Lietuvos savaitės įvykių apžvalga.
Seimo konservatoriai pritarė A. Kubiliaus kandidatūrai į eurokomisarus
Antradienį posėdžiavusi Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcija Seime pritarė europarlamentaro Andriaus Kubiliaus kandidatūrai į eurokomisarus.
„Pritarėme vienbalsiai. Frakcijos nariai akcentavo tinkamas savybes atlikti šias pareigas, nes kandidatas yra buvęs du kartus premjeru“, – Eltai teigė Seimo vicepirmininkas Jurgis Razma.
Nepaisant to, pažymėjo politikas, frakcijoje būta ir nuoskaudų dėl nesėkmingos Gabrieliaus Landsbergio kandidatūros.
„Buvo apgailestavimų, kad nebuvo galimybės paskirti Gabrieliaus Landsbergio, bet mes suprantame, kad tik mūsų frakcija be prezidento negali parinkti tinkamiausių kandidatų ir tenka taikstytis su teisine realybe“, – pažymėjo parlamentaras.
Elta primena, kad pirmadienį premjerė Ingrida Šimonytė koalicinei tarybai pristatė europarlamentaro Andriaus Kubiliaus kandidatūrą į Europos Komisiją (EK). Pasak jos, tai yra kandidatas, dėl kurio pavyko atrasti bendrą sutarimą su prezidentu.
Anksčiau žiniasklaidoje ir politikos koridoriuose kaip galimas eurokomisaras aptarinėtas užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis praėjusį penktadienį Eltai sakė sulaukęs informacijos, jog jo kandidatūrai nepritartų prezidentas Gitanas Nausėda.
G. Landsbergiui pasitraukus iš kandidatų, politiniuose užkulisiuose buvo kalbama, kad užimti šias pareigas gali būti pasiūlytas antrai kadencijai Europos Parlamento nariu perrinktas konservatorius A. Kubilius.
Pats A. Kubilius tikina pasiūlymo sulaukęs praėjusią savaitę. Europarlamentaras teigia sutikęs prisiimti atsakomybę tapti Lietuvos atstovu Europos Komisijoje (EK).
Eurokomisaro kandidatūrą teikia Vyriausybė, poziciją suderinus su prezidentu ir Seimu.
Seksualiniais nusikaltimais prieš vaikus kaltinamas K. Bartoševičius grįžo į Lietuvą ir teismui grąžino savo tapatybės kortelę
Seksualiniais nusikaltimais prieš vaikus kaltinamas buvęs parlamentaras Kristijonas Bartoševičius tesėjo pažadą teismui ir grąžino jam savo tapatybės kortelę.
„Informuoju, kad K. Bartoševičius šiandien asmeniškai grąžino savo asmens tapatybės kortelę teismui. Taip, buvo pats atvykęs į teismą ir grąžino dokumentą“, – atsakyme Eltai antradienį rašė Panevėžio apygardos teismo atstovė Jolita Gudelienė.
Elta primena, kad birželį teismas leido kaltinamajam vasarą išvykti iš Lietuvos jo prašomo vasaros laikotarpio metu. Teismas taip pat laikinai K. Bartoševičiui grąžino asmens dokumentus, nurodydamas, kad iki rugpjūčio 21 dienos tapatybės kortelę jis vėl turi grąžinti teismui. Jeigu kaltinamasis būtų to nepadaręs, jam galėjo būti sugriežtintos dabar taikomos kardomosios priemonės.
K. Bartoševičiui taikomos dvi kardomosios priemonės – iš jo paimti dokumentai, be to, jis yra pasirašęs pasižadėjimą neišvykti iš gyvenamosios vietos. Pavasarį dokumentai jam buvo taip pat laikinai grąžinti, kol vyko rinkimai.
Nors kaltinamojo prašymui išvykti į užsienį prieštaravo prokuroras ir nukentėjusiųjų atstovės, teismas nurodė, kad kardomosios priemonės negali riboti asmens laisvės labiau nei tai būtina.
„Asmeniui, kuriam taikomos kardomosios priemonės, ribojančios jo laisvę, turi būti sudaroma galimybė išvykti tada, kai teismo posėdžiai nevyksta, jei jis to pagrįstai prašo. Kaltinamojo gynėjo nurodyta priežastis ir kelionės maršrutas teisingumo vykdymo procesui netrukdo, todėl nėra priežasčių jam drausti išvykti iš Lietuvos nurodytu laikotarpiu“, – yra sakęs teisėjų kolegijos pirmininkas teisėjas Valdas Ciesiūnas.
