Lietuvos savaitės įvykių apžvalga.
V. Uspaskich dar kartą grįžta į Darbo partiją: Tarybos posėdyje iškėlė savo sąlygas
Darbo partijai vadovauti grįžta šios politinės jėgos garbės pirmininkas Viktoras Uspaskich. Antradienio vakarą susirinkusios „darbiečių“ tarybos sprendimu, politikas paskirtas laikinuoju partijos vadovu.
„Išrinktas laikinai vadovauti naujas pirmininkas – Viktoras Uspaskich“, – antradienio vakarą po Raseiniuose vykusio Darbo partijos tarybos posėdžio Eltai teigė prieš tai laikinai šiai politinei jėgai vadovavęs Valentinas Bukauskas.
„Aš, kaip laikinas Darbo partijos pirmininkas, sustabdžiau savo įgaliojimus“, – pridūrė jis.
Pasak V. Bukausko, „darbiečių“ taryba nusprendė dalyvauti rudenį vyksiančiuose Seimo rinkimuose. Visgi, ar partija bursis į politinių jėgų koaliciją, jis neatskleidė.
„Taryba priėmė sprendimą dalyvauti Seimo rinkimuose“, – nedetalizavo politikas.
Trečią kartą į Darbo partiją grįžtantis V. Uspaskich teigė, kad kol kas „darbiečiams“ vadovaus iki suvažiavimo. Tada, pažymėjo jis, bus renkamas nuolatinis partijos vadovas.
Pats, tikino V. Uspaskich, savo kandidatūros nekels. Į nuolatinius paties įkurtos partijos pirmininkus, pažymėjo verslininkas, grįžtų tik su viena sąlyga.
„Turėtų visi pasakyti, kad visi skyriai turės vienmandatininkus, kad jie dirbs 24 valandas per parą. Tada pagalvočiau“, – Eltai sakė antradienį vykusiame tarybos posėdyje savo narystę partijoje atstatęs V. Uspaskich.
„Aš pasakiau kokiomis sąlygomis aš grįžčiau vadovauti. Pritarimas buvo, tada aš atstačiau savo narystę partijoje. Aš narystę buvau sustabdęs, išėjęs nebuvau“, – pridūrė jis.
Trečią kartą į partiją po pasitraukimo grįžęs V. Uspaskich aiškina, kad taip pasielgė dėl stiprių sentimentų.
„Čia yra daug gerų žmonių. Tačiau pasitaiko, kad kiti vadovai nesutelkia. Gal prigimties nėra“, – teigė jis.
Kada bus suvažiavimas, tęsė politikas, kol kas dar nėra aišku.
„Dabar svarbiausia – reikia viską suakumuliuoti. Rinkėjai turi turėti žinią, kad partija gyva“, – sakė politikas, pridurdamas, kad kol kas nėra apsisprendęs, ar rudenį pats sieks Seimo nario mandato.
„Tokių sprendimų kol kas nėra“, – tikino „darbietis“.
V. Uspaskich vadovaus ir Darbo partijos derybinei grupei dėl rudenį vyksiančių Seimo rinkimų. Kaip nurodoma antradienio vakarą „darbiečių“ išplatintame pranešime, derybas dėl galimos politinių jėgų koalicijos sudarymo ketinama vystyti su mažosiomis šalies partijomis.
„Gavau tarybos įgaliojimą vesti derybas dėl galimų koalicijų sudarymo dalyvauti artėjančiuose Seimo rinkimuose“, – pranešime cituojamas V. Uspaskich.
„Laiko lieka nedaug, todėl turime konsoliduoti ir siekti sutarimo tarp mažųjų Lietuvos politinių jėgų sudarant koaliciją, tačiau taip pat neatmetame galimybės derėtis ir su didžiosiomis partijomis“, – pridūrė jis.
ELTA primena, kad iki šiol V. Uspaskich buvo sustabdęs narystę Darbo partijoje. Jis priėmė tokį sprendimą, kai paaiškėjo, jog Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT), atlikdama tyrimą galimai susijusį su pačiu politiku, vykdė kratas „darbiečių“ būstinėje.
Pastaruoju metu Darbo partija susiduria ne tik su teisėsaugos, bet ir politinėmis problemomis. Po nesėkmingų prezidento ir Europos Parlamento (EP) rinkimų, iš partijos pirmininko posto pasitraukė A. Mazuronis. Šią savaitę politikas nurodė, kad trauksis ir iš partijos.
Sprendimą trauktis iš Darbo partijos prieš kelis mėnesius priėmė ir Seimo nariai Vigilijus Jukna, Ieva Kačinskaitė-Urbonienė, po EP rinkimų – Viktoras Fiodorovas.
Darbo partija neteko ir frakcijos Seime, kai iš jos pasitraukė Valdemaras Valkiūnas.
Susiduriant su vidiniais iššūkiais ir narių pasitraukimu, „darbiečių“ taryba ėmė svarstyti galimybes jungtis prie Lietuvos regionų partijos, tačiau buvo nutarta dalyvauti artėjančiuose Seimo rinkimuose savarankiškai ir nesiburti su jokiomis politinėmis jėgomis.
Visgi laikinai „darbiečių“ pirmininko pareigas ėjęs Valentinas Bukauskas anksčiau Eltai teigė, kad tarybos posėdyje ketinama aptarti galimybes dalyvauti rinkimuose, jungiantis į koaliciją su kitomis politinėmis organizacijomis. Anot jo, vyksta tam tikros diskusijos dėl galimo bendradarbiavimo, tačiau tuomet V. Bukauskas taip pat neatskleidė, su kokiomis partijomis yra kalbama.
