Per pastarąjį dešimtmetį Lietuvos gyventojų skaičius sumažėjo 4,5 proc., o kai kuriuose rajonuose – net iki 25 proc. Tai liūdnas, bet nuspėjamas rezultatas, rodantis gilesnes struktūrines šalies problemas, susijusias su emigracija, gimstamumo mažėjimu ir netolygiu ekonominiu vystymusi.
2015 metais Lietuvoje gyveno 3,2 mln. žmonių, o 2025 metų pradžioje mūsų šalyje fiksuota 3,05 mln. gyventojų. Derėtų pastebėti, jog šią statistiką galimai iškraipo atvykusieji dirbti ir gyventi į Lietuvą iš kitų šalių.
Lazdijai – šešti nuo galo
Beveik visose Lietuvos savivaldybėse per dešimtmetį nuolat mažėjo gyventojų – vienur daugiau, kitur – mažiau. Gyventojų didėjimas fiksuotas Vilniuje, Vilniaus rajone, Kauno rajone, Palangoje gyventojų skaičius padidėjo dviem tūkstančiais žmonių, Neringa per dešimtmetį pasipildė tūkstančiu gyventojų, taip pat žmonių šiek tiek padaugėjo Elektrėnų savivaldybėje ir Trakų rajone. Kitose savivaldybėse – gyventojų mažėjimas.
Kaip šiame kontekste atrodo Lazdijų rajonas? Lazdijų rajone per dešimtmetį gyventojų sumažėjo 22 proc. 2015 metais mūsų rajone gyveno 23,2 tūkst. gyventojų, o šių metų pradžioje – tik 18, 1 tūkst. Netekome daugiau nei 5 tūkst. žmonių.
Lazdijai pagal gyventojų skaičiaus sumažėjimą užima šeštą vietą nuo galo.
Daugiausia žmonių (25, 8 proc.) neteko Pagėgių savivaldybė, antroje vietoje – Ignalinos rajonas (23, 4 proc.). Trečioje vietoje – Skuodo savivaldybė (23,1 proc), ketvirtoji – Kelmė (22, 95 proc.), penktoje vietoje – Pasvalio rajonas (22,2 proc.).
Verta pastebėti, jog net ir tarp jaunų šeimų populiariame Druskininkų kurorte gyventojų skaičius per dešimtmetį sumažėjo 9 proc.
Kodėl mažėja gyventojų?
Per nepriklausomybės laikotarpį milijonai lietuvių išvyko į užsienį. Pagrindinės priežastys – aukštesnės pajamos, geresnės darbo sąlygos ir aukštesnis gyvenimo lygis kitose šalyse, ypač Vakarų Europoje.
Lietuvoje gimstamumo rodiklis siekia apie 1,3–1,4 vaiko moteriai, kai natūraliam gyventojų atsinaujinimui reikėtų bent 2,1 vaiko. Jaunos šeimos dėl finansinio nesaugumo ar karjeros siekių dažnai atidėlioja vaikų gimimą arba jų atsisako.
Gyventojų skaičius auga tik keliose savivaldybėse, kur stipri ekonomika ir gera infrastruktūra – daugiausia aplink Vilnių ir Kauną. Mažuose miesteliuose ir kaimuose darbo vietų trūksta, o paslaugos – menksta.
Lietuvoje sparčiai didėja vyresnio amžiaus žmonių dalis. Mirtingumas natūraliai viršija gimstamumą, o mažėjantis jaunų gyventojų skaičius dar labiau paaštrina šią tendenciją.
Reikia ilgalaikių programų
Lietuvos gyventojų mažėjimas yra sudėtinga problema, kurią reikia spręsti kompleksiškai – ne pavienėmis iniciatyvomis, o ilgalaikėmis, nuosekliomis programomis. Be ryžtingų pokyčių regionų vystymesi, šeimų skatinime ir emigracijos stabdyme, šalies demografinė padėtis gali dar labiau blogėti.
Valstybės dėmesys turi būti kreipiamas ne tik į didmiesčius, bet ir į mažesnius miestus ir miestelius: reikia investicijų į darbo vietų kūrimą, švietimą, sveikatos apsaugą, kultūrą.
Būtina finansiškai remti jaunas šeimas (pavyzdžiui, būsto įsigijimo lengvatos regionuose). kurti palankesnes sąlygas vaikų auginimui: kokybiškas darželius, lanksčias darbo sąlygas tėvams.
Reikalingos aiškios grįžimo iš emigracijos skatinimo programos: mokesčių lengvatos, pagalba integruojantis, galimybės pradėti verslą.
Reikia sukurti sąlygas, kad net ir mažesniuose miestuose žmonės galėtų dirbti nuotoliniu būdu, kurti inovatyvius verslus ar plėtoti technologinius startuolius. Protingai valdyta darbo jėgos imigracija iš kitų šalių gali padėti kompensuoti natūralų gyventojų mažėjimą, bet kartu reikia užtikrinti sklandžią integraciją ir vertybinį suderinamumą.