K. Bartoševičius planavo mėnesiui išvykti į Italiją.
Per posėdį birželį teismas pradėjo peržiūrėti nukentėjusių vaikų per ikiteisminį tyrimą atliktų apklausų vaizdo įrašus, patys nukentėjusieji dabar teismo procese tiesiogiai nedalyvauja, jiems atstovauja tėvai, advokatai. Kol kas peržiūrėtas vienas įrašas.
Artimiausias bylos posėdis vyks rugsėjo 2 dieną.
ELTA primena, kad daugiau nei prieš metus, 2023 m. liepą baigtas ikiteisminis tyrimas buvusio parlamentaro K. Bartoševičiaus atžvilgiu, byla dėl galimų seksualinių nusikaltimų prieš vaikus perduota teismui. K. Bartoševičius kaltinamas vaikų seksualiniu prievartavimu (2 epizodai), jaunesnio negu 16 metų amžiaus asmens tvirkinimu (4 epizodai) ir mažamečių vaikų nesunkiu sveikatos sutrikdymu (4 epizodai).
Prokuratūros duomenimis, byloje yra keturi nukentėjusieji, kurie galimai prieš juos padarytų nusikaltimų metu, buvo nepilnamečiai.
Tuometinis Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos Seime narys K. Bartoševičius apie tai, kad atsisako Seimo nario mandato dėl asmeninių priežasčių, pranešė pernai, sausio 23 dieną. Vėliau, tądien, prokuratūra pranešė apie jo atžvilgiu pradėtą tyrimą dėl galimų seksualinių nusikaltimų prieš nepilnamečius asmenis.
Prokuratūros teigimu, turimi ikiteisminio tyrimo duomenys leidžia įtarti, kad nusikalstamos veikos buvo įvykdytos įtariamajam einant Seimo nario pareigas.
Naujienų portalas „Delfi“ skelbė, kad įtariama, jog K. Bartoševičius tvirkino berniukų ir jaunuolių choro „Ąžuoliukas“ auklėtinius.
NVSC: fiksuojamas sergamumo kokliušu didėjimas, jau diagnozuoti 355 atvejai
Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC) informuoja, kad šiais metais jau buvo užfiksuoti 355 kokliušo atvejai. Tuo tarpu per praėjusius metus liga buvo diagnozuota 7 asmenims.
Centro duomenimis, ligos suaktyvėjimui įtakos gali turėti jau kelerius metus iš eilės mažėjantis paskiepytų vaikų skaičius bei užkrečiamosioms ligoms būdingas periodiškumas.
Pastaruosius trejus metus Lietuvoje nuo kokliušo paskiepijama apie 90 proc. vaikų, o tam, kad liga neplistų, vakcinacija turėtų pasiekti 95 proc., nurodo NVSC.
Centras primena, kad pagal Lietuvos Respublikos vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių nuo kokliušo skiepijami 2, 4, 6 mėnesių kūdikiai, sustiprinančiomis dozėmis skiepijami 1,5 metų, 6–7 metų ir 15–16 metų vaikai.
Kad nuo kokliušo būtų apsaugoti naujagimiai, nuo 2023 m. Lietuvoje nėščiosioms rekomenduojama pasiskiepyti kokliušo komponentą turinčia vakcina. Nuo praėjusių metų besilaukiančios moterys ją gali gauti nemokamai.
NVSC informuoja, kad kokliušo inkubacinis periodas trunka 5–21 dieną (dažniausiai 7–10), bet gali užsitęsti iki 42 dienų. Ligai būdingi bendri peršalimo simptomai, kosulio priepuoliai, sukeliantys vėmimą ar netgi kvėpavimo sustojimą. Kokliušas labai greitai plinta artimo kontakto metu, žmogui kosėjant, čiaudėjant. Todėl labai svarbu, kad žmogus būtų laiku pasiskiepijęs ir laikytųsi kosėjimo, čiaudėjimo higienos, nurodo centras.
ŽŪM: dėl audros metu pažeistų plotų kol kas gavome informaciją iš 3 savivaldybių
Dėl liepos pabaigoje siautusios audros ir jos metu pažeistų plotų kol kas pasikreipė 3 savivaldybės – Akmenės, Joniškio ir Telšių, teigia Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) Strateginio planavimo departamento direktorė Virginija Žoštautienė. Anot jos, informacija pateikiant nuostolius kol kas nėra gauta.