Druskininkų pasieniečiai perėmė su kontrabanda iš Baltarusijos paleistus droną ir meteorologinį balioną
Antradienį Druskininkų pasieniečiai perėmė iš Baltarusijos paleistus droną ir meteorologinį balioną su skraidintomis kontrabandinių cigarečių siuntomis bei sulaikė jas nešusį Druskininkų savivaldybės gyventoją, praneša Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT).
Kaip išplatintame pranešime nurodė VSAT, antradienį po vidurnak
io Druskininkų pasienio užkardos pareigūnai, budėdami prie sienos su Baltarusija, Jaskonių kaimo prieigose fiksavo į Lietuvą skrendantį droną su, kaip įtarta, kontrabandiniu kroviniu.
Pasieniečiai pastebėjo, kad šis dronas greitai grįžo atgal į Baltarusiją. Kai jis su kroviniu vėl bandė įskristi į Lietuvos pusę, Druskininkų užkardos pareigūnai, panaudoję antidroninę įrangą, bepilotį orlaivį su kroviniu nuleido ant žemės.
Užkardoje tarnaujančio vokiečių aviganio vedami pasieniečiai miške aptiko Druskininkų savivaldybės gyventoją. Nuo sienos nespėjęs nutolti kontrabandininkas nešė ryšulį, kaip įtariama, atgabentą pirmuoju drono skrydžiu. Jame buvo 750 pakelių cigarečių „Minsk Super Slims“ su baltarusiškomis banderolėmis.
Prie pasieniečių perimto drono buvo pritvirtintas ir antras krovinys – taip pat 750 pakelių kontrabandinių tokios pat markės rūkalų.
VSAT teigimu, sulaikytas druskininkietis pareigūnams yra žinomas. Dėl kontrabandos pasienyje su Baltarusija jis įkliuvo jau ne pirmą kartą.
Už akcizais apmokestinamų prekių gabenimą pažeidžiant nustatytą tvarką šiuo metu jam gresia administracinė bauda nuo 5760 iki 6000 eurų.
Taip pat kontrabandininkas į valstybės sienos apsaugos zoną buvo įėjęs be privalomo VSAT leidimo, todėl už šį nusižengimą jam gresia ir dar viena bauda nuo 90 iki 150 eurų.
Po apklausos, įteikus šaukimą atvykti į vėliau vyksiantį bylos nagrinėjimą Druskininkų užkardoje, kontrabandininkas buvo paleistas.
Be to, Druskininkų užkardos pasieniečiai antradienį, apie 9 valandą, Švendubrės kaimo ribose perėmė dar vieną iš Baltarusijos nevaldomu meteorologiniu balionu atskraidintą krovinį. Juo kontrabandininkai taip pat bandė atskraidinti 750 pakelių cigarečių „Minsk Super Slims“ su baltarusiškomis banderolėmis.
Iš viso pasieniečiai šiemet sulaikė daugiau kaip 235 tūkst. pakelių oru atgabentų cigarečių. Tai yra trečdalis viso rūkalų kontrabandos kiekio, šiemet sulaikyto VSAT.
Nuo liepos Lietuvoje startuoja pavėžėjimo paslauga: trumpuoju numeriu jau kreipėsi keli šimtai susidomėjusių
Nuo liepos gyventojai visoje Lietuvoje gali naudotis pavėžėjimo iki sveikatos priežiūros įstaigos paslaugomis. Norintieji pasinaudoti paslauga turėtų kreiptis telefono numeriu 1808. Be to, atkreipia dėmesį sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys, šiai paslaugai galima registruotis į pasirinktą gydymo įstaigą.
„Pacientų srauto valdymui tai yra labai svarbu. (…) Hemodializės paslaugos, kaip ir iki šiol buvo kai kuriose savivaldybėse, bus finansuojamos iš savivaldybių ir organizuojamos savivaldybių. Nespecializuotos pavėžėjimo paslaugos bus atskiru srautu finansuojamos iš valstybės biudžeto, o specializuotos pavėžėjimo paslaugos iš privalomojo sveikatos draudimo fondo“, – žurnalistams pirmadienį Kaune sakė A. Dulkys.
„Tai planinės paslaugos, kai pacientui padedame, kai jau žinome, ko jam reikia. (…) Jei bus poreikis, pacientas galės vykti ir su lydinčiuoju asmeniu“, – pridūrė ministras.
Savo ruožtu dalį pacientų pavėžėjimo paslaugų teiksiančios Greitosios medicinos pagalbos tarnybos (GMT) vadovas Nerijus Mikelionis pažymi, kad pirmadienio rytą dėl paslaugos trumpuoju telefono numeriu teiravosi jau keli šimtai gyventojų. Visgi, atkreipia dėmesį jis, pavėžėjimo paslaugai buvo užregistruota mažiau nei dešimtadalis skambinusiųjų.
„Iki 10 val. ryto gavome beveik 300 skambučių. Iš jų maždaug 90 proc. teiravosi apie paslaugą ir 10 proc. bandė registruotis. Iš tų 10 proc. tik du trečdaliai buvo sėkmingų registracijų. Vadinasi, trečdaliu atvejų žmonės nepraėjo registracijos patvirtinimo kriterijų“, – žurnalistams sakė N. Mikelionis.
Jis pažymėjo, kad GMT bus atsakinga už nespecializuotą valstybės lygio pavėžėjimą ir už specializuotą pacientų pavėžėjimą.
