Veisiejų krašto garbės pilietis, pedagogas ir kraštotyrininkas Albinas Jarmala savo darbais ne kartą įrodė, kad mažo miestelio istorija gali būti įdomi ne tik jo gyventojams, bet ir visai Lietuvai. Šįkart jo pastangos įvertintos nacionaliniu mastu – už parengtą „Veisiejų kalendorių – 2026“ kraštotyrininkui skirta prestižinė Lauryno Ivinskio premija.
Geriausiu lietuvišku metų kalendoriumi pripažintas leidinys skirtas skaudžiai Veisiejų krašto istorijos temai – Holokausto aukų ir žydų gelbėtojų atminimui. „Dzūkų žinioms“ A. Jarmala papasakojo, kaip gimsta jo kalendoriai, kuo ypatingas šių metų leidinys ir kokius kraštiečius norėtų įamžinti ateityje.
Kalendorius turi ne tik rodyti dienas, bet ir pasakoti
Lapkričio 11 dieną Kuršėnų kultūros centre vykusiame Šiaulių rajono kultūros ir meno premijų vakare „Svajonių okeanas“ A. Jarmalai įteikta Lauryno Ivinskio premija. Jo parengtą „Veisiejų kalendorių – 2026“ vertinimo komisija išrinko geriausiu iš penkių konkursui pateiktų lietuviškų kalendorių. Laureatui skirta 1 000 eurų premija.
Šis įvertinimas A. Jarmalai ypač prasmingas, nes jis ne tik pats rengia kalendorius, bet ir yra aistringas jų kolekcininkas, savo sodyboje ant Ančios ežero kranto įkūręs privatų Kalendorių muziejų.
Paklaustas, kokia yra gero kalendoriaus paslaptis, kraštotyrininkas nedvejodamas atsakė, kad svarbiausia – jo turinys.
„Aišku, reikia, kad kalendorius būtų informatyvus. Kad žmogus, jį atsivertęs, kažką naujo sužinotų, ne vien tik paveikslėlius su katytėmis ar šuniukais pamatytų, bet ir ką nors įdomaus perskaitytų. Todėl rengdamas kalendorius visada stengiuosi pasirinkti konkrečią temą“, – „Dzūkų žinioms“ sakė A. Jarmala.
Jo teigimu, kiekvienas kalendorius gali tapti savotiška nedidele knyga, kurioje telpa krašto istorija, žmonių likimai, prisiminimai ir svarbiausi įvykiai.
Viskas prasidėjo nuo kraštiečio pasiūlymo

A. Jarmala prisiminė, kad mintis leisti Veisiejų kalendorius kilo prieš septynerius metus, kai tokią idėją pasiūlė Kaune gyvenantis veisiejietis Orestas Vaikšnoras.
„Jis man pasiūlė pabandyti išleisti kalendorių. Sakau, jeigu bus parama, tai galime pabandyti. Taip viskas ir prasidėjo. Orestas iki šiol man labai padeda. Aš parengiu tekstus, surenku medžiagą, o jis Kaune bendrauja su leidykla, rūpinasi leidybos reikalais“, – pasakojo kraštotyrininkas.
Pirmasis kalendorius buvo skirtas Veisiejų istorijai. Vėliau atsirado leidinys, kuriame pristatytas geriausių Veisiejų krašto sportininkų dešimtukas.
Kiti kalendoriai pasakojo apie krašto kultūros darbuotojus, Veisiejų bažnyčią ir joje tarnavusius kunigus, lankytinas bei saugotinas vietas.
„Kiekvienas kalendorius turi savo temą. Su jau parengtu ateinančių metų leidiniu jų bus septyni“, – sakė A. Jarmala.
Šių metų kalendorius – skaudžiai istorinei atminčiai
Lauryno Ivinskio premiją pelnęs „Veisiejų kalendorius – 2026“ iš ankstesnių leidinių išsiskiria savo tematika. Jis skirtas Veisiejų krašto žydams, Holokausto aukoms ir žmonėms, kurie Antrojo pasaulinio karo metais gelbėjo persekiojamus žydus.
A. Jarmala sakė šią temą pasirinkęs neatsitiktinai – šiemet sukanka 85 metai nuo tragiškų 1941 metų įvykių, kai buvo sunaikinta didelė dalis Lazdijų krašto žydų bendruomenės.
„Prieš 85 metus Lazdijų krašto žydai buvo suvaryti į Katkiškės kaimą. Ten buvo nužudyti 1535 žydų tautybės žmonės. Todėl šį kalendorių ir skyriau jų atminimui. Be to, Veisiejų kapinėse yra palaidoti net septyni Pasaulio tautų teisuoliai“, – pasakojo kraštotyrininkas.
Pasak jo, svarbu prisiminti ne tik tragiškus istorijos įvykius, bet ir žmones, kurie net pačiomis sunkiausiomis aplinkybėmis išsaugojo žmogiškumą, rizikavo savo gyvybe gelbėdami kitus.
Kalendoriaus viršelyje panaudotos istorinės Veisiejų gyventojų fotografijos, o jo puslapiuose atgyja miestelio žydų bendruomenės istorija.
Leidinys jau buvo pristatytas Veisiejuose vykusiame renginyje, skirtame vietos žydų bendruomenės istorijai ir Holokausto aukų atminimui.
Kitame kalendoriuje ieškos „deimančiukų“

