Eglė Bartaševičiūtė
Iškilmingas 36-ųjų Baltijos kelio metinių paminėjimas Veisiejuose, Lietuvos tautinio atgimimo ąžuolyne, ir Europos kelio bei Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo 35-mečio paminėjimas Lazdijų pasienio punkte su Lenkija dar kartą patvirtino, kad nueitas kelias ne tik mūsų praeitis – tai priminimas, jog vienybė išlieka mūsų stiprybe ir šiandien.
Laisvės kovų muziejuje
Iškilmingi renginiai garbingoms sukaktims paminėti prasidėjo rugpjūčio 22-ąją Lazdijų Laisvės kovų muziejuje fotografo, Europos kelio dalyvio Vytauto Daraškevičiaus parodos „Europos kelias: 1990-08-23“ atidarymu. Nuotraukose įamžintos akimirkos iš kelio, kuriuo 1990-aisiais buvo pratęsta Baltijos kelio idėja, sujungusi europiečius laisvės ir vienybės grandine.
Po parodos vyko tarptautinė konferencija „Baltijos kelio Lietuva–Latvija–Estija istorinės atminties saugojimas“. Joje muziejininkai, istorikai ir kultūros paveldo saugotojai iš Lietuvos, Latvijos ir Estijos papasakojo, kaip jų šalyse prisimenamas Baltijos kelias, kaip ši istorija, pakeitusi valstybių likimus, gyva knygose ir žmonių pasakojimuose.
Lietuvos tautinio atgimimo ąžuolyne
Rugpjūčio 23-osios rytą minėjimas persikėlė į Veisiejus. Čia, Lietuvos tautinio atgimimo ąžuolyne, renginio dalyvius kalnelio papėdėje pasitiko naujai pastatyti simboliniai mediniai vartai su informaciniais stendais, supažindinančiais su reikšmingomis datomis, prasmingais susitikimais bei Lazdijų krašto istorija.
Renginyje dalyvavo, susirinkusiuosius sveikino ir prisiminimais apie istorinę dieną dalijosi Lazdijų rajono savivaldybės vicemeras Dalius Mockevičius, Administracijos direktorė Šarūnė Dumbliauskienė bei kiti darbuotojai, tarybos nariai, Veisiejų seniūnas Zenonas Sabaliauskas, darbo grupės „Laisvės kovoms įamžinti“ narė, ąžuolyno iniciatorė, viena iš Sąjūdžio Lazdijų rajone pradininkių Janina Ražukienė, visuomenininkė, sąjūdietė, viena iš akcijos „Europos kelias“ organizatorių Angonita Rupšytė, partizano Juozo Jakavonio dukra Angelė Jakavonytė, šauliai, jaunieji šauliukai, Krašto apsaugos savanorių pajėgų atstovai bei kiti garbūs svečiai.
„Sakoma, kad istorijos tėkmę lemia stiprios asmenybės – kunigaikščiai, karaliai, prezidentai, tačiau Baltijos kelias parodė, kad istorijos tėkmę gali nulemti ir paprasti eiliniai žmonės, kurių apie du milijonai susikibo rankomis nuo Vilniaus iki Talino ir jie išreiškė tvirtą valią būti laisvi. Baltijos tautų laisvės balsas nuvilnijo per visą pasaulį ir niekas negalėjo paneigti, kad lietuviai, latviai ir estai turi teisę būti laisvi, turėti savo valstybę ir pasakyti, kas jiems svarbu.
Šiandien džiaugdamiesi laisve turime nepamiršti ir atsakomybės, prisiminti žmones, stovėjusius Baltijos kelyje, kovojusius sovietinės okupacijos metais, partizanus ir visus, atidavusius savo gyvybes už tai, kad mes šiandien galėtume laisvai keliauti Europos keliu“, – pabrėžė vicemeras D. Mockevičius.
„Baltijos kelias, kai mes vienas kitam padavėme ranką ir susikabinome – tai buvo meilė Lietuvai, referendumas laisvei. Baltijos kelyje ištarti žodžiai, kad Lietuva turi būti laisva, buvo įgyvendinti. Dabar, kai vyksta karas Ukrainoje, turime būti dar vieningesni, remti Ukrainą ir suvokti, kad laisvė yra ne duotybė, bet pareiga. Labai džiaugiuosi, kad laisvės ugnį galime perduoti jaunimui ir jis ją neš“, – pasveikino A. Rupšytė ir jauniesiems šauliukams įteikė dvi vėliavas – Lietuvos trispalvę ir istorinę.