„Šiandien mūsų skambučių centre dirba ne mažiau kaip 10 operatorių, su privačiais tiekėjais esame uždengę visą Lietuvą – tai reiškia, kad galime pervežti žmogų iš bet kurios Lietuvos savivaldybės į bet kurią kitą savivaldybę ir taip pat grąžinti namo. Pirmai savaitei tiekėjų transportą esame užsitikrinę keturis kartus didesniam kiekiui nei buvo prognozuojama bandomojo projekto skaičiais. Tarnyba šiai dienai yra pasiruošusi“, – kalbėjo N. Mikelionis.
A. Dulkys taip pat atkreipia dėmesį, kad pavėžėjimo paslauga bus teikiama tik konkrečius kriterijus atitinkantiems pacientams.
„Informacija bus suteikiama visiems, paskambinusiems 1808, bet norėtųsi, kad ten skambintų žmonės, jau žinodami (kad gali tą paslaugą gauti – ELTA). (…) Tie, kuriems reikalingos paslaugos, susijusios su hemodialize, transplantacija, 75 metų ir vyresnio amžiaus žmonės, su negalia ar turintys kitų socialinės pagalbos poreikių“, – pažymėjo A. Dulkys.
Be to, pavėžėjimo paslauga bus teikiama gyventojams, kurių darbingumas yra mažesnis nei 55 proc., pridūrė Lietuvos savivaldybių asociacijos viceprezidentas Audrius Klišonis.
„Tai nėra socialinis taksi“, – pažymėjo jis.
A. Klišonis taip pat akcentuoja, kad iš viso per metus vidutiniškai Plungės rajono savivaldybei pacientų pavėžėjimo paslauga atsieina mažiausiai 50 tūkst. eurų.
„Tokiai savivaldybei kaip Plungės, kuri hemodializuojamus pacientus veža jau daugiau kaip 10 metų, susidaro apie 50–70 tūkst. eurų per metus, priklausomai, kiek žmonių naudojasi šia paslauga“, – sake A. Klišonis.
„Visais atvejais pacientai paslaugai turės užsiregistruoti iš anksto, – atkreipė dėmesį N. Mikelionis. – Vienintelis atvejis, kai pavėžėjimo paslauga pacientui gali būti suteikiama čia ir dabar, yra pervežimo iš priėmimo skyriaus atvejai“, – pridūrė jis.
„Turime tris laikus, kaip turi reaguoti pavėžėjimas. Turime terminą, kai žmogus pavėžėjimo paslaugą turi užsisakyti prieš dvi darbo dienas. Turime terminą, kai tai galima padaryti prieš 24 val. ir 3 val., kai žmogui reikia grįžti iš priėmimo skyriaus – tai vienintelis atvejis, kai pavėžėjimo paslauga suteikiama čia ir dabar“, – pažymėjo GMT vadovas.
Pasak jo, valstybės lygmeniu teikiamos pavėžėjimo paslaugos atveju, pacientai bus vežami įprastais lengvaisiais automobiliais, taip pat automobiliais, pritaikytais vežti neįgaliuosius asmenis bei pacientus gulimoje padėtyje.
Pasak GMT vadovo N. Mikelionio, skaičiuojama, kad pradėjus teikti pavėžėjimo paslaugas, srautas, lyginant su bandomuoju projektu, gali ir patrigubėti.
„Buvome nustatę, kad per dieną vidutinėje savivaldybėje, turinčioje apie 25 tūkst. gyventojų, įvyksta 0,7 pavėžėjimo paslaugos. Tikėtina, kad tas skaičius augs iki 2 arba 2,5 pavėžėjimų per dieną“, – sakė N. Mikelionis.
Savo ruožtu A. Dulkys atkreipė dėmesį, kad pavėžėjimo paslaugai biudžete šiemet numatyta per 4 mln. eurų.
„Jei pilotinio modelio metu buvo suteikta apie 16 tūkst. paslaugų, 2024-aisiais metais, tikėtina, bus suteikta apie 40 tūkst. paslaugų. 2025 metams susiplanavome, kad užtektų (resursų – ELTA) 70 tūkst. paslaugų. Jei pinigais – šiemet tam gali reikėti apie 4 milijonų eurų, kitiems metams – apie 9 mln. eurų“, – sakė A. Dulkys.
Kaip skelbia Sveikatos apsaugos ministerija (SAM), linijos operatorius, patikrinęs, ar pacientas turi teisę gauti paslaugą, skiria jo poreikius atitinkančią transporto priemonę, suderina pavėžėjimo laiką. Pavėžėjimo paslauga yra planinė, ją užsakyti rekomenduojama ne anksčiau kaip prieš mėnesį ir ne vėliau nei prieš dvi darbo dienas.
Be to, užsakyti pavėžėjimo paslaugą gali ne tik pats pacientas, bet ir jį lydintis asmuo, socialinis darbuotojas, šeimos narys, sveikatos priežiūros specialistas ar kitas žmogus. Kartu su pacientu užsakytu transportu gali vykti ir jį lydintis asmuo ar šuo vedlys, skelbia SAM.
ELTA primena, kad bandomasis pavėžėjimo paslaugos projektas prasidėjo praėjusių metų kovą 20-yje savivaldybių.
Per kiek daugiau nei pirmąjį paslaugos bandymo pusmetį, iš viso suteikta 9,2 tūkst. pavėžėjimo paslaugų, iš jų 7,8 tūkst. – inkstų ligomis sergantiems pacientams, kuriems periodiškai būtina atlikti hemodializės procedūrą. 548 kartus pacientai buvo vežami į gydymo įstaigą specializuotoms ambulatorinėms paslaugoms gauti, 212 kartų – ambulatorinėms reabilitacijos paslaugoms.
