didelės problemos, nes tuo metu turėsime didelį skaičių sergančių žmonių“, – kalbėjo gydytoja.
Anot jos, jei asmuo neturi lėtinių ligų, sveikatos pažyma dažniausiai išduodama po vienos konsultacijos. Turintiems tokių ligų procesas gali užsitęsti iki kelių mėnesių.
Viceministras sakė, kad nuo pernai metų lapkričio sveikatą pasitikrinusių asmenų skaičius yra viršijęs 40 tūkst. per mėnesį.
„Panašu, kad su tokiais tempais galėtume pasiekti labai gerus rezultatus“, – kalbėjo A. Pečkauskas.
Asmenys, kurių vairuotojo pažymėjimas nebegalios jiems nepasitikrinus sveikatos, tą galės padaryti užsiregistravę pas šeimos gydytoją. Atskirai kreiptis į „Regitrą“ neprireiks, nes informacija apie galiojančią pažymą bus gauta skaitmeniniu būdu.
Neprofesionaliems vairuotojams iki 65 metų sveikatos pažyma galioja 10 metų, nuo 66-erių iki 79-erių – penkerius metus, o vyresniems nei 80 metų – dvejus metus. Dirbantiems pagal darbo sutartis – krovininių automobilių, taksi, greitosios pagalbos, specialiųjų tarnybų ir kitiems vairuotojams – iki 80 metų – dvejus metus, nuo 80 metų – vienus metus.
Virš Lietuvos dvi savaites intensyviau skraidys kariniai orlaiviai, įspėja kariuomenė
Vykdant karinio rengimo pratybas, virš Lietuvos teritorijas artimiausias dvi savaites intensyviau skraidys kariniai orlaiviai.
Kaip antradienį nurodė Lietuvos kariuomenė, kiek intensyvesnis nei įprasta karinių orlaivių judėjimas vyks nuo gegužės 20 iki 31 dienos, šviesiu ir tamsiu paros metu.
Tai – dalis Lietuvos kariuomenės balandžio–birželio mėnesiais vykdomo vieno didžiausio ir intensyviausio karinio rengimo pratybų ciklo dalis.
Anot kariuomenės, šiame pratybų cikle dalyvauja per 20 tūkst. Lietuvos ir sąjungininkų karių, tūkstančiai karinės technikos vienetų.
Visų pratybų tikslas – išbandyti Vilniaus viršūnių susitikime patvirtintus NATO regioninius gynybos planus, užtikrinant greitą pajėgų perdislokavimą iš vienos valstybės į kitą ir, pasak kariuomenės, pasiųsti „aiškią atgrasymo žinią potencialiam priešui“.
Prezidentūra: pasiūlymai dėl pasitraukimo iš pensijų kaupimo primena „langelį su grotomis“
Prezidento patarėja Irena Segalovičienė teigia, kad Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) siūlomi atvejai, kada gyventojai galėtų atsisakyti pensijų kaupimo ir atsiimti lėšas, neskatina plataus gyventojų įsitraukimo į antrosios pakopos pensijų kaupimą.
„Pirminiai pasiūlymai yra, įstatymo projektas yra. Siūlomi atvejai labiau primena (…) mažą langelį su grotomis nei vartus, kurie skatintų užeiti ir būti pensijų antros pakopos sistemoje“, – antradienį „Žinių radijui“ sakė I. Segalovičienė.
SADM siūlo leisti pasitraukti iš pensijų kaupimo anksčiau, nei sukanka pensijos amžius, negalios ar kritinės ligos atveju. Tą numatančius įstatymo projektus pateikti Seimui tikimasi birželį.
Anot I. Segalovičienės, tarp Seimui ketinamų pasiūlyti kriterijų yra „labai daug neaiškumų“.
Prezidento patarėja pažymėjo, kad nuo KT savo sprendimą dėl galimybės pasitraukti iš pensijų kaupimo paskelbė kovo pradžioje, tačiau konkretūs kriterijai, kada tai būtų leidžiama, dar nenustatyti.
„Tuoj bus trys mėnesiai, o iš principo sprendimai dar nepriimti. Toks gumos tempimas iš tikrųjų neatitinka geriausių žmonių interesų“, – kalbėjo I. Segalovičienė.
