Lapkričio mėnesį Seirijų Antano Žmuidzinavičiaus gimnazijos direktorė Zita Ščerbetkienė ir mokytojos Jūratė Sutkuvienė bei Vilija Urbonaitė darbo stebėjimo vizitu lankėsi Jihlavos (Čekija) gimnazijoje. Ši gimnazija yra didžiausia tokio tipo mokykla Vysočinos regione, Čekijos centre. Jos įstorija siekia daugiau nei šimtą metų. Pats Jihlavos miestas, vadinamas Vysočinos regiono perlu, yra įsikūręs prie to paties pavadinimo upės bei sudaro įsivaizduojamą sieną tarp Čekijos ir Moravijos.
Planuojant šį darbo vizitą buvo numatyta domėtis, kaip šioje gimnazijoje yra kreipiamas dėmesys į bendruomenės narių poreikius, kadangi šis mobilumas – paskutinė vykdomo projekto „Kiekvienas yra svarbus“ dalis: domino ugdymo proceso organizavimas, mokinių mokymosi kasdienybė, gimnazijos erdvės.
Darbo stebėjimo vizito dalyvės, bendraudamos su priimančiosios mokyklos vadovais, teiravosi apie Čekijos švietimo sistemą, šios gimnazijos struktūrą bei savitumą, aptarė abiejų šalių švietimo sistemų bei vadovų darbo panašumus ir skirtumus. Čekijoje privalomasis ugdymas trunka nuo 6 iki 15 metų. (Jihlavos gimnazijoje mokomasi nuo 6 klasės.) Po jo mokiniai gali rinktis gimnazijas (4 metai), technikos krypties vidurines mokyklas (4 metai) arba profesines vidurines mokyklas (3 metai). Pasirodo, visos šalies mokiniai nedėvi uniformų, mokinių elgesys yra vertinamas pažymiu. Baigiamieji egzaminai vyksta tose pačiose mokyklose, kuriose mokiniai mokosi. Norint gauti atestatą, reikia išlaikyti švietimo ministerijos parengtus čekų kalbos ir anglų kalbos arba matematikos egzaminus, o taip pat ir pačios mokyklos parengtą žodinę egzamino dalį. Tiek ugdymo proceso metu, tiek ir per egzaminus mokinių žinios bei gebėjimai vertinami 1–5 balų skalėje (1 – puikiai, 5 – nepatenkinamai). Anot gimnazijos direktoriaus pavaduotojo Milan Taláček, prieš egzaminus mokiniai nejaučia streso, nes jie visus metus yra motyvuoti mokytis ir išmokti, mokiniai mokosi sau, be to, ne vien mokyklos baigimo egzamino įvertinimas lemia įstojimą į aukštąją mokyklą. Dauguma universitetų rengia stojamuosius egzaminus, kurių pobūdis priklauso nuo studijų krypties.
Akivaizdu, kad aplankyta mokykla puoselėja savo krašto kultūrą. Apie tai liudija ne tik ant sienos nupieštas Jihlavoje devynerius metus gyvenusio žydų kilmės kompozitoriaus Gustavo Malerio portretas, tačiau ir į gimnazijos choro repertuarą įtraukiami jo kūriniai. Šis kompozitorius gimė Bohemijoje, tuometinėje Austrijos imperijoje. Dabar Jihlavoje veikia Gustavo Malerio muziejus. Teko matyti, kaip Jihlavoje, įsitraukiant ir gimnazijos bendruomenei, minima švento Martyno diena, viena svarbiausių Čekijos rudens švenčių, kurios tradicija siekia viduramžių laikus, o tikslas – padėkoti ūkininkams už jų darbą. Šventinėje eisenoje netrūko garsų, šviesų, vietinių, apsirengusių istoriniais kostiumais, baltu žirgu jojo ir pats šventas Martynas, o eisenos pabaigoje sklendė didžiulė žąsis. Įdomu paminėti, kad ne tik tos dienos, bet viso lapkričio populiariausias patiekalas – kepta žąsiena su raudonais ar baltais kopūstais ir „knedlikais“. Galima drąsiai sakyti, kad kultūriniu reiškiniu yra tapęs jau ne vienerius metus gimnazijoje gyvuojantis dramos būrelis, savo spektaklius rodantis net ir miesto teatre. Mūsų gimnazijos atstovėms teko stebėti šio būrelio užsiėmimą, kurio metu vyko spektaklio, kuriamo pagal mokinių parašytą pjesę, repeticija. Pagrindinė kūrinio mintis tokia: žmonės nusprendžia palikti žemę, nes joje nesaugu gyventi, o Herkulis, mitinis didvyris ir pusdievis, lankydamasis įvairiose institucijose, taip pat ir mokykloje, stengiasi įtikinti, kad toks pasirinkimas yra akibrokštas ir kad negalima išsižadėti savo namų, kiekvienam reikia prisėdėti prie saugumo atkūrimo.