Vilniuje, Kaune ir Alytuje veiklą pradeda atsinaujinusios kolegijos: bus stiprinama mokslinė veikla
Nuo pirmadienio pradedant veikti trims atsinaujinusioms aukštosioms mokykloms, Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM) akcentuoja, kad šie pokyčiai leis stiprinti kolegijas. Tuo metu susijungusių aukštųjų mokyklų atstovai didžiausią dėmesį ketina skirti mokslinei veiklai ir meno sričiai.
Kaip skelbta anksčiau, nuo liepos 1 d. prie Vilniaus kolegijos prisijungė Vilniaus dizaino ir technologijų kolegija, prie Kauno kolegijos – Alytaus kolegija, o Kauno technikos kolegija ir Kauno miškų ir aplinkos inžinerijos kolegija tapo viena aukštąja mokykla – Lietuvos inžinerijos kolegija.
„Įgyvendintas vienas iš prioritetinių Vyriausybės siekių studijų srityje – sustiprintos valstybinės kolegijos. Kolegijų sektorius Lietuvoje atnaujintas pirmą kartą. Tai leis studentams regionuose pasiūlyti daugiau kokybiškesnių studijų programų ir modernesnę infrastruktūrą, plėsti mokslinės veiklos kolegijose galimybes“, – pirmadienį vykusioje spaudos konferencijoje kalbėjo neseniai paskirta švietimo, mokslo ir sporto ministrė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė.
„Procesas buvo įvairus. Vykstant pertvarkoms ar reformoms nuomonių būna įvairių. (…) Tai naujas žingsnis mūsų valstybės mokslo istorijoje“, – pridūrė ji.
Tuo metu švietimo, mokslo ir sporto viceministras Justas Nugaras pabrėžė, kad šiuo metu minėtose kolegijose besimokantys studentai nuo kitų mokslo metų gaus jau atsinaujinusios aukštosios mokyklos diplomus.
Tačiau stojimo sistemoje LAMA BPO vis dar galima rasti senus kolegijų pavadinimus su informacija, kad jos yra reorganizuojamos. Anot J. Nugaro, rugsėjį įstosiantys pirmakursiai sutartis pasirašys su atnaujintomis aukštosiomis mokyklomis.
Pasak jo, šių metų stojimo rezultatai parodys, ar tokios pertvarkos reikia ir kitose regioninėse kolegijose.
„Panevėžyje, Šiauliuose ir Utenoje tas klausimas vis dar yra aktualus. Laukiame stojimo rezultatų, po jų žiūrėsime, ar kolegijos yra pajėgios išlikti savarankiškomis“, – akcentavo J. Nugaras.
Viceministras tikino, kad kiekvienai reorganizuojamai kolegijai ministerija skirs papildomus 4 mln. eurų mokslinių tyrimų ir studijų infrastruktūros tobulinimui.
Seimui pritarus, nuo spalio 1 d. atsinaujins dar dvi aukštosios mokyklos – Marijampolės kolegija prisijungs prie Mykolo Romerio universiteto, o Lietuvos aukštoji jūreivystės mokykla – prie Vilnius Tech.
Kaip skelbta anksčiau, siekdama gerinti koleginių studijų kokybę, Vyriausybė yra patvirtinusi 2023–2024 m. valstybinių kolegijų tinklo stiprinimo planą, kuriame valstybinėms kolegijoms keliami veiklos tikslai 2029 metams.
Numatyta, kad 2029 m. bet kurioje valstybinėje kolegijoje studijuotų ne mažiau kaip 1,2 tūkst. studentų. Taip pat tikimasi, kad 2029 m. ne mažiau kaip 76 proc. valstybinių kolegijų absolventų per 12 mėnesių po studijų baigimo įsidarbins pagal įgytą kvalifikaciją.
Taip pat iki nurodyto laikotarpio valstybinėse kolegijose turėtų būti ne mažiau kaip 50 proc. visu etatu dirbančių dėstytojų ir ne mažiau kaip 10 proc. mokslo ar meno laipsnį turinčių dėstytojų, dirbančių bent 0,5 etato dalimi.
Reformavus apylinkių teismus, nuo liepos 1 d. keičiasi jų veiklos teritorijos
Praėjusių metų birželį Seimui pritarus teismų reformai, nuo šių metų liepos 1 d. įgyvendinami apylinkių teismų ir jų rūmų veiklos pokyčiai, apjungiant ar perskirstant teismų veiklos teritorijas.
Kaip pranešė Nacionalinė teismų administracija (NTA), pakeitus teismų veiklos teritorijas, vietoje Lietuvoje buvusių 43 teismo rūmų nuo liepos pradžios liks 27 rūmai, tačiau gyventojai ir po šios dienos į teismą galės kreiptis kaip ir iki šiol, nes išlieka ta pati teismų rūmų infrastruktūra.
Teisėjų tarybos pirmininkės Sigitos Rudėnaitės teigimu, pokyčiai apylinkių teismų veikloje įgyvendinami kompleksiškai, jais siekiama sudaryti prielaidas teisėjų specializacijai bei garantuoti vienodos kokybės ir greičio teisingumą tiek didžiuosiuose miestuose, tiek regionuose, spręsti tolygesnio teisėjų darbo krūvio problemas ir efektyviau valdyti teismų sistemos lėšas. Akcentuojama, kad teismo paslaugų prieinamumas, įgyvendinus pokyčius, žmogui nesikeis, bylų nagrinėjimo vietos išliks.
