Aldona Marčiukonienė dėl savo griežto tono lyginama su garsia Jungtinės Karalystės premjere Margaret Tečer, vietinių vadinama geležine ledi. Kitais metais pavasarį ji minės 80-metį, bet energijos jai nestinga ir veiklos apimčių moteris mažinti dar visai neketina.
A. Marčiukonienė save laiko simniške. Nors moteris gyvena Krosnoje prie geležinkelio, bet Simne, Pavasario gatvėje, turi butą. Simnas jos širdyje. Tvirto žodžio ir atsakomybės ji nebijo, nes gyvenimas ją stipriai užgrūdino.
Dirbo geležinkelio sistemoje
Aldonos (Laužonytės) gimtinė yra 3 kilometrai nuo Simno, Skovagalių kaime. Jos tėtis Petras Laužonis iš Butrimonių, surado sau žmoną Albiną ir atsikėlė į Skovagalius. Aldona mokėsi Stebulių, vėliau Simno gimnazijose. Baigė Kauno geležinkelių mokyklą, įgijo bilietų-prekių kasininko profesiją ir visą gyvenimą dirbo pagal specialybę. Krosnos geležinkelio stotyje vadovaujamas pareigas ėjo net 36-erius metus. Apie 1996 metus, moteriai išėjus į pensiją, buvo uždaryta ir geležinkelio stotis. „Darbas buvo įdomus, kolektyvas vyriškas. Daug prekių teko skirstyti. Prekės dažniausiai buvo skirtos kolūkiams – trąšos, traktoriai, daugybė kitos žemės ūkio technikos. Aš viena šiai prekybai vadovavau“, – pasakojo Aldona. „Darbo buvo daug, net nežiūrint valandų, ar tai diena, ar naktis, bet kartu jis buvo labai mielas širdžiai“, – tęsė pašnekovė. Jos sutuoktinis anksti mirė, tad moteriai teko išlaikyti 3 vaikus. Ji užaugino dvi dukras ir sūnų. Dukros gyvena Druskininkuose, o sūnus – Simne. A. Marčiukonienė džiaugiasi 5 anūkais ir 1 proanūkiu.
Pensija 55-erių
Anksti, 55-erių metų, išėjusi į pensiją, Aldona ilgai be darbo nesėdėjo. Kaip pati sako, „atsibodo, gana tinginiauti“. Tad nuo 2001 metų įsidarbino pieno surinkėja Kauno įmonėje UAB „Pieno upės“, kurioje dirba iki šiol. Moteriai talkina sūnus. Jis vairuoja pienovežį, o Aldona priima pieną. Moters klientai – Alytaus ir Lazdijų rajono ūkininkai.
Aldona sako, kad klientai per tą laiką labai pasikeitė. Anksčiau seneliai laikydavo keletą karvių, o jų pieną parduodavo, bet dabar tokių nėra, likę tik ūkininkai, kurie laiko 10 ir daugiau karvių. Pasak pašnekovės, dabar pieno supirkimo kainos geros, kyla, o už pieną su ūkininkais atsiskaitoma reguliariai, kaip ir anksčiau, kas 15 dienų.
A. Marčiukonienė džiaugiasi, kad dar vis turi sveikatos, energijos, džiugu, kad žmonės jos pasiilgsta. „Džiaugiuosi, kad galiu pabendrauti. Draugystė su klientais užsimezgusi prieš 20 metų, stipri iki šiol“, – sako pašnekovė.
Vadovauja Simno „Bočiams“
Aldonos aistra muzikai atėjo iš vaikystės. Mama Albina Laižonienė ją vaikystėje vesdavo klausytis kolūkio meno kolektyvų pasirodymų. „Ir man patiko. Mokiausi dainuoti ir šokti. Kuomet mokiausi Simne, nebuvo dabartinių Simno kultūros namų. Visi renginiai vykdavo žydų škaloje“, – prisiminė A. Marčiukonienė. Moteriai išėjus į pensiją, buvusi Simno kultūros namų direktorė Janina Miliauskienė pakvietė pašnekovę užsiimti menine veikla. O buvusiai Lietuvos pensininkų sąjungos „Bočiai“ Alytaus rajono Simno skyriaus pirmininkei atsisakius šių pareigų, A. Marčiukonienė pradėjo vadovauti ir Simno „Bočiams“. Ir tai daro jau 20 metų. Ji prisimena, kad tuomet „Bočiai“ buvo itin gausi organizacija, turinti savo šaunią muzikantų kapelą. Dabar Simno „Bočiams“ priklauso 12 narių, o jų amžius, pasak Aldonos, „visai neblogas“. „Bet mes nesijaučiame nusenę, – šypsosi pašnekovė ir linksmai priduria, – kolektyve yra vienas vyras, bent dėl kvapo ir sunkesnėms tašėms panėšėti“. Anot A. Marčiukonienės, kolektyvą pavyksta išlaikyti dėl tvarkos. „Pradžioje kolektyvo nariai manęs nemėgo, nes reikalavau tvarkos, atsakomybės, bet priprato. Dabar visi patenkinti“, – sako pašnekovė, su kolektyvu vykstanti koncertuoti ir į kitus miestus. Repertuare senovinės dainos, dar Aldonos mamos laikų. Simno „Bočiams“ akompanuoja muzikantas Robertas Vilkauskas. Robertą Aldona giria: „Šaunuolis jis, su juo galime bet kur važiuoti, sarmatos nebus!“. Moteris dėkinga Alytaus rajono savivaldybės vadovams ir ypač merui Algirdui Vrubliauskui, kad Simno „Bočiams“ padėti skirtas toks puikus kultūros centro muzikantas R. Vilkauskas, kad valdžia palaiko kolektyvo koncertines išvykas, skiria autobusą.
„Kuomet išvažiuoju su kolektyvu koncertuoti, pasisemiu jėgų ir metų neskaičiuoju. Linksma, smagu, viskas užsimiršta, atrodo, esu jauna, jauna. Tik po gastrolių sugrįžus namo ir sudiegus šonams, prisimenu tikrus metus“, – atvirauja pašnekovė.
Paklausta apie svajones, Aldona atsidūsta – visos jau išpildytos: „Jaunystės svajonės įgyvendintos. Studijavau norimą profesiją, dirbau mėgstamą darbą, užauginau 3 vaikus, išmokau vairuoti automobilį, traktorių. Dabar aktyviai dalyvauju kultūrinėje veikloje. Kad tik sveikatos būtų“. O jos matyt, yra, nes Aldona dar laiko gyvulių, turi darbą, aktyviai koncertuoja.
Danielius Jakubavičius