Nors šių metų kalendorius sulaukė nacionalinio pripažinimo, A. Jarmala jau svarsto, kokiai temai skirti kitą leidinį.
Jo mintyse bręsta sumanymas papasakoti apie iškilius Veisiejų krašto žmones. Tačiau šįkart kraštotyrininkas norėtų atsigręžti ne tiek į plačiai žinomas asmenybes, kiek į paprastus kraštiečius, kurių gyvenimai ir darbai verti išsamesnio pasakojimo.
„Dabar turiu tokią mintį – parengti kalendorių apie iškiliausius Veisiejų krašto žmones. Tikrai yra tokių, kurie atrodo paprasti, bet neprasti. Jie daug metų, dešimtmečių dirbo savo darbą, buvo žmonių gerbiami ir pripažinti. Galbūt nesigilinsiu, kurie jau yra pelnę didelį mokslinį pripažinimą, bet bandysiu atrasti paprastų žmonių, kurie verti būti paminėti“, – savo sumanymu dalijosi A. Jarmala.
Kraštotyrininkas šį darbą palygino su rašytojo Juozo Tumo-Vaižganto pastangomis ieškoti žmonėse slypinčių „deimančiukų“.
„Kaip Vaižgantas – būsiu „deimančiukų“ ieškotojas“, – šypsojosi pašnekovas.
Ši mintis puikiai atspindi ir visą A. Jarmalos kraštotyrinę veiklą. Daugiau kaip keturis dešimtmečius pedagoginį darbą dirbęs, keturiolika metų mokyklai vadovavęs veisiejietis yra išleidęs daugiau kaip dešimt kraštotyros knygų. Jose įamžinti krašto žmonės, istoriniai įvykiai, sakralinis paveldas, laisvės kovos ir vietos geografija.
Kartu su geografijos mokytoju Jonu Malinausku A. Jarmala taip pat rengia „Geografijos kalendorių“, kuris 2026 metais išleistas jau penkioliktą kartą.
Muziejuje – apie septynis tūkstančius kalendorių
Kalendoriai A. Jarmalai – ne tik kūrybinis darbas, bet ir didžiulė gyvenimo aistra. Savo sodyboje ant Ančios ežero kranto jis yra įkūręs privatų Kalendorių muziejų, kuriame sukaupta įspūdinga kolekcija.
Šiuo metu joje – jau apie septynis tūkstančius įvairiausių kalendorių iš Lietuvos ir užsienio šalių.
Kolekcija nuolat pildoma. Neseniai muziejus sulaukė ypač gausios ir neįprastos dovanos.
„Viena moteris man padovanojo savo mirusio giminaičio rinktus kalendorius. Sakė, kad gaila būtų juos išmesti. Gavau apie septynis šimtus medžiaginių kalendorių. Tai tikrai išskirtiniai eksponatai – ant audinio pagaminti, išausti kalendoriai. Ši dovana labai smarkiai papildė mano muziejaus kolekciją“, – džiaugėsi A. Jarmala.
Pasak kraštotyrininko, kalendoriai gali būti labai įvairūs – skiriasi jų dydis, paskirtis, medžiagos, iš kurių jie pagaminti, ir meninis apipavidalinimas. Kiekvienas jų savaip pasakoja apie savo laikmetį, žmonių pomėgius, kultūrą ir kasdienį gyvenimą.
Kalendorių muziejus sulaukia ir lankytojų. A. Jarmalos teigimu, jame jau apsilankė apie 700 žmonių.
Muziejų galima aplankyti iš anksto susitarus su jo įkūrėju. Ekskursijos nemokamos.

Apdovanojimas – prasmingais metais
Šių metų Lauryno Ivinskio premija turi ir simbolinę reikšmę. 2026-aisiais sukanka 180 metų nuo pirmojo lietuviško Lauryno Ivinskio kalendoriaus pasirodymo.
„Pirmąjį kalendorių Laurynas Ivinskis išleido 1846 metais, taigi lygiai prieš 180 metų“, – šią sukaktį priminė A. Jarmala.
Lauryno Ivinskio premija skiriama už geriausią tais metais išleistą lietuvišką kalendorių, siekiant tęsti lietuviškųjų kalendorių pradininko tradiciją.
Šiemet dėl šio įvertinimo varžėsi penki leidiniai, tarp jų – Šiaulių „Saulėtekio“ gimnazijos, Šančių bendruomenės, fotografo Virgilijaus Usinavičiaus ir Lietuvos nacionalinio muziejaus parengti kalendoriai.
Vertinimo komisija geriausiu pripažino būtent A. Jarmalos „Veisiejų kalendorių – 2026“.
Šis apdovanojimas – ne tik konkretaus leidinio, bet ir nuoseklaus kraštotyrininko darbo įvertinimas. Jo knygose, kalendoriuose ir muziejaus kolekcijoje saugoma tai, kas ilgainiui gali nugrimzti užmarštin: žmonių istorijos, senos fotografijos, prisiminimai ir krašto gyvenimo ženklai.
O pats A. Jarmala jau galvoja apie naujus darbus ir žmones, kurių vardai dar laukia savo vietos Veisiejų istorijoje.