Pavyzdžiui, jei asmuo gyvena Prienų savivaldybėje, o jo inicijuojama byla teisminga buvusiems Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmams, tai sujungus Prienų ir Alytaus rūmų teritorijas, byla bus teisminga Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmams, bet bus nagrinėjama Prienuose veikiančiose Alytaus rūmų teismo patalpose.
Po teismo rūmų sujungimo, teismo patalpose asmeniui bus sudaryta galimybė kreiptis į teismą, pateikiant dokumentus teismui, gaunant visą informaciją, dalyvaujant teismo posėdžiuose.
Anot NTA, įgyvendinant šiuos pasikeitimus, buvo laikomasi esminių principų, kad teisme darbuotųsi ne mažiau kaip 20 teisėjų, o teismo rūmuose – 7 teisėjai (tai minimalus teisėjų skaičius specializacijos nustatymui) bei nuo teismo rūmų iki kitų teismo rūmų būtų ne didesnis kaip 60 km atstumas.
Nuo šiol Alytaus apylinkės teismą sudarys Alytaus rūmai (apims buvusių Prienų rūmų veiklos teritoriją, tačiau Prienuose išliks teismo patalpos) ir Druskininkų rūmai (apims buvusių Varėnos rūmų veiklos teritoriją, tačiau Varėnoje išliks teismo patalpos).
Kauno apylinkės teismą sudarys Kauno rūmai (apims buvusių Kaišiadorių rūmų veiklos teritoriją, tačiau Kaišiadoryse išliks teismo patalpos) ir Kėdainių rūmai (apims buvusių Jonavos rūmų veiklos teritoriją, tačiau Jonavoje išliks teismo patalpos).
Klaipėdos apylinkės teisme apjungiami visi teismo rūmai, tačiau teismo patalpos išliks Klaipėdoje ir Gargžduose. Prie jo prijungiama Plungės apylinkės teismas.
Panevėžio apylinkės teismą sudarys Biržų rūmai, Panevėžio rūmai ir Rokiškio rūmai (kurie apims buvusių Kupiškio rūmų veiklos teritoriją), tačiau Kupiškyje teismo patalpos išliks.
Šiaulių apylinkės teismą sudarys Radviliškio rūmai (apims buvusių Joniškio rūmų veiklos teritoriją, tačiau teismo patalpos Joniškyje išliks), Raseinių rūmai (apims buvusių Kelmės rūmų veiklos teritoriją, tačiau Kelmėje teismo patalpos išliks) ir Šiaulių rūmai.
Marijampolės apylinkės teismą sudarys Marijampolės rūmai ir Vilkaviškio rūmai (apims buvusių Šakių rūmų veiklos teritoriją, tačiau Šakiuose teismo patalpos išliks).
Tauragės apylinkės teismą sudarys Šilutės rūmai ir Tauragės rūmai (apims buvusių Šilalės rūmų veiklos teritoriją, tačiau teismo patalpos Šilalėje išliks, taip pat prie šių rūmų bus prijungta buvusio Jurbarko rūmų veiklos teritorija, teismo patalpos Jurbarke išliks).
Utenos apylinkės teismą sudarys Anykščių rūmai (apims buvusių Molėtų rūmų veiklos teritoriją, tačiau Molėtuose teismo patalpos išliks), Ignalinos rūmai (prie kurių bus prijungiami Švenčionių rūmai ir jų veiklos teritorija, tačiau Švenčionyse teismo patalpos išliks), Utenos rūmai ir Zarasų rūmai (apims buvusių Visagino rūmų veiklos teritoriją, tačiau Visagine teismo patalpos išliks).
Vilniaus regiono apylinkės teismą sudarys Šalčininkų rūmai, Trakų rūmai, Ukmergės rūmai (apims buvusių Širvintų rūmų veiklos teritoriją, tačiau teismo patalpos Širvintose išliks) ir Vilniaus rajono rūmai.
Iki šių metų pradžios Lietuvoje veikė 12 apylinkių teismų, 48 rūmai. Nuo šių metų sausio 1 d., po pirmojo apylinkių teismų pertvarkos etapo, veiklą vykdė 12 apylinkių teismų, 43 rūmai (Skuodo, Akmenės, Lazdijų, Pakruojo, Pasvalio rūmai buvo uždaryti ir jų veikla buvo perkelta į Plungės, Mažeikių, Alytaus, Joniškio, Biržų rūmus).
ELTA primena, kad praėjusių metų birželį Seimas pritarė įstatymo pataisoms, kuriomis numatyta reformuoti teismus.
Kaip anksčiau skelbė Teisingumo ministerija, teismų reforma siekiama suvienodinti didžiųjų šalies miestų apylinkių teismų ir regioninių teismų darbo krūvį, pagerinti teisingumo vykdymo kokybę bei optimizuoti finansinių išteklių valdymą teismuose, atsisakant netikslingai naudojamos teismų infrastruktūros.
Nuo liepos 1 d. iš atlyginimų antstoliai išskaičiuos mažesnę dalį
Nuo liepos 1 d. iš skolų turinčių žmonių atlyginimų antstoliai automatiškai išskaičiuos mažesnę dalį, praneša Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM).
Pasak socialinės apsaugos ir darbo ministro Vytauto Šilinsko, iki šiol galioję išskaitų iš darbo užmokesčio dydžiai neatitiko skolininkų finansinių galimybių grąžinti skolas, tad skatino slėpti pajamas, dirbti nelegaliai.