M. Navickienė: senatvės pensijos turėtų augti greičiau nei planuota
Vidutinė senatvės pensija turėtų augti sparčiau nei planuota – jau 2026 metais ji galėtų pasiekti 50 proc. vidutinio darbo užmokesčio (VDU), teigia socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė.
Anot jos, anksčiau 2030 metais planuotas pensijos dydis galėtų būti pasiektas ketveriais metais anksčiau – 2026-aisiais.
„Pensijų augimas paskutinius ketvertą metų buvo sparčiausias ir pasiekė tokį pagreitį, kuris leidžia užtikrinti pakeičiamumo normos prognozės ankstinimą iš 2030-ųjų į šiek tiek ankstesnį laikotarpį“, – spaudos konferencijoje, skirtoje apžvelgti pensijų augimo perspektyvas 2025-2027 metais, sakė M. Navickienė.
„Išlaikant tokį patį pagreitį, kokį ši Vyriausybė pasiekusi pensijų indeksavimo prasme, pakeitimo norma pasiekti pusę vidutinio darbo užmokesčio galėtų būti pasiekta 2026 metais“, – pridūrė M. Navickienė.
Ministrės teigimu, labiausiai spartesnį pensijų augimą lemia įgyvendinta pensijų reforma, padidinusi bazines pensijas nuo 15 iki 30 metų stažą sukaupusiems žmonėms.
Be to, pasak jos, pensijos kasmet indeksuotos „sparčiau negu nurodo formulė ir įstatymas“.
„Pavyzdžiui, 2022 ir 2023 metais pensijos indeksavosi sparčiau negu vidutinis darbo užmokestis ir beveik visais metais, išskyrus 2022-uosius, pensijos augo sparčiau negu infliacija“, – pabrėžė M. Navickienė.
Anot ministrės, vidutinė senatvės pensija šių metų kovą siekė 596,19 euro – per ketverius metus ji išaugo beveik 60 proc. Tuo metu pensija su būtinuoju stažu, ministerijos duomenimis, per šį laiką didėjo 60 proc. iki 636,68 euro.
Šiuo metu vidutinė senatvės pensija sudaro 44 proc. šalies VDU „į rankas“, o vidutinė senatvės pensija su būtinuoju stažu – 47 proc.
M. Navickienė pernai spalį pristatydama Seimui 2024 metų „Sodros“ biudžetą sakė, jog vidutinė senatvės pensija šiemet augs apie 12 proc. ir be stažo vidutiniškai bus 605 eurai, o su būtinu stažu – 644 eurai.
Ministerija prognozuoja, jog 2025 metais vidutinė senatvės pensija sieks 677 eurus, o su stažu – 732 eurus, 2026 metais – augs atitinkamai iki 755 ir 816 eurų, 2027 metais – iki 831 ir 898 eurų.
Pernai rudenį M. Navickienė prognozavo, kad vidutinė senatvės pensija šiemet sudarys beveik 46 proc. darbo užmokesčio į rankas, o turint būtinąjį stažą – beveik 49 proc., o 2025 metais pastaroji viršys 51 proc.
Dabar skelbiama, kad vidutinė pensija 2025 metais sudarys 48 proc. VDU, 2026 metais – 51 proc., 2027 metais – 53 proc., o su stažu jau 2025 metais ji viršys VDU (51 proc.), o 2026 ir 2027 metais šis santykis pasieks atitinkamai 55 proc. ir 58 proc.
Anot M. Navickienės, numačius papildomą indeksavimą, pensijos galėtų didėti dar labiau.
„Čia (…) pensijų dydžiai, kurie turėtų augti pagal įstatyme nustatytą formulę be papildomo indeksavimo, kuris pagal įstatymą taip pat galėtų užtikrinti, kad šios pensijos augtų dar ženkliau, nei nurodyta šiuose skaičiuose“, – kalbėjo ministrė.
Ji taip pat pridūrė, jog ilgesniu laikotarpiu tolesnį pensijų augimą lems VDU augimas, kuris priklausys nuo demografinės padėties bei to, kiek Lietuva investuos į automatizavimą, brangiau apmokamų aukštos kvalifikacijos darbo vietų kūrimą: „Kad turėtume pakankamai „Sodros“ pajamų, kad demografinis spaudimas nepaveiktų pensijų kilimo.“
M. Navickienė yra sakiusi, kad pagal šios Vyriausybės įsipareigojimus iki 2030 metų vidutinė senatvės pensija turėtų sudaryti 50 proc. vidutinio darbo užmokesčio į rankas.
