Lietuvoje įsibėgėja projektas „Tūkstantmečio mokyklos“. Lazdijų švietimo bendruomenė kartu su Druskininkų švietimo bendruomene buvo atrinkti iš gausaus Lietuvos savivaldybių būrio ir pateko į pirmąjį projekto „Tūkstantmečio mokyklos“ etapą. Šiuo metu jau pasirašyta preliminari jungtinės veiklos sutartis tarp Lazdijų rajono savivaldybės administracijos, Lazdijų Motiejaus Gustaičio gimnazijos