„Pavyzdžiui, minimalią algą uždirbančiam žmogui po antstolių išskaitymo pragyvenimui likdavo vos 15 eurų per dieną. Nuo liepos ši suma kone padvigubės. Tai reiškia, kad žmogus skatinamas grįžti į darbo rinką, dirbti legaliai ir palaipsniui grąžinti skolą. O ir kreditoriams išauga galimybė atgauti skolas, nes iki šiol beveik 7 iš 10 nedirbo ir nieko negrąžindavo“, – sako V. Šilinskas.
Numatyta, kad antstolių išieškoma dalis nuo minimalios algos mažėja net du–tris kartus – iki 10 proc., nepriklausomai nuo to, kiek skolų turi žmogus. Iš pajamų, viršijančių minimalią algą, bus išskaičiuojama 30 proc., o iš pajamų, didesnių nei dvi minimalios algos – 50 proc., kaip yra ir dabar.
Pažymėtina, kad iki šiol galiojanti išskaitų išieškojimo tvarka ir toliau liks nepakitusi socialiai jautriems kreditoriams – vaikų ir kitų asmenų išlaikymui, žalos, padarytos sveikatai ar gyvybei, atlyginimui.
Duomenys rodo, kad Lietuvoje yra apie 200 tūkst. žmonių, kurie turi skolų. Tai beveik kas dešimtas asmuo nuo 18 metų. Iš jų beveik 7 iš 10 nedirba arba dirba nelegaliai.
SADM skaičiuoja, jeigu bent 1 proc. skolininkų pradėtų dirbti už 1 minimalią mėnesinę algą, tai leistų surinkti apie 6,5 mln. eurų mokesčių ir įmokų kasmet, tačiau netiesioginė nauda būtų dar didesnė – sumažėtų socialinė parama, didėtų darbu sukuriama nauda.
Nuo pirmadienio įsigaliojo naujas kompensuojamųjų vaistų kainynas
Pirmadienį, nuo liepos 1 dienos, įsigaliojo atnaujintas kompensuojamųjų vaistų kainynas. Pasak Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM), į jį įtraukti 2 035 vaistiniai preparatai, priklausantys 853 vaistų grupėms.
„Situacija kainyne stabili, veikliųjų medžiagų kiekis didėjantis, stebimi natūralūs pasikeitimai ir gamintojų konkurencija. Dėl visų vaistų, kurie neatitiko paciento priemokai taikomų reikalavimų, buvo kreiptasi į tiekėjus su prašymu sumažinti jų kainą ar pritaikyti nuolaidą, ir tiekėjai pritaikė nuolaidas 349 vaistams“, – pranešime teigė Valstybinės ligonių kasos direktoriaus pavaduotoja Neringa Norkūnaitė-Sasnauskienė.
„Dar 279 vaistai, nors ir neatitiko paciento priemokai taikomų reikalavimų, buvo palikti kompensuojamųjų vaistų kainyne, nes jie laikomi būtinaisiais ir jų negalima pakeisti kitais vaistais“, – pridūrė ji.
Ministerijos duomenimis, antrą praėjusiųjų metų pusmetį į kainyną buvo įtraukta 831 vaistų grupė ir 2011 vaistinių preparatų, pirmą šių metų pusmetį – 838 vaistų grupės ir 2054 vaistiniai preparatai, o šių metų antrą pusmetį – 853 grupės ir 2035 preparatai.
Kompensuojamųjų vaistų kainynas yra atnaujinamas du kartus per metus.
Apklausos: visuomenė labiausiai pasitiki prezidentu G. Nausėda
Pastarąjį mėnesį didžiausią pasitikėjimą visuomenė išreiškė šalies vadovui Gitanui Nausėdai. Kaip rodo naujausia apklausa, prezidentu pasitiki kiek daugiau nei penktadalis (22 proc.) šalies gyventojų.
Eltos užsakymu „Baltijos tyrimų“ gegužės 16–25 dienomis atliktos apklausos metu respondentų buvo prašoma pasakyti, kuriais Lietuvos visuomenės veikėjais jie pasitiki labiausiai.
Antroji vieta, apklausos duomenimis, atiteko Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) lyderei Vilijai Blinkevičiūtei. Pasitikėjimą politike išreiškė 6,7 proc. apklaustųjų.
Toliau reitingų lentelėje trečią-ketvirtą vietas dalinasi visuomenininkas Andrius Tapinas ir prezidento posto siekęs parlamentaras Remigijus Žemaitaitis. Jie sulaukė po lygiai – 6,5 proc. gyventojų palaikymo.
Lyderių penketuką užbaigia ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė. Apklaustųjų duomenimis, pasitikėjimą premjere išreiškė 6,2 proc. gyventojų.
Į patikimiausių politikų dešimtuką taip pat pateko Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ pirmininkas Saulius Skvernelis – pasitikėjimas juo siekė 5,4 proc. Taip pat prezidento posto siekęs advokatas Ignas Vėgėlė, kurį apklausoje palankiai įvertino 5,2 proc. respondentų. 4,5 proc. apklaustųjų nurodė pasitikintys kadenciją baigusia prezidente Dalia Grybauskaite. Prezidentas Valdas Adamkus ir Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LŽVS) sulaukė po 3,2 proc. respondentų palaikymo.
Tarp nepalankiausiai vertinamų – A. Anušaukas, V. Sinkevičius ir V. Landsbergis
Kaip parodė tyrimas, per paskutinius tris mėnesius sumažėjo gyventojų dalis, kurie tarp patikimiausių visuomenės veikėjų paminėjo Rolandą Paksą, Agnę Širinskienę bei Aurelijų Verygą.
Tačiau tarp nepalankiai vertinamųjų visuomenės veikėjų gegužę įvardintos ir buvusio krašto apsaugos ministro Arvydo Anušausko bei eurokomisaro Virginijaus Sinkevičiaus pavardės. Pasitikėjimą jais išreiškė tik po 1,4 proc. rinkėjų.
