„Ji yra iš mūsų krašto. Anksčiau dirbo Kučiūnuose, dabar Lazdijuose – mokykloje-darželyje „Kregždutė“. Ji – Kučiūnų bibliotekos skaitytoja. Buvo atėjusi į biblioteką ir netikėtai prisipažino, kad taip pat kolekcionuoja. Apie tai prasitarė pamačiusi bibliotekoje tuo metu eksponuotą parodą“, – pasakoja Kučiūnų bibliotekos vyresnioji bibliotekininkė Lina Pileckienė.
Taip Kučiūnų bibliotekoje „sutūpė“ paslaptingosios pelėdos – kraštietės mokytojos Vilmos Janukonienės papuošalų – pelėdų paroda „Išmintingosios pelėdos iš papuošalų skrynelės“.
„Viskas prasidėjo nuo vieno papuošalo – pakabuko su pelėda, gauto iš parodos autorės dukros Rimutės bendraklasės Kalėdų proga. Papuošalas labai patiko ir mamai Vilmai, kuri nuo tada pradėjo kolekcionuoti pelėdas“, – taip bibliotekininkei prasitarė pati kolekcijos autorė.
Pelėdų kolekcininkė – tokia pat paslaptinga, kaip ir jos pelėdos. Apie tai, kad kolekcionuoja, ji nebuvo niekam sakiusi. Net Kučiūnų klebonas Vytautas Sakavičius nustebo pamatęs parodą ir sužinojęs, kieno ji. Mat Vilma gieda bažnyčios chore, tačiau apie tai, kad kolekcionuoja pelėdas, niekada nebuvo užsiminusi.
Būtent klebonas buvo pirmasis parodos lankytojas ir pirmasis ją apžiūrėjo.
„Ji – gilus žmogus, per daug nesiafišuojanti. Kukli. Aš net nesitikėjau, kad ji turi tokią gražią pelėdaičių kolekciją“, – sako bibliotekininkė, dar labiau džiaugdamasi, kad Vilmos paroda vis dėlto atkeliavo į Kučiūnų biblioteką.
Kiek pelėdų kolekcijoje yra, bibliotekininkė nesuskaičiavo, tačiau patikina, kad jų tikrai daug.
„Aš kiekvieną jų išsilukštenau iš krepšelio, todėl viską dariau labai atsargiai. Jas išpakuodama jaučiau nepaprastą jaudulį. Pelėdos – viena už kitą gražesnės“, – prisipažįsta L. Pileckienė.
L. Pileckienė sako, kad pelėdžiukai į biblioteką buvo atvežti tvarkingai supakuoti, sudėlioti dėžėse, tad turėjo malonumą išimti kiekvieną ir juo pasigėrėti.
„Tikrai yra labai gražių pelėdžiukų“, – su malonumu pasakoja bibliotekininkė.
Ji neslepia, kad darbo eksponuojant pelėdas buvo nemažai, teko gerokai padirbėti. Tačiau viską atpirko malonumas tokias gražias pelėdaites išimti, apžiūrėti, iškart praskaidrėdavo nuotaika ir gera pasidarydavo širdyje, matant tokį grožį.
„Ir smagu, ir net, sakyčiau, jautru. Savito charakterio, spalvų ir nuotaikos pelėdos jau nekantriai laukia bibliotekoje!“ – sako bibliotekininkė, primindama, kad pelėdos dar nežada „išskristi“ iš bibliotekos iki šio mėnesio galo – iki kovo 31 dienos. Kur dar keliaus pelėdaitės, kol kas nėra žinoma.
„Tik Kučiūnuose mokytoja parodė savo parodą. Tai pirmoji jos pelėdų kolekcijos paroda“, – be galo džiaugiasi ir bibliotekininkė, ir lankytojai, kurie apžiūrinėja bei grožisi kiekvienu pelėdžiuku.