„Pagal mūsų turimą informaciją, šiandien 7 savivaldybės yra paskelbusios ekstremalią situaciją. Esame savivaldybėms išsiuntę rekomendacijas ir prašymą visų savivaldybių, apie patirtus nuostolius, žalą, kad mus informuotų. Ekstremalių situacijų visas valdymas koordinuojamas Nacionalinių krizių valdymo centro“, – antradienį Seimo Kaimo reikalų komiteto posėdyje kalbėjo V. Žoštautienė.
„Esame gavę iš trijų savivaldybių preliminarią informaciją, kiek yra pažeistų plotų, kol kas ne nuostoliai, o plotai. Esame gavę iš Akmenės, Joniškio ir Telšių, kurie neskelbė ekstremalios situacijos, nes pas juos yra tik 20 hektarų pažeisto ploto“, – pažymėjo ji.
V. Žoštautienė priminė, kad ŽŪM parengusi informaciją, kur ūkininkai turi kreiptis dėl patirtų nuostolių audros metu.
„Žemės ūkio ministerija yra parengusi rekomendacijas ką reikia daryti, pažingsniui, kokius reikėtų teikti duomenis. Esame informavę ir mūsų pavaldžias institucijas dėl to, kad administruojant paramą būtų atsižvelgta į esamą situaciją“, – sakė ŽŪM atstovė.
„Jeigu ūkininkai patyrė nuostolių, jie turi informuoti Nacionalinę mokėjimų agentūrą. Tada jam netaikomos nuobaudos ir atsižvelgiama į esamą situaciją“, – tvirtino ji.
ELTA primena, kad po liepos pabaigoje praūžusios audros užtrukus elektros energijos tiekimo atstatymui ir daliai vartotojų dėl to patyrus nuostolių ESO priėmė sprendimą kai kuriems gyventojams sumokėti kompensaciją. Ji bus suteikta daugiau nei 72 val. elektros energijos neturėjusiems asmenims.
Savivaldybės lygio ekstremaliąją situaciją dėl audros padarinių paskelbusios Vilniaus rajono, Radviliškio, Joniškio, Akmenės rajono, Šiaulių ir Šakių rajonų savivaldybės.
ESO: nuo audros nukentėję gyventojai jau gali teikti prašymus dėl kompensacijų
Dėl audros nuostolių patyrę gyventojai, norintys gauti kompensacijas, jau gali teikti prašymus dėl jų atlyginimo. Anot „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO), kompensacijas gaus klientai, naudoję generatorius, patyrę nuostolių dėl sugedusio maisto, apgyvendinimo ar kuro.
„Atlyginant patirtus tiesioginius nuostolius, nustatytos maksimalios ribos: už sugedusį maistą gali būti atlyginami nuostoliai iki 50 eurų; įsigijus generatorių ar jį išsinuomojus, nuostolių atlyginimo suma siekia 36 eurus už parą, kuras – 69 eurus už parą. Taip pat atlyginsime nuostolius ir už apgyvendinimą – po 52 eurus už parą. Svarbu pabrėžti, jog maksimali tiesioginių nuostolių atlyginimo suma sieks 200 eurų“, – pranešime cituojama ESO atstovė ryšiams su visuomene Rasa Juodkienė.
Prašymą dėl nuostolių atlyginimo galima teikti ir dėl audros padarinių šalinimo metu sugedusių elektros prietaisų, kuriems nėra taikomos maksimalios sumos ribos.
Anot R. Juodkienės, Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklės numato, kad VERT nustatyta tvarka skaičiuojamų kompensacijų sumos yra įskaičiuojamos į kliento patirtus tiesioginius nuostolius.
„ESO veikla yra griežtai reguliuojama, todėl privalome laikytis nustatytų taisyklių ir teisės aktų. Jei klientui, kuriam elektros energijos tiekimas buvo nutrūkęs ilgiau nei 72 val., bus atlyginti, pvz., 200 eurų tiesioginiai nuostoliai, o po VERT sprendimo dėl avarijos buvimo apskaičiuota kompensacija už ne laiku atnaujintą elektros energijos tiekimą sudarys, pavyzdžiui, 250 eurų, ESO klientui papildomai išmokės 50 eurų kompensaciją. Bendra klientui išmokėtina suma sudarys 250 eurų“, – pabrėžė ESO atstovė.
Gyventojai prašymus dėl nuostolių atlyginimo gali teikti ESO savitarnoje, paštu ar el. laišku.