„Sodros“ vadovas Kęstutis Čereška interviu portalui vz.lt pirmadienį sakė, kad šiais metais pensijos ir vidutinės algos santykis bus apie 46 proc. – anot jo, tai „yra visai neblogai“.
M. Skuodis: Lazdijų kelias bus vienas pagrindinių darbų po „Via Baltica“
Susisiekimo ministras Marius Skuodis sako, kad vadinamajame Suvalkų koridoriuje esantis Lazdijų kelias bus vienas pagrindinių objektų užbaigus tarptautinės magistralės „Via Baltica“ plėtrą.
Kelio atnaujinimas būtų finansuojamas valstybės biudžeto ir Europos Sąjungos (ES) lėšomis.
Anot ministro, dabar visas dėmesys skiriamas „Via Baltica“ magistralei, o įsibėgėjus paskutinės atkarpos ties Lenkijos siena tvarkymui, būtų grįžtama prie kariniam mobilumui svarbaus Lazdijų kelio atnaujinimo.
„Jai įsibėgėjus mes galėsime iš valstybės pusės grįžti prie Lazdijų kelio, kas yra labai svarbu kaip alternatyva kariniam mobilumui, bet kartu visiems gyventojams, kad jie galėtų nuo Lazdijų per Alytų, Varėną pasiekti Vilnių kuo greičiau“, – Kaune šią savaitę BNS sakė M. Skuodis.
„Tai nebūtų didelės apimties projektas, dabar sumų negaliu įvardyti. Kelias yra pakankamai platus, tai esmė yra tiltai, viadukai, (juos – BNS) sustiprinti. Natūralu, ir danga būtų pakeista“, – kalbėjo M. Skuodis.
Jo teigimu, bendrovė „Via Lietuva“ (buvusi Lietuvos automobilių kelių direkcija – BNS) yra parengusi Lazdijų kelio atnaujinimo planą, daugiausia dėmesio skiriant tiltų pritaikymui, tačiau projekto eiga priklausys nuo papildomo finansavimo iš ES karinio mobilumo šaltinių ir valstybės biudžeto.
„Galime kalbėti apie tvarkymą, tik jei tai būtų papildomos lėšos, tikrai ne iš esamų, nes esamų lėšų labai trūksta esamos infrastruktūros išlaikymui“, – sakė ministras.
„Sakyčiau, tai bus Lietuvai vienas pagrindinių objektų po „Via Baltica“ dabartinės atkarpos sutvarkymo. Ją baigti numatyta kitų metų antroje pusėje“, – pažymėjo M. Skuodis.
Pasak jo, Lietuva su Lenkija yra suderinusi, kad kelią tvarkytų ir kaimynai, „nes jei Lenkijos pusėje galimybių pravažiuoti nėra, ta jungtis praranda prasmę“.
Praėjusią savaitę krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas pareiškė, kad tarptautiniai susisiekimo projektai padeda didinti karinių vienetų judėjimo greitį, tačiau reikia svarstyti apie Lazdijų kelio atnaujinimą.
M. Skuodžio teigimu, kelias kaip „Via Baltica“ alternatyvi karinio mobilumo jungtis įtraukta į transeuropinių transporto tinklų žemėlapius, tai sudaro galimybę gauti finansavimą jo tvarkymui.
Susisiekimo ministras pernai rudenį taip pat pranešė, kad bus tvarkomi prastos būklės privažiuojamieji keliai prie buvusių Kalvarijos ir Lazdijų pasienio su Lenkija punktų.
Kelio Lazdijai–Akmeniai ruožo nuo 9 kilometro iki Lenkijos sienos kapitalinio remonto preliminari vertė – 0,8 mln. eurų, darbai gali būti atlikti šiemet. Kalvarijos punkto sutvarkymas numatytas kartu su „Via Baltica“ magistralės plėtra.
Suvalkų koridoriumi vadinamas maždaug 100 kilometrų pločio Lietuvos ir Lenkijos pasienio ruožas, kuris iš vakarų ribojasi su Kaliningrado kraštu, o iš rytų – su Baltarusija.