Dineta Babarskienė
„Oras kaip užsakytas“, – kalbėjosi tarpusavyje žirginio sporto mylėtojai, susitikę Ristūnų žirgų lenktynėse „Revų žirgai 2019“ Atkurtai Lietuvai 101. UAB „Lietuvos žirgynas“ valdybos narys Aloyzas Jaciunskas sakė, jog tokios ristūnų lenktynės Vasario 16-ąją, minint Lietuvos valstybės atkūrimo 101-ąsias metines, čia vyksta pirmąkart. Jos – ypatingos, mat Didysis žiemos prizas skiriamas lenktynininko a. a. Juozo Jaciunsko 100-ioms metinėms atminti. Ir dar: rengėjai tikino, jog buvo laukta, ruoštasi, tikėtasi, norėta vykti į Lazdijus, į tradicines žirgų lenktynes, bet joms neįvykus, ieškota alternatyvos. Ir štai ant paprastų paprasčiausios pievos – Ristūnų žirgų varžybos „Revų žirgai 2019“ Atkurtai Lietuvai 101. Vasario 16-oji atšuoliavo žirgais. Iškelta vėliava ir paskelbta varžybų pradžia.
Puoselėja žirginio sporto tradicijas
„Dar neseniai varžyboms vėliavą keldavo tėvukas“, – pasakoja jauniausias Juozo Jaciunsko sūnus Aloyzas Jaciunskas. Mat Revuose ristūnų varžybos – pirmos, tačiau jau 12 metų tradiciškai čia kiekvieną pirmą rugsėjo šeštadienį vyksta važiavimo kinkiniais varžybos. UAB „Lietuvos žirgynas“ valdybos narys Aloyzas Jaciunskas pasakoja, jog čia jo tėviškė ir visad čia žirgai buvo mylimi. Jis prisimena, kad jo tėvelis Juozas Jaciunskas apie 1970–1972 metus dalyvavo Sartų žirgų lenktynėse, o savąjį žirgą, kurį dar kolūkis nupirko, treniruodavo būtent čia, kur dabar ir vyksta lenktynės. Jo pėdomis pasekė anūkas, šiandien gerai žinomas visoje Lietuvoje vadeliotojas Irmantas Gramackas. Trylikametis pono Aloyzo anūkas Vytenis Vaičiulis taip pat įnikęs į žirginį sportą, tik tądien varžybose jis nedalyvavo. Vos pasižvalgius po sodybą, matosi, jog čia gyvena tikri žirgininkai: kieme rogių, karietų ekspozicija, garažuose tikros muziejinės retenybės. Tad nenuostabu, kad Revų kaimas trispalvėmis sužydėjo Vasario 16-ąją: čia šuoliavo žirgai, po kojomis dundėjo žemė, tiško purvas, bet pavasariška saulė šildė, kėlė nuotaiką ir azartą besergant už visus vadeliotojus, bet labiausiai palaikant savą.
Lenktynės neprailgo nei dideliems, nei mažiems
Aštuoni važiavimai, tad lenktynės neprailgo. Pirmi penki važiavimai išsiaiškinti geriausius, kurie vėliau kovos dėl prizų. Vadeliotojai ir žirgai įsijautė į varžybas. Jiems linkėta – greitų sekundžių, žiūrovams – įspūdingo reginio.
Įnirtingas sportines kovas vainikavo pergalių džiaugsmas. Didįjį žiemos prizą lenktynininko a. a. Juozo Jaciunsko 100-ioms gimimo metinėms paminėti laimėjo Saulius Mikulevičius su Ernesto Juškausko žirgu Asko Superman, antras liko Dainius Perednikas, trečias – Virmantas Lavickas, ketvirtas – Vitas Petrauskas.
Dėl UAB „Irmas“ „Revų žirgai“ prizo kovojo ir mūsų kraštietis Ernestas Juškauskas. Jis su savo žirgu Beauty Boy buvo antras. Prizas įteiktas Irmantui Gramackui, važiavusiam su žirgu Granit Ollo, trečioji vieta – Vitui Petrauskui su Secret.
UAB „Niutonas“ prizas buvo įteiktas Sauliui Mikulevičiui, antrąją vietą užėmė Dainius Perednikas, trečioji atiteko Virmantui Lavickui.
Anot pono Aloyzo, praeitų metų santykius „aiškinosi“ neoficialiame važiavime trys vadeliotojai: Ernestas Juškauskas, Vitas Petrauskas ir Audrius Parulis. Čia nepralenkiamas buvo Ernestas Juškauskas su Beauty Boy.
„Visi mūsų žirgai grįžo į namus su prizais. Super komanda! Ernestas su žirgu Beauty Boy – antroji vieta, o Saulius su žirgu Asko Superman du kartus buvo pirmas ir iškovojo Didįjį žiemos prizą“, – džiaugėsi „Facebook“ paskyroje visur jį lydinti Ernesto draugė Aurelija, iškart sulaukusi poros šimtų patiktukų, ir iš tų, kurie tądien patys buvo Revuose, viską matė savo akimis ir patyrė begales gerų emocijų.