K. Starkevičius: sieksime susitarti dėl plotinių priemonių deklaravimo taisyklių per spalio mėnesį
Žemės ūkio ministras Kazys Starkevičius sako, kad vieną iš jo numatytų tikslų, patobulinti 2025 m. plotinių priemonių deklaravimo taisykles, sieks įgyvendinti per spalio mėnesį. Politikas kvietė visų partijų atstovus prisidėti prie šio klausimo sprendimo ir padėti sukurti aiškesnes deklaravimo taisykles ūkininkams.
„Sieksime patobulinti 2025 m. plotinių priemonių deklaravimo taisykles. Tikslas – susitarti ir patvirtinti taisykles per spalio mėnesį. Kviečiu visų partijų atstovus komitete (Kaimo reikalų – ELTA), pabandykime susitarti, nes ūkininkams tai labai svarbu. Reikia, kad jie žinotų metus į priekį, kokia bus deklaravimo tvarka“, – antradienį Seimo Kaimo reikalų komiteto posėdžio metu teigė K. Starkevičius.
„Paskutinių metų tendencija, kai atidedami deklaravimai, pradedant deklaruot neaiškios taisyklės… Mes turime šituos dalykus pakeisti ir pakeisime. Bet kviečiu visų partijų atstovus kartu sudalyvauti, nes ūkininkams labai svarbu, kokia bus perspektyva, ateitis“, – pažymėjo jis.
K. Starkevičius akcentavo, kad dabartiniai įsipareigojimai yra neaiškūs ir atliekant skaičiavimus pasimesti galėtų ne tik ūkininkai, bet ir Žemės ūkio ministerijos specialistai.
„Planuose deklaruotinų daugiamečių pievų plotų optimizavimas, terminų vykdyti įsipareigojimus suvienodinimas, nes dabartiniu metu, jeigu pažvelgsime į terminus, kada reikia vykdyti įsipareigojimus, net ministerijos specialistai pasimestų skaičiuose, nekalbant apie ūkininkus“, – tvirtino konservatorius.
K. Starkevičius Eltai yra teigęs, kad kelias paskutines kadencijas Žemės ūkio ministerijos veikloje trūko aiškios krypties, todėl institucijos keliami reikalavimai ūkininkams tapo nebesuprantami. Be to, jo manymu, instituciją užvaldė „valdininkija“. Todėl, tvirtino politikas, siekiant palengvinti sąlygas ūkininkams ir sumažinti korupcijos apimtis, Lietuvai reikalingas nacionalinis susitarimas dėl žemės ūkio politikos.
Kaip vieną iš pavyzdžių ministras įvardijo pasėlių deklaravimo taisykles, kurios, anot jo, šiuo metu daugeliui žemdirbių yra per sudėtingos. Kritikuodamas esamą tvarką K. Starkevičius taip pat svarsto, kad procesų apsunkinimas gali būti ir viena iš dalies ministerijoje dirbančių asmenų, turinčių ryšių su konsultavimo bendrovėmis, siekiamybė.
Todėl, kaip aiškino politikas, per dešimtmetį ŽŪM trūkstant politinės valios iš ministrų, ministeriją užvaldė valdininkija, kai neturint ilgalaikių susitarimų, dirbama tik siekiant savų tikslų.
Kaip aiškino K. Starkevičius, jo siūlomas nacionalinis susitarimas dėl žemės ūkio apibrėžtų deklaravimo taisykles mažiausiai keleriems metams į priekį. Jis pabrėžė, kad iki šiol buvo įsivyravusi situacija, kai taisyklės keitėsi jau vykstant naudmenų ir pasėlių deklaravimui.
Ministras taip pat tikisi, kad partijos sugebės susitarti dėl tokio tikslo, bet mano, kad tam gali pakenkti priešrinkiminis laikotarpis.
Politinės partijos Seimo rinkimams jau sukaupė daugiau kaip 800 tūkst. eurų: kol kas daugiausia turi konservatoriai
Artėjant Seimo rinkimams, politinės partijos ir toliau renka finansines aukas. Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) duomenimis, kol kas pilniausia sąskaita gali džiaugtis valdančiąją daugumą sudarantys Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD).
Kaip nurodoma VRK interneto puslapyje, konservatorių rinkiminėje sąskaitoje – beveik 320 tūkst. eurų. Tiesa, didžioji dalis šios sumos – 300 tūkst. eurų – yra politinės partijos gauti valstybės biudžeto asignavimai, o likusi dalis – fizinių asmenų, kurie visi yra TS-LKD kandidatai rinkimuose, suaukotos lėšos. Be to, kai kuriems VRK sistemoje registruotiems savo vienmandačių apygardų kandidatams TS-LKD yra skyrusi po 6,5 tūkst. eurų.