Pokalbių su priimančiosios gimnazijos mokytojais metu buvo dalijamasi mintimis apie mokytojo ir mokinio kasdienio darbo rutiną, kylančius iššūkius. Mokytojo profesija, kaip ir pas mus, nėra prestižinė, ir jaunuoliai nedažnai ją renkasi, bet šioje gimnazijoje, kurioje mokosi apie 800 moksleivių, jaunų mokytojų (apie 30 metų) yra išties nemažai. Beje, čia gan dažna praktika, kad mokytojai dėsto po kelis dalykus, pavyzdžiui, vienas mokytojas dėsto fiziką ir etiką, kitas – chemiją, biologiją, o po pamokų dar veda tinklinio treniruotes. Kaip ir pas mus, dalis pamokų yra vedamos netradicinėse erdvėse: prie kitapus gatvės esančio jaukaus V. Havelo staliuko, muziejuose, zoologijos sode, istorinėse senamiesčio vietose, populiarios įvairia tema projektinės dienos, primenančios fenomenais grįsto ugdymo pavyzdžius. Mokytojai paatviravo, kad jie stengiasi būti kuo arčiau mokinių: per pertraukas pakalbina, kartu su mokiniais dalyvauja popamokinėje veikloje (pavyzdžiui, kartu lanko dramos bei choro užsiėmimus). Norisi paminėti, kad šioje gimnazijoje su mokiniais ir nemaža dalimi mokytojų buvo galima susikalbėti anglų kalba. Jau pirmoje klasėje mokiniai pradeda mokytis dviejų užsienio kalbų. Be visų pasirenkamos anglų kalbos, mokiniams dar galima rinktis vokiečių, prancūzų, rusų, ispanų arba lotynų kalbą (dažniausiai pasirenkama vokiečių kalba). Labai nustebino, kad maždaug 90–95 % mokytojų ir mokinių gimnazijoje vaikšto avėdami gumines šlepetes – tai ne tik patogu ir praktiška, bet tokiu būdu parodoma pagarba aptarnaujančio personalo darbui.
Aplankytos pamokos paliko gerą įspūdį. Jose tvyro jauki, šilta, darbinga atmosfera / nuotaika. Į akis krito tai, kad pamokų pradžioje mokiniai su mokytojais pasidalindavo kokiais nors įspūdžiais, aktualijomis arba patys paprašydavo priminti tai, ką buvo primiršę. Neteko matyti Lietuvoje taip peršamų pamokos rėmų (uždavinio formulavimo, vertinimo ir įsivertinimo, pamokos refleksijos ir pan.), jaučiama mokytojams duota visiška laisvė, kita vertus, stebėtų pamokų mokytojai meistriškai suderina neformalų pabendravimą, rodantį, kad viskas yra svarbu, ir mokinių ugdomąsias veiklas, skiria nemažai praktinių užduočių, kurias grupelėse pasitikrina patys mokiniai, o jei iškyla dvejonių, pasiklausia mokytojų. Taigi atsakomybė už mokymąsi ir išmokimą – bendras mokinių ir mokytojų reikalas, ir tai iš šalies labai matosi.
Nemažos dalies koridorių ir kabinetų sienos dar išlaikiusios keleto dešimtmečių dvasią, bet visuose yra pagal mokinių ūgį pritaikomos šiuolaikinės lentos bei vaizdo projektoriai, kurie naudojami tikrai ne kiekvieną pamoką. Gimnazija džiaugiasi modernia gamtos mokslų laboratorija, taip pat ir nauja sporto sale, kurioje gausiu inventoriumi mokiniai naudojasi iki vėlyvo vakaro. (Teko matyti, kaip vyksta tinklinio treniruotė, ir gėrėtis jos nuoseklumu bei jaučiamu mokytojo ir mokinių draugiškai pagarbiu tarpusavio ryšiu.) Koridoriuose ant sienų ir palangių labai daug mokinių meno kūrinių, yra įrengtos erdvės, kuriose mokiniai skaito, rašo arba valgo atsineštą maistą, yra ir nedidelių jaukių staliukų, kur su kavos puodeliais ir bandelėmis prisėda ir mokytojai, ir mokiniai. Buvo keista, kad tokioje didelėje gimnazijoje nėra valgyklos, tad moksleiviai ilgosios pertraukos metu eina pietauti į kitą šalimais esančią ugdymo įstaigą. Tačiau čia veika puikus mažutėlis bufetas. Užsimanėte arbatos, kavos ar bandelės – prašome. Laisvu metu mokiniai gali žaisti kortų ir įvairius stalo žaidimus, mėgautis žaisdami pačių sukurtais grindiniais šachmatais. Mokiniai noriai naudojasi sudarytomis galimybėmis augti ir tobulėti pagal savo poreikius ar pomėgius: ugdosi savo anglų kalbos gebėjimus laisvalaikio diskusijų grupėse, veda įvairiomis temomis paskaitas miesto visuomenei, plečia kultūrinį akiratį ir kaip kūrėjai atsiskleidžia knygų ir (ar) kino entuziastų klubuose, organizuoja kūrybines dirbtuves, dalyvauja mokyklos tarybos veikloje ar anksčiau minėtuose popamokinės veiklos užsiėmimuose. Tokia turtinga užklasinė veikla Jihlavos gimnazijoje ypač vertinga, nes kiekvienas mokinys jaučiasi svarbus, matomas, vertinamas.
Džiugu, kad mūsų gimnazija turi galimybę dalyvauti ,,Erasmus+“ programoje, kurioje kiekvienas mobilumas suteikia galimybes susipažinti su skirtingomis švietimo sistemomis ir kultūromis, praplėsti profesinį akiratį. Žvilgsnis į kitų patirtis yra raktas į bendrą augimą, o gimusios idėjos gali būti pritaikytos akademiniame, profesiniame ar socialiniame gyvenime. Tai ir neabejotinas tarptautiškumo didinimas sparčiai globalėjančiame pasaulyje.
Šis projektas finansuojamas Europos Komisijos „Erasmus+“ programoms skirtomis lėšomis, kurias Lietuvoje administruoja Švietimo mainų paramos fondas. Komisija negali būti laikoma atsakinga už bet kokį straipsnyje pateikiamos informacijos naudojimą.
Seirijų Antano Žmuidzinavičiaus gimnazijos informacija