„Labai svarbu, ypač šiais metais, prisiminti, kad laisvė yra trapi. Kovokime ir budėkime laisvės sargyboje, kad neateitų svetimi ir nepasisavintų mūsų ne tik materialinių, bet ir dvasinių turtų, kas sudaro valstybės pamatą“, – priminė A. Jakavonytė.
Minint šią svarbią sukaktį, Lietuvos tautinio atgimimo ąžuolyne buvo pasodinti trys simboliniai ąžuoliukai – „Europos keliui“, mūsų laisvei ir partizanams, kovojusiems už Lietuvą, nuaidėjo Lietuvos kariuomenės trys pagarbos salvės.
Skambėjo Kapčiamiesčio folkloro ansamblio „Liktorėlis“, Varnėnų kaimo bendruomenės kapelos „Špokas“ ir Veisiejų Trečio amžiaus universiteto Veisiejų skyriaus vokalinio ansamblio „Vilnis“ atliekamos dainos bei jautrūs Veisiejų Sigito Gedos gimnazijos mokinės Danielės Mačionytės kūriniai.
Lazdijų pasienio punkte
Iš Veisiejų minėjimas persikėlė į Lazdijų pasienio punktą, kur prabėgus metams nuo Baltijos kelio, 1990 metų rugpjūčio 23-ąją, susirinkę tūkstančiai žmonių rankomis suformavo gyvą grandinę, išreikšdami apsisprendimą būti laisvi, vieningi ir priklausyti laisvajam pasauliui bei puoselėti demokratines vertybes.
Akcija buvo pavadinta „Europos kelias“ ir suorganizuota prie Lazdijų sienos perėjimo punkto, tuo metu vienintelių Lietuvos vartų į Vakarus, kuriuos, nepaisant to, kad nuo valstybės nepriklausomybės atkūrimo buvo praėję kiek daugiau nei pusmetis, kontroliavo okupantai. „Atgal į Europą – Europos keliu“ – toks buvo šios akcijos šūkis.
Prie Baltijos kelio minėjimo dalyvių pasienyje prisijungė Lazdijų rajono policijos komisariato viršininkas Nerijus Narkūnas, Lazdijų priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos viršininkas Mindaugas Kirkliauskas, Valstybės sienos apsaugos tarnybos Varėnos pasienio rinktinės vadas Virgilijus Raugalė, Sąjūdžio narė ir Baltijos bei Europos kelių organizatorė Laimutė Pilukaitė, taip pat to meto įvykių liudininkas Vaclovas Zabarauskas.
„Į Lazdijų užkardą buvo pasitelktos papildomos pajėgos iš kitų Lenkijos sieną saugojusių užkardų. Man teko matyti, kiek buvo sutelkta šarvuotų automobilių, kiek buvo paruošta užtvarų, spygliuotos vielos atitvarų tam tikslui, jei žmonės bandytų eiti per sieną, tačiau žmonės nepasidavė provokacijoms, buvo išvengta susidūrimo su sovietų pasieniečiais ir pademonstruotas ryžtingas nusitekimas patiems saugoti savo sienas“, – prisiminimais dalinosi V. Zabarauskas.
Europos Komisijos atstovybės Lietuvoje Politikos analizės ir apžvalgos grupės vadovė Laimutė Pilukaitė papasakojo, kaip ji, persinešusi raciją per sieną, ekstremaliomis sąlygomis įvykių eigą perdavinėjo tiesiai į „Amerikos balso“ stotį.
Organizatoriai pasveikino ir apdovanojo dviračių žygio „Baltijos kelias: Galadusio ežero glėbyje“ dalyvius, kurie vienybės ir bendrystės dieną paminėjo įmindami 31 kilometrą.
Meninėje renginio programoje skambėjo Aidos ir Kristinos atliekamos dainos, patriotines dainas dovanojo folkloro ansamblis „Riecimėlis“. Dalyviai galėjo susipažinti su pasieniečių naudojama NATO standartus atitinkančia ginkluote, pasigėrėti tarnybinių šunų parodomąja programa.