Toliau rikiuojasi Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“, kuri šiuo metu yra sukaupusi beveik 83 tūkst. eurų. 19 tūkst. eurų buvo skirti iš partijos gautų valstybės biudžeto asignavimų, dar 6,5 tūkst. eurų – politinės jėgos lėšos. Taip pat beveik 50 tūkst. eurų suaukojo fiziniai asmenys, o 7,5 tūkst. eurų – patys kandidatai iš savo nuosavų lėšų.
Kiek daugiau kaip 80 tūkst. eurų Seimo rinkimams turi Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS). Didžiausią šios sumos dalį – 70 tūkst. eurų – sudaro iš valstybės biudžeto asignavimų partijos gauti finansai. Kitas lėšas skyrė fiziniai asmenys.
Pasak VRK, Liberalų sąjūdis kol kas taip pat turi per 80 tūkst. eurų. Kiek daugiau kaip 59 tūkst. eurų yra skirti iš partijos lėšų, per 12 tūkst. eurų yra suaukoję fiziniai asmenys, o daugiau kaip 9 tūkst. eurų savo nuosavų lėšų yra skyrę patys politinės jėgos kandidatai.
Tuo metu parlamento rinkimams numatytoje Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos (LLRA-KŠS) sąskaitoje – pačios politinės jėgos iš turimų lėšų skirti 75 tūkst. eurų.
Rinkiminėje Laisvės partijos sąskaitoje šiuo metu yra beveik 72 tūkst. eurų. Pati politinė jėga rinkimams skyrė 14 tūkst. eurų, o visos kitos lėšos yra suaukotos fizinių asmenų.
Partija „Nemuno aušra“ turi daugiau kaip 22 tūkst. eurų. Politinė jėga Seimo rinkimams iš savo lėšų kol kas skyrė tik 2 tūkst. eurų. Visa likusi suma yra suaukota fizinių asmenų.
Rugpjūčio 20-osios duomenimis, Nacionalinis susivienijimas spalį vyksiantiems rinkimams iš savo partijos lėšų yra skyręs 20 tūkst. eurų. Kitų aukų politinė jėga kol kas gavusi nėra.
Lietuvos žaliųjų partija savo rinkiminėje sąskaitoje šiuo metu turi kiek daugiau kaip 16 tūkst. eurų. Beveik visos šios lėšos yra suaukotos politinės jėgos kandidatų – pati partija skyrė tik kiek daugiau kaip 1 tūkst. eurų.
Toliau rikiuojasi per 15 tūkst. eurų Seimo rinkimams sukaupusi Lietuvos regionų partija. Didžioji dalis šios sumos – 10 tūkst. eurų – yra politinės jėgos lėšos. Be to, apie 1 tūkst. yra suaukoję fiziniai asmenys, o kiek daugiau kaip 4 tūkst. eurų – patys partijos kandidatai.
VRK duomenimis, Tautos ir teisingumo sąjunga (centristai, tautininkai) šiuo metu iš fizinių asmenų yra gavę apie 11,5 tūkst. eurų.
Tuo metu Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP) Seimo rinkimams kol kas turi vos kiek daugiau kaip 10 tūkst. eurų. Beveik visas šias lėšas partija gavo iš valstybės biudžeto asignavimų. Tiesa, kiekvienam savo vienmandatininkui, kurių viso yra 72, politinė jėga skyrė po 2 tūkst. eurų.
Be to, partija „Laisvė ir teisingumas“ savo sąskaitoje turi 1,6 tūkst. eurų, Lietuvos liaudies partija – kiek daugiau kaip 1 tūkst. eurų, suaukotą fizinių asmenų, o Lietuvos krikščioniškos demokratijos partija – 200 eurų savo politinės jėgos lėšų.
Kitos politinės partijos duomenų apie gautas lėšas Seimo rinkimams VRK kol kas nepateikė.
Elta primena, kad Seimo rinkimai vyks spalio 13 dieną.
Per pirmąjį šių metų pusmetį vaiko teisių gynėjų pagalbos prireikė beveik 19 tūkst. vaikų
Per pirmąjį šių metų pusmetį vaiko teisių gynėjai sulaukė 28 tūkst. pranešimų dėl galimai pažeidžiamų vaikų teisių. Pagalbos prireikė 19 tūkst. vaikų.
Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos direktorės Ilmos Skuodienės teigimu, daugiau nei 60 proc. gautų pranešimų sudarė nesmurtinio pobūdžio pažeidimai, o dažniausiai pažeidžiamos vaiko teisės buvo susijusios su vaikui tinkamų gyvenimo sąlygų neužtikrinimu bei dažnai skyrybų metu išryškėjančia problema, kai vaikui nesudaromos sąlygos bendrauti su vienu iš tėvų.