Tuo metu lentelės apačioje – Aukščiausiosios tarybos-Atkuriamojo Seimo pirmininkas Vytautas Landsbergis, sulaukęs vos 1,2 proc. gyventojų palaikymo.
„Baltijos tyrimų“ apklausa vyko gegužės 16–25 dienomis. Tyrimo metu asmeninio interviu būdu apklausti 1027 Lietuvos gyventojai, apklausa vyko 115 atrankos taškų.
Apklaustų žmonių nuomonė rodo 15 metų ir vyresnių Lietuvos gyventojų nuomonę. Tyrimų rezultatų paklaida iki 3,1 proc.
Lietuvoje fiksuotas naujas karščio rekordas
Lietuvoje penktadienį užfiksuotas naujas karščio rekordas.
Pasak Hidrometeorologijos tarnybos, rekordinis karštis fiksuotas Druskininkuose. Čia oro temperatūra įkaito iki 34 laipsnių.
Ankstesnis šios dienos rekordas buvo užfiksuotas vos prieš dvejus metus Kretingoje, kuomet oras kaito iki 33,6 laipsnio karščio.
Vis dėlto po karšto penktadienio, šeštadienis laukia kiek gaivesnis. Tarnybos duomenimis, rytoj oras sušils iki 25–30 laipsnių. Ne taip karšta bus vakariniame šalies pakraštyje – čia oras kais iki 19–24 laipsnių.
S. Skvernelis apie ūkininkų nepasitenkinimą didesniais akcizais: pasibaigus javapjūtei, traktoriai vėl gali stovėti Vilniuje
Opozicinės Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ lyderis Saulius Skvernelis sako, kad Seimo priimtame Gynybos fonde įtrauktus akcizus kurui ūkininkai gali vertinti kaip Vyriausybės duotų pažadų laužymą ir nuspręsti tęsti šių metų pradžioje vykusius protestus.
„Jeigu (Vyriausybė – ELTA) vėl pradės juos (pažadus – ELTA) laužyti, ūkininkai tikrai atvažiuos, net neabejoju. Tik pabaigs savo darbus. Dabar laukiama javapjūtės ir tikrai po jos gali būti, kad atvažiuos“, – „Žinių radijui“ penktadienį sakė S. Skvernelis.
„Ūkininkai, kalbant apie jų interesus, jeigu sutarė su Vyriausybe viena, tai tų susitarimų reikia laikytis. Jeigu juos apgaus, manau, kad ūkininkai tikrai netylės“, – akcentavo politikas.
Parlamentaras pakartojo vertinimą, kad gynybos mokesčių fonde įtrauktas akcizų didinimas Lietuvos ekonomikai „smogs kitu galu“ – brangins prekes bei paslaugas gyventojams ir skatins infliaciją.
ELTA primena, kad Seimas priėmė Vyriausybės parengtą projektą, kuriuo siūloma įsteigti Valstybės gynybos fondą, nustatyti jo paskirtį, lėšų šaltinius, lėšų naudojimą, taip pat fondo valdymą ir jo pabaigą.
Finansų ministrė Gintarė Skaistė yra akcentavusi, kad projektas reikalingas tam, jog būtų užtikrintas ne mažesnis kaip 3 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) skyrimas krašto apsaugai.
Parlamentas pritarė pelno mokesčio tarifo padidinimui 1 proc. punktu, akcizų alkoholiui, tabakui bei saugumo ir CO2 dedamųjų visam kurui pakėlimui.
25 milijonai eurų fonde kasmet numatyti iš valstybės biudžeto pajamų, gautų iš gyventojų pajamų mokesčio, ta pačia suma sumažinus savivaldybių biudžetams tenkančią pastoviąją gyventojų pajamų mokesčio dalį, apskaičiuotą rengiant Lietuvos 2025–2027 metų biudžeto patvirtinimo įstatymo projektą.
Fondo dalį sudarys 4,1 procento valstybės biudžeto pajamų, gautų iš akcizų 2025 metais, 7,1 proc. – 2026 metais bei 7,4 proc. – 2027 ir vėlesniais metais.
Anksčiau Lietuvos parlamentas pritarė dar metams pratęsti bankų solidarumo mokestį, planuojama, kad 2025 m. jis atneš 60 mln. eurų.
Iš viso Gynybos fondo sprendimai leis užtikrinti papildomą beveik 259 mln. eurų finansavimą 2025 m., daugiau nei 425 mln. eurų finansavimą – 2026 m. bei beveik 444 mln. eurų finansavimą 2027 m.
Teismui pateikti ieškiniai dėl Šiaulių ir Prienų rajono tarybų nariams išmokėtų 25,6 tūkst. eurų
Teismui civiliniuose ieškiniuose prašoma iš Šiaulių miesto ir Prienų rajono savivaldybių tarybos narių priteisti nepagrįstai išmokėtas išmokas, prokurorai siekia, kad politikai į savivaldų biudžetus grąžintų 25 675 eurus, pranešė prokuratūra.
Šiaulių apygardos prokuratūros prokurorų atlikto tyrimo duomenimis, Šiaulių miesto tarybos nariui Gintautui Lukošaičiui 2019–2023 metų kadencijos laikotarpiu nepagrįstai kompensuota 11 067 eurai tarybos nario išlaidų. Prokurorai kreipėsi į Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus su ieškiniu, kuriuo iš politiko prašo priteisti minėtą sumą.