Palaikymo komanda kartu su Ernestu
Lazdijų žirgininkai atvyko į Revus palaikyti visų, bet labiausiai savo kraštiečio Ernesto Juškausko. „Sergame už visus, labiausiai palaikome savą“, – sakė Lazdijų žirgininkų klubo prezidentas Ramūnas Buinauskas, o jam pritarė visa palaikymo komanda. Revuose turėjo važiuoti ir kitas mūsiškis – Rytis Lepeška, tačiau, kaip sakė lenktynėse su šeima sutiktas Rytis, jo žirgas Sniegena ilsisi, paskui prasidės pasiruošimas jau vasaros varžyboms.
Tad sirgta už Ernestą. Džiaugtasi, sveikinta. Ernestui lauktuvės iš Lazdijų – skėtis su Lazdijų savivaldybės simbolika. Toks pats skėtis įteiktas ir Ryčiui, tikintis, jog ateityje jis parodys, jog ne iš kelmo spirtas. Šauni palaikymo komanda tądien susirinko Revuose. Mažiausias palaikymo komandos narys devynių mėnesių Lepeškų sūnelis, vos pamatęs žirgą, jau šaukia: ga ga, o penkiametė jų dukra joja. Lazdijiečius šiltai priėmė šeimininkai, džiaugdamiesi jų apsilankymu. O varžybų šeimininkas Irmantas Gramackas netgi aprodė savo žirgyną ir ypatingus eksponatus: vežimaičius, karietas.
Gardžios dzūkiškos bandos iš juodojo gandro lizdo
O paskui dalyvių dar laukė šventinės vaišės su dzūkiškomis bandomis. Kaip sakė svečiai, atvažiuojantys į varžybas rudenį, kad jau tokia šių svetingų namų tradicija: svečius visada pavaišinti dzūkiškomis bandomis. Lazdijiečiai atskubėjo su bulvinių blynų puodyne. „Iš juodojo gandro lizdo“, – taip pajuokauta. Vaišės, bendravimas jau atslūgus varžybų įtampai. Sava, šilta ir nuoširdu – štai kas labiausiai papirko žiūrovus ir dalyvius šiose lenktynėse.
Lazdijų hipodromui parengtas projektas
Jau po lenktynių, susėdus prie stalo, besivaišinant dzūkiškomis bandomis, pakalbinau gerai žinomą lenktynininką, Ristūnų žirgų lenktynių „Revų žirgai 2019“ organizatorių Irmantą Gramacką, klausdama, ką gi jis mano, kodėl šiemet nebuvo lenktynių Lazdijuose, kodėl lenktynių takas netinkamas? Irmantas nevynioja žodžių į vatą. „Atvirai kalbant, šis takas netinkamas niekada, išskyrus šaltu oru“, – sako jis ir tuoj paaiškina, kodėl. Pasirodo, kai žirgas bėga, jis palieka pėdsaką, tas pėdsakas turi vėl pranykti, paprastai tariant, užsiberti žemėmis, tada viskas gerai, jei pėdsakas lieka, žirgas vėl bėgdamas gali pataikyti į tą pačią duobutę ir tada pasekmių neišvengsi – gali nukentėti žirgai. Tačiau ponas Irmantas sako, kad dabar jau yra technologijos, pagal kurias Lazdijų lenktynių taką galima sutvarkyti ir jis puikiai tiks lenktynėms visais metų laikais. Garsus lenktynininkas tikisi, kad taip ir bus padaryta. Dabar gi, anot pono Irmanto, Lazdijų hipodromo taku galima bėgti tik šaltu oru, kada „priauginamas“ ledo sluoksnis. Pakalbintas VšĮ „Lazdijų hipodromas“ direktorius Vaclovas Macijauskas pajuokavo, kad už pinigus viską galima padaryti. „Yra parengtas projektas, pateiktas Vietos veiklos grupei, jis yra tikrinamas jau pusmetį“, – jau rimtai kalbėjo direktorius. Ir jis buvo atviras. „Šiandien nėra galimybės šiuo taku bėgti, išskyrus šaltu oru. Bet ta linkme dirbama ir tikimasi, kad lenktynių takas bus sutvarkytas ir pritaikytas žirgams bėgti visais metų laikais“, – sakė ponas Vaclovas Macijauskas, daugiau nesileisdamas į jokius komentarus. O nūdiena tokia, kad Vasario 16-ąją žirginio sporto mylėtojai rinkosi į Revus stebėti lenktynių ir, svarbiausia, nenusivylė. Džiugino nuoširdus šeimininkų dėmesys visiems ir kiekvienam, tad tikimasi, kad neblėstanti šventės trauka ateityje sukvies čia dar daugiau žirginio sporto entuziastų. Ir vaikai, beglostantys sportinius žirgus, rupšnojančius šieną Revų žirgyne, nuteikia optimistiškai ateičiai. Ir dar: pasirodo, žirgai mūsuose vienija visus: ir jaunus, ir pagyvenusius, ir netgi politinių partijų narius rinkimų įkarštyje. Iš Revų ir žiūrovai, ir lenktynininkai išvyko kupini įspūdžių ir noro sugrįžti čia vėl ir vėl.