Kiek lapų per dieną atspausdini darbe? Greičiausiai daugiau, nei manai. Statistikos duomenimis, vienas biuro darbuotojas per metus sunaudoja apie 10 000 popieriaus lapų. Beveik pusė jų atsiduria šiukšliadėžėje dar tą pačią dieną. Popierius sudaro apie 70 % visų biuro atliekų.
Ir nors Lietuva – mažas rinkos žaidėjas pasauliniu mastu, popieriaus naudojimo skaičiai vis tiek kelia klausimą: ar tikrai visi tie lapai būtini?
Ką sako skaičiai
Vienos tonos popieriaus gamybai reikia maždaug 24 medžių. Gamybos procesas sunaudoja daug vandens ir energijos – celiuliozės ir popieriaus pramonė yra penkta pagal energijos suvartojimą pramonės šaka pasaulyje. Kiekvienas popieriaus lapas gamybos ir naudojimo metu išskiria apie 4 g CO₂. Nedidelis skaičius, bet padauginus iš 10 000 lapų – tai jau apie 40 kg anglies dioksido vienam darbuotojui per metus.
Įmonei su 50 darbuotojų tai reiškia apie 2 tonas CO₂ vien dėl popieriaus. Pridėjus spausdinimo, siuntimo, archyvavimo ir šalinimo kaštus – vaizdas darosi rimtas.
Kur atsiranda elektroninis parašas
Didelė dalis biuro popieriaus sunaudojama sutartims, sąskaitoms, aktams ir kitiems dokumentams, kuriuos reikia pasirašyti. Tradicinis procesas atrodo taip: spausditi, pasirašai, skenuoji, siunti. Kai pasirašančių yra keli – ciklas kartojasi dar ir dar.
Elektroninis parašas visą šį procesą perkelia į skaitmeninę erdvę. Dokumentas sukuriamas, pasirašomas ir išsaugomas elektroniniu būdu – be nė vieno atspausdinto lapo.
Teisinė pusė: viskas tvarkoje
Elektroninio parašo teisinį pagrindą Europoje nustato ES reglamentas Nr. 910/2014, geriau žinomas kaip eIDAS. Jis galioja nuo 2016 m. liepos 1 d. ir yra tiesiogiai taikomas visose ES šalyse, įskaitant Lietuvą.
Reglamentas apibrėžia tris el. parašo lygius: paprastąjį, pažangųjį ir kvalifikuotą. Kvalifikuotas elektroninis parašas turi tokią pačią teisinę galią kaip parašas ranka – tai aiškiai nurodo eIDAS reglamento 25 straipsnio 2 dalis. Jis pripažįstamas visose ES valstybėse narėse be jokių papildomų sąlygų.
Lietuvoje kvalifikuotus el. parašus galima sukurti naudojant mobilųjį parašą, „Smart-ID” programėlę arba asmens tapatybės kortelę. Kvalifikuotų patikimumo užtikrinimo paslaugų teikėjų sąrašą prižiūri Ryšių reguliavimo tarnyba (RRT).
Be to, Lietuvos viešajame sektoriuje elektroninių dokumentų valdymą reglamentuoja Lietuvos vyriausiojo archyvaro patvirtintos taisyklės, o viešojo administravimo įstaigos privalo priimti eIDAS reikalavimus atitinkančiais parašais pasirašytus dokumentus.
Tvarumas – ne tik aplinkosaugos žodis
Perėjimas prie el. parašo mažina ne tik popieriaus suvartojimą. Kartu mažėja ir susijusios išlaidos – spausdinimo, kurjerių, fizinių archyvų. Dokumentų pasirašymas, kuris anksčiau užtrukdavo kelias dienas, dabar gali būti atliktas per kelias minutes.
Viena teisininkų kontora, perėjusi prie elektroninio pasirašymo, per metus sutaupė apie 1,4 mln. popieriaus lapų – tai maždaug 17 medžių. Kiekviena įmonė, net ir mažesnė, gali prisidėti prie tvaresnio verslo praktikų paprasčiausiai atsisakydama nereikalingų spaudinių.
Apibendrinant
Elektroninis parašas – tai ne tik patogiau ir greičiau. Tai konkretus žingsnis mažinant aplinkos taršą. Lietuvos įmonėms, kurios jau naudojasi „Smart-ID” ar mobiliuoju parašu, pereiti prie visiško skaitmeninio dokumentų valdymo – tik laiko klausimas.
O kiekvienas neatspausdintas lapas – tai medis, kurio nereikėjo kirsti.
Užs. Nr. 138