Tarnybos duomenimis, pranešimų dėl smurto prieš vaikus per pirmąjį šių metų pusmetį buvo gauta 8 proc. mažiau nei pernai. Vaiko teisių gynėjai užfiksavo 2 tūkst. tokių atvejų.
Tarnyba informuoja, fizinį smurtą dažniau patyrė berniukai. Mergaitės dažniau susidūrė su seksualiniu, psichologiniu smurtu bei nepriežiūra.
„Nors fizinis smurtas pasižymi kaip pirmaujanti smurto rūšis, visgi svarbu akcentuoti, kad panaudotą jėgą prieš vaiką ar akivaizdžias žymes ant jo kūno, pavyzdžiui, įbrėžimus ar sumušimus, yra kur kas lengviau pastebėti. Tad mažesni likusių smurto rūšių skaičiai nebūtinai siejasi su mažesniu nukentėjusiųjų mastu – veikiausiai tai rodo, jog visuomenė vis dar mokosi identifikuoti užslėptą, mažiau pastebimą ar nutylimą smurtą prieš vaiką“, – pranešime cituojamas I. Skuodienė.
Vaiko teisių gynėjų duomenimis, smurto atžvilgiu pažeidžiamiausi buvo paaugliai ir vyresnio amžiaus vaikai, prieš kuriuos smurtą daugiausia naudojo tėvai ir kiti artimiausioje aplinkoje esantys žmonės.
Prieš rugsėjį Lietuvoje suaktyvėjo švietimo specialistų paieškos: trūksta maždaug 650 pedagogų
Likus vos dviem savaitėms iki naujų mokslo metų, pedagogų paieška yra suintensyvėjusi, teigia Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM). Šiuo metu, pasak jos, Lietuvos mokykloms trūksta maždaug 650 specialistų.
„Paieškos suaktyvėjusios, rugpjūtis yra pats intensyviausias metas. Šiuo metu mokyklos ieško apie 650 pedagogų ir mokytojų padėjėjų dirbti įvairaus dydžio etatais. (…) Pernai tuo pačiu metu situacija buvo panaši, mokyklos ieškojo panašaus skaičiaus mokytojų“, – Eltai perduotame komentare nurodė ŠMSM.
„Į šį skaičių įeina ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo specialistai, švietimo pagalbos specialistai, mokinio padėjėjai, neformaliojo ugdymo mokytojai“, – pridūrė ministerija.
ŠMSM duomenimis, šiuo metu Lietuvoje yra ieškoma net 79 matematikos, 64 lietuvių kalbos ir literatūros bei 60 pradinio ugdymo mokytojų. Toliau – 39 logopedų, 37 anglų kalbos mokytojų, 31 lopšelio-darželio auklėtojo, taip pat 31 specialiojo pedagogo, 25 fizikos mokytojų, 24 mokyklos psichologų, 24 muzikos ir 23 chemijos mokytojų.
„Dalies šių pedagogų ieškoma dirbti ne visu etatu, pavyzdžiui, tik šešių fizikos, šešių muzikos ir penkių chemijos mokytojų paieškos skelbimuose nurodytas darbas visu etatu“, – pažymėjo ministerija.
Visgi, anot jos, dėl naujų mokytojų pritraukimo Lietuva yra priėmusi svarbius sprendimus.
„Padidėjusio mokytojų poreikio problema yra aktuali ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje. (…) Lietuvoje yra atvertas kelias pradėti dirbti mokytoju ir kartu įgyti pedagogo kvalifikaciją, skiriamos stipendijos prioritetinėse studijų programose, valstybė skiria finansavimą antrai kvalifikacijai įgyti, yra nuosekliai didinamas darbo užmokestis“, – vardijo ŠMSM.
Ministerija primena, kad kelerius pastaruosius metus žymiai padaugėjo pedagogikos studijas besirenkančių studentų. Be to, didelė dalis šių studijų programų trečius metus iš eilės yra laikomos prioritetinėmis – įstojus į valstybės finansuojamas bakalauro arba gretutines studijas, kas mėnesį galima gauti 357,5 euro dydžio stipendiją.
Taip pat tiems, kurie sudaro sutartį su savivaldybe ar mokykla ir įsipareigoja baigę pedagogikos studijas ten dirbti ne trumpiau kaip trejus metus per penkerių metų laikotarpį, ne mažiau kaip 0,7 etato, kas mėnesį yra skiriama 605 eurų parama.
