Sumanieji kaimai – geresnė gyvenimo kokybė per sumanius, inovatyvius sprendimus
Vienas pagrindinių priemonės „Sumanieji kaimai“ tikslų – didinti kaimo vietovių patrauklumą, gyvenimo šiose vietovėse kokybę.
Vienas pagrindinių priemonės „Sumanieji kaimai“ tikslų – didinti kaimo vietovių patrauklumą, gyvenimo šiose vietovėse kokybę.
Intervencinės priemonės tikslas – remti žemės ūkio valdų modernizavimą, didinant žemės ūkio sektoriaus konkurencingumą, skatinant didesnės pridėtinės vertės žemės ūkio produktų kūrimą, diegiant inovacijas, naujas technologijas, skatinant tvarią žemės ūkio produktų gamybą bei ją skaitmenizuojant.
Žemės ūkio naudmenų ir pasėlių deklaravimas – vienas svarbiausių procesų žemės ūkyje, tad ūkininkai ir valstybės institucijos aktyviai jam ruošiasi.
Taikyti rizikos valdymo priemones ūkininkai skatinami kompensuojant dalį už pasėlių draudimą sumokėtos įmokos.
Žemės ūkio naudmenų ir kitų plotų deklaravimo pradžia nukeliama dviem savaitėm vėliau – į gegužės 2 d.
Vienas svarbiausių išmokų skyrimo tikslų – didesnis ūkininkų dėmesys aplinkosaugai.
Pašnekovai nedvejoja – „Parama trumpoms tiekimo grandinėms ir vietos rinkoms skatinti vietos lygmeniu“ jiems buvo labai naudinga.
Žemės ūkio ministerija primena – ūkininkai privalo nurodyti ūkinio gyvūno sėklinimo ar kergimo duomenis, kad vėliau būtų galima apskaičiuoti ir mokėti jiems priklausančias išmokas.
Paraiškos paramai gauti pagal intervencinę priemonę „Investicijos į melioracijos sistemas“ priimamos nuo kovo 1 d. iki balandžio 30 d.
Nuo kovo 4 dienos startuoja naujas biologiniam saugumui skirtos Strateginio plano intervencinės priemonės kvietimas, kuriam įgyvendinti atseikėta daugiau nei vienas milijonas eurų.
Praėjusią savaitę sostinėje vykę žemdirbių protestai sulaukė valdžios reakcijos.
Stabdoma prievolė ūkininkams atkurti daugiametes pievas.
Planuojama, kad jau šį mėnesį 98 proc. pareiškėjų pasieks 194 mln. Eur parama.
Siekiant sudaryti palankesnes paramos gavimo sąlygas ir mažesnę konkurenciją tarp skirtingų dydžių ūkių, investuojančių į žemės ūkio valdas, parama šiuo finansiniu laikotarpiu diferencijuojama pagal valdos ekonominį dydį.
Savininkams susimokėjus žemės mokestį už 2023 metus, o ūkininkams dėl ženkliai išaugusios mokestinės naštos reiškiant pasipiktinimą, Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) siūlytų esamą apmokestinimo sistemą taisyti.
Šiandien šio rajono žemdirbiai surengė akciją „Mėšlo iššūkis“ – keturiolikos srutvežių kolona patraukė į Telšius, į nuotekų valymo paslaugas teikiančią įmonę ir čia priduoti daugiau nei 200 tonų srutų.
Iki gruodžio 29 dienos priimamos paraiškos paramai pagal Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. Strateginio plano (SP) intervencinę priemonę „Labai smulkių ūkių plėtra“.
Šiemet sumažėjus deklaruotų ekologinių ūkių plotams, Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) nuo kitų metų ketina koreguoti paramos sistemą, didinti išmokas.
Šią savaitę Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) surengė posėdį, kuriame buvo aptarti planuojami Mėšlo ir srutų tvarkymo aplinkosaugos reikalavimų pakeitimai.
Trumpos tiekimo grandinės – galimybė šalies ūkininkams realizuoti savo užaugintą ir perdirbtą produkciją, o vartotojams – įsigyti šviežių ir sveikų produktų, pagamintų Lietuvoje.
Nuo antradienio iki gruodžio 29 d. pirmą kartą bus priimamos paraiškos pagal Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 metų strateginio plano (SP) intervencinę priemonę „Labai smulkių ūkių plėtra“.
Parama ūkiams – ir naudinga, ir reikalinga: pavyzdžiui, pienininkystės veikloje ji svarbi, nes pieno supirkimo kainos daug metų nedidėja, o visa kita brangsta.
Tiesioginių išmokų avansus turėtų gauti beveik 85 tūkst. pareiškėjų.
Žemės ūkio ministerija ruošiasi nuo spalio 16 d. pradėti mokėti išankstines išmokas pagal su plotu bei gyvuliais susijusias intervencines ir kompensacines kaimo plėtros priemones.
Minint Tarptautinę sampratos apie maisto nuostolius ir maisto švaistymą dieną, Žemės ūkio ministerija ragina ūkininkus, smulkiuosius gamintojus ir maisto pramonės įmones dar aktyviau mažinti maisto atliekas.
Lietuvos pieno ūkininkams nesutinkant su Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) pasiūlymu, kaip bus skirstoma beveik 11 mln. eurų europinė parama nuostolių dėl pieno krizės patyrusiems žemdirbiams, šie ketina kreiptis į Europos Sąjungos (ES) žemės ūkio komisarą ir ieškoti palaikymo.
VĮ Žemės ūkio duomenų centro duomenimis, šiemet buvo pateikta 116,2 tūkst. paraiškų (pernai – 118,7 tūkst.), deklaruotas 2,904 mln. ha (pernai – 2,897 mln. ha) plotas.