Kaip teigiama prokuratūros pranešime, tyrimo metu nustatyta, kad nebuvo pagrindo kompensuoti neprotingai didelio – 9 869 litrų – degalų kiekio. Ieškinyje taip pat pripažintinos nepagrįstomis degalų įsigijimo išlaidos, apmokėtos trečiųjų asmenų mokėjimo kortelėmis, ir išlaidos, patirtos, kai savivaldybės tarybos posėdžiai vyko karantino laikotarpiais, kada nebuvo galimas gyventojų judėjimas. Tam tikrais laikotarpiais, anot teisėsaugos, nebuvo pagrindo kompensuoti vienos rūšies kuro išlaidų, nes tuo metu tarybos narys galėjo važiuoti tik su kitos rūšies degalais varomu automobiliu.
Prokuroro ieškinyje nurodyta, kad nepagrįstai kompensuotos degalų įsigijimo išlaidos, kurių įsigijimo kvitai liudija apie piltą kurą dar iki pradedant eiti 2019–2023 metų tarybos nario kadenciją. Taip pat G. Lukošaičiui nepagrįstai kompensuoti degalai, įsigyti tą pačią dieną kelis kartus, kartais net vienu metu įsigytos dvi toje pačioje transporto priemonėje nesuderinamos degalų rūšys ir degalai, įsigyti tame pačiame mieste po darbo valandų bei kitos dienos ryte. Tyrimo duomenimis, tarybos narys kadencijos laikotarpiu turėjo 5 komandiruotes, tačiau degalai pilti kituose miestuose ir rajonuose ne komandiruotės dienomis net 120 kartų.
Nustatyta, kad iš viso nepagrįstai kompensuotos degalų įsigijimo išlaidos už 9 722 eurus bei transporto priemonės techninės priežiūros, remonto, atsarginių dalių, padangų, kitų transporto priemonės priežiūros prekių ir paslaugų išlaidos už 1 345 eurus.
Kauno apygardos prokuratūros prokuroras su ieškiniu dėl nepagrįsto praturtėjimo kreipėsi į Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmus. Ieškinyje prašoma iš praėjusios kadencijos Prienų rajono savivaldybės tarybos nario Jono Vilionio priteisti beveik 14 608 eurus minėtos savivaldybės naudai.
Išanalizavę surinktą informaciją apie J. Vilionio pateiktus savivaldybei dokumentus dėl tarybos nario patirtų išlaidų kompensavimo, Kauno apygardos prokuratūros prokurorai nustatė, kad dauguma išlaidų degalams šiam politikui kompensuota nepagrįstai.
Iš viso per 2019–2023 metų kadenciją J. Vilioniui išmokėta 14 769 eurai tarybos nario išmokų. Visa ši suma buvo skirta kompensuoti tarybos nario patirtas transporto išlaidas. Anot prokurorų, J. Vilionis nepateikė jokių duomenų apie tarybos nario funkcijoms vykdyti naudotą automobilį. Įmonės „Regitra“ duomenimis, tarybos nario ir jo sutuoktinės vardu kadencijos laikotarpiu registruotų transporto priemonių nebuvo.
Prokuratūros atlikto tyrimo metu negauta duomenų apie kitą J. Vilionio kaip tarybos nario veiklą, kuriai vykdyti buvo reikalingi degalai. Nustatyta, kad tarybos nariui nepagrįstai kompensuotos išlaidos dviejų rūšių degalams. Net 61 atveju J. Vilionis pylė degalus du kartus per dieną, 6 atvejais – tris kartus per dieną, 3 atvejais – keturis kartus per dieną, vienu atveju – 8 kartus per dieną. Taip pat nustatyta, jog degalai buvo įsigyjami ir ne Prienų rajone, kai kuriais atvejais ir posėdžių metu.
Iš viso šiam tarybos nariui nepagrįstai kompensuotos degalų įsigijimo išlaidos už 14 608 eurus. Ši suma apskaičiuota iš Prienų rajono savivaldybės administracijos kompensuotos už degalus 14 769 eurų sumos atėmus pagrįstas 65 eurų išlaidas kelionėms į posėdžius ir J. Vilionio grąžintą sumą – 96 eurus – už reglamente nenumatytas išlaidas.
Generalinės prokuratūros, Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Panevėžio ir Šiaulių apygardų prokuratūrų Viešojo intereso gynimo skyrių prokurorai apylinkių teismams šiuo metu yra pateikę 49 civilinius ieškinius bendrai 604 693 eurų sumai. Šiuo metu šalies savivaldybėms tarybos nariai bendrai savanoriškai yra grąžinę 713 919 eurus į savivaldybių biudžetus.
Šiuo metu atliekami viešojo intereso gynimo tyrimai dėl lėšų grąžinimo į Vilniaus, Kauno, Šiaulių, Panevėžio miestų bei Vilniaus, Ukmergės, Alytaus, Jonavos, Varėnos, Druskininkų, Lazdijų, Prienų, Tauragės, Šilutės, Kretingos, Mažeikių, Telšių, Radviliškio, Joniškio, Akmenės, Ignalinos, Pasvalio, Zarasų rajonų ir Pagėgių, Marijampolės, Neringos savivaldybių biudžetus.
ELTA primena, kad visuomenininkui Andriui Tapinui inicijavus savivaldos politikų lėšų įsisavinimo tyrimą „Skaidrinam“ ir dėl to kilus skandalui dėl galimo politikų piktnaudžiavimo kanceliarinėmis lėšomis, į teisėsaugos akiratį pakliuvo daugybė savivaldybių.
Parengta pagal ELTA ir „Dzūkų žinių“ informaciją