Jau dirbantys mokytojai gali įgyti papildomų dalykinių kompetencijų ir šalia savo mokomojo dalyko mokyti kito arba pakeisti kvalifikaciją. Šiais mokslo metais, anot ministerijos, daugiau kaip 1 tūkst. pedagogų galės įgyti papildomų dalykinių kompetencijų ir specializacijų.
Numatyta, kad iki 2024 metų pabaigos mokytojų atlyginimas sudarys 130 proc. šalies vidutinio darbo užmokesčio. Šiemet atlyginimas didėja du kartus: 10 proc. nuo sausio ir 15,5 proc. nuo rugsėjo.
Paaiškėjo Seimo rinkimuose dalyvaujančių partijų numeriai
Artėjant Seimo rinkimams, politinės partijos burtų keliu sužinojo numerius, kuriais bus įrašytos į balsavimo biuletenius.
Pirmasis numeris atiteko Tautos ir teisingumo sąjungai (centristams, tautininkams). Antruoju numeriu biuletenyje bus įrašytas Nacionalinis susivienijimas, trečiuoju – Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP).
Tuo metu ketvirta biuletenyje bus Lietuvos žaliųjų partija, penkta – Liaudies partija, šešta – Regionų partija, septinta – Krikščioniškosios demokratijos partija, aštunta – Lietuvos valstiečių žaliųjų sąjunga (LVŽS), devinta – Darbo partija, dešimta – Laisvė ir teisingumas.
11-asis numeris atiteko partijai Demokratų sąjungai „Vardan Lietuvos“, 12-asis – „Nemuno aušrai“, 13-asis – Tėvynės sąjungai-Lietuvos krikščionims demokratams (TS-LKD), 14-asis – Liberalų sąjūdžiui, 15-asis – Žemaičių partijai, 16-asis – Laisvės partijai, 17-asis – Lietuvos lenkų rinkimų akcijai-Krikščioniškųjų šeimų sąjungai (LLRA-KŠS).
Tiesa, kaip koalicija rinkimuose dalyvausiančios Žemaičių, Krikščioniškosios demokratijos ir Darbo partijos galėjo rinktis vieną iš joms paskirtų numerių. Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) patvirtino, kad Taikos koalicija biuletenyje bus įrašyta 9 numeriu.
Seimo rinkimai vyks spalio 13 d.
Užimtumo tarnyba: penkerius metus Kauno, Alytaus ir Marijampolės apskrityse daugėja darbingo amžiaus gyventojų
Užimtumo tarnyba praneša, kad penkerius metus Kauno, Alytaus ir Marijampolės apskrityse fiksuojamas darbingo amžiaus gyventojų skaičiaus augimas jau siekia 482,2 tūkst. Ūkio sektoriuose kasmet augo darbo paklausa Kauno apskrityje (9 proc.), kitose – šiek tiek mažėjo.
Visame regione pernai buvo paskelbta 54,2 tūkst. laisvų darbo vietų, o šių metų pirmąjį pusmetį – daugiau nei 25 tūkst. Darbuotojų poreikis didžiausias – Kaune (15,8 tūkst.), Alytuje (2,8 tūkst.) ir Marijampolėje (2,2 tūkst.).
Labiausiai auganti veiklos sritis Kaune yra susijusi su startuoliais ir inovacijomis. Tuo užsiimančių įmonių darbuotojų paieškos kanalai platesni – ne vien Užimtumo tarnyboje, kur šiemet taip pat įregistravo 71 darbo vietą, iš jų – daugiausiai IT specialistams (41), informacinių technologijų sistemų administratoriams (6), viena kita darbo pozicija skirta informacinių technologijų sistemos eksploatavimo inžinieriui ar mokslinės techninės informacijos apdorojimo inžinieriui.
Kauno sveikatos mokslų universitetas ir kiti mokslinių tyrimų institutai skatina sveikatos apsaugos ir biotechnologijų sričių plėtrą. Šių metų pirmąjį pusmetį didėjo darbo pasiūlymų skaičius žmonių sveikatos priežiūros paslaugas teikiančiose įmonėse. Didelis poreikis medicinos darbuotojų – paskelbta 600 laisvų darbo vietų, iš jų – 256 bendrosios praktikos slaugytojams, 96 – įvairių sričių gydytojams (šeimos, kardiologui, neurologui, geriatrui), trūksta psichologų, odontologų.
