Lazdijų rajone, Ūdininkų kaime, po žiemos gyventojai pastebėjo siaubingą vaizdą. Pievose gulėjo nugaišusių galvijų kūnai, o nemalonus kvapas tvyrojo plačioje teritorijoje. Situacija išryškino ne tik ūkininko atsakomybės spragas, bet ir platesnius klausimus dėl gyvulių priežiūros bei kontrolės atokiose vietovėse.
Apie problemą viešai prabilo Lazdijų rajono savivaldybės tarybos narė Vilma Matusevičiūtė-Danauskienė. Socialiniuose tinkluose ji pasidalijo vietos gyventojo informacija ir nuotraukomis iš Ūdininkų kaimo pievų, kuriose – nugaišusių galvijų kūnai. Pasak pranešėjo, nemalonus kvapas sklido didelėje teritorijoje, tačiau dėl atokios vietos situacija ilgą laiką galėjo likti nepastebėta.
„Per žiemą galvijai buvo palikti likimo valiai – dalis nudvėsė, dalis gal išliko. Nutirpus sniegui atsivėrė tikras vaizdas“, – cituojamas gyventojas.
Institucijų grandinė – bet be aiškaus veikimo
Gavusi informaciją, politikė kreipėsi į seniūniją ir savivaldybės Žemės ūkio skyrių. Tačiau, anot jos, visos institucijos atsakomybę nukreipė į Valstybinę maisto ir veterinarijos tarnybą (VMVT).
Bandydama oficialiai pateikti skundą, tarybos narė susidūrė su netikėta kliūtimi – neveikiančia elektronine sistema. Užpildžius pranešimo formą ir pridėjus nuotraukas, paskutiniame žingsnyje mygtukas „Pateikti“ liko neaktyvus, o sistema grąžino į pradžią.
„Rašyk skundą iš naujo, jei turi kantrybės“, – ironizavo ji.
Ši situacija kelia klausimų dėl realaus skundų teikimo paprastumo ir efektyvumo, ypač kai kalbama apie galimus gyvūnų gerovės pažeidimus ar visuomenės sveikatai pavojingas situacijas.
VMVT: reagavome operatyviai
VMVT savo ruožtu teigia, kad informacija apie įvykį juos pasiekė per žiniasklaidą, ir tą pačią dieną buvo atliktas patikrinimas kartu su policijos pareigūnais.
Tarnybos duomenimis, ūkyje rastos keturios galvijų gaišenos, kurios jau buvo pradėtos tvarkyti – perduotos utilizavimo įmonei. Ūkininkui skirta administracinė nuobauda už netinkamą gaišenų tvarkymą.
Pasak VMVT, daugiau pažeidimų nenustatyta. Ūkyje laikoma apie 60 galvijų, kurie ganosi didelėje teritorijoje laisvo ganymo sąlygomis. Pats ūkininkas teigė nepastebėjęs nugaišusių gyvulių.
Taip pat pažymėta, kad dėl gaišenų būklės nebuvo galimybės paimti mėginių, tačiau jokių užkrečiamųjų ligų požymių nenustatyta.
Platesnė problema – ne tik vienas ūkis?
Nors institucijos akcentuoja operatyvų reagavimą, ši istorija iškelia platesnius klausimus. Ar tikrai pakanka laukti oficialių skundų, jei sistema gali neveikti? Ar užtikrinama pakankama kontrolė atokiose teritorijose? Ir ar ūkininkai laikosi pareigos nedelsiant tvarkyti gaišenas?
Pagal galiojančius teisės aktus, nugaišus gyvūnui, jo laikytojas privalo nedelsdamas pasirūpinti tinkamu gaišenos surinkimu, saugojimu ir perdavimu autorizuotai utilizavimo įmonei. Šios pareigos nevykdymas gali kelti ne tik aplinkosauginių, bet ir visuomenės sveikatos rizikų.