Pedagogų paieškos aktualios ir Kauno regionui – daugiausiai trūksta mokytojo padėjėjų (56) ir matematikos mokytojų (48). Mokytojams siūloma 171 laisva darbo vieta.
Paslaugų sektorius gausiausiai skelbia laisvas darbo vietas Užimtumo tarnybos registre – šiemet įregistravo 11,6 tūkst. darbo skelbimų. Net 35,4 proc. darbo pasiūlymų – didmeninės ir mažmeninės prekybos bei variklinių transporto priemonių ir motociklų remonto srityje, 32 proc. – administracinę ir aptarnavimo veiklą vykdančiose įmonėse.
Profesiniame mokyme pirmąjį pusmetį dalyvavo 1,2 tūkst. asmenų, 2023 m. – 1850. Vis didesnį populiarumą įgyja ir aukštą pridėtinę vertę kuriančių kvalifikacijų ir kompetencijų įgijimo priemonė (APVK) – šiemet 800 klientų pasirinko technologijas, pernai per visus metus – 1074.
Perspektyvias profesijas labiausiai nori įgyti kauniečiai (625), taip pat Alytaus (51), Marijampolės (33) gyventojai. Mažiausiai besimokančių Lazdijuose (4), Šakiuose (8), Vilkaviškyje (9), Varėnoje (9), Prienuose (10). Daugiau norinčių mokytis į ateitį orientuotų kvalifikacijų buvo Druskininkuose (18), Jonavoje (17), Kaišiadoryse (14).
Paklausios mokymosi programos: transporto priemonių remonto techniko neformaliojo švietimo programa (67), No-code ir robotinių procesų automatizavimo neformalioji programa (65), audiovizualinės produkcijos kūrybos ir gamybos programa (42), e. pardavimai ir rinkodaros analitika (37).
Išlieka populiari individualios priežiūros darbuotojo modulinė profesinio mokymo programa – šiemet ją rinkosi 210 asmenų, 2023 m. – 232. Taip pat paklausios apskaitininko (134), slaugytojo padėjėjo (105), motorinių transporto priemonių kroviniams vežti vairuotojo (82) modulinės profesinio mokymo programos.
Klientų profilis per penkerius metus regione palaipsniui keitėsi. Ryškesnė tendencija – padaugėjo registruotų asmenų su aukštuoju išsilavinimu beveik 2 proc. – dabar jie sudaro 27,6 proc. visų darbo ieškančių asmenų. Klientų struktūroje kvalifikuotų darbininkų skaičius irgi šiek tiek paaugo (0,5 proc. punkto) iki 45,4 proc., o labiausiai sumažėjo (2,4 proc. punkto) asmenų be profesinio pasirengimo (27 proc.).
Nors asmenys turi aukštąjį universitetinį ar koleginį išsilavinimą, bet daugiausiai ieško darbo šiose pozicijose: pagalbinio darbininko – 2,2 tūkst., valytojo (820), pardavėjo (653), administratoriaus (470), automobilio vairuotojo (419) pardavimo vadybininko (411), apsaugos darbuotojo (368), vairuotojo ekspeditoriaus (261). Taip pat šios grupės klientai pageidauja dirbti pardavimo vadybininkais (411), projektų vadovais (79), buhalteriais (57), įmonės vadovais (47), personalo specialistais (42,) psichologais (20).
Regiono išskirtinumą rodo ir registruotų klientų amžiaus statistika. Per penkerius metus vyresnių nei 50 metų asmenų skaičius sumažėjo nuo 28,1 proc. iki 27,7 proc. tačiau padaugėjo jaunimo iki 29 metų – šiemet jis sudarė 31,4 proc.
Vėlgi šiame regione nuo 2019 metų darbo neturinčių vyrų gerokai daugiau nei moterų – atitinkamai jie sudaro 53,7 proc. ir 46,3 proc. Nedirbančių vyrų daugiausiai Birštono savivaldybėje (60,6 proc.) ir Druskininkų (56,8 proc.). Mažiausiai – Alytuje (45,8 proc.) ir Marijampolėje (46,1 proc.).
Liepos 1 d. Užimtumo tarnyboje buvo registruota 44,3 tūkst. Kauno, Marijampolės ir Alytaus nedirbančių gyventojų. Registruotas nedarbas siekė 9,1 proc. ir yra 0,6 proc. didesnis nei bendras šalyje. Šių metų pirmąjį pusmetį darbo ieškojo 9 proc. (2,9 tūkst.), daugiau asmenų nei 2019 m. tokiu pat laikotarpiu.
Parengta pagal ELTA ir „Dzūkų žinių“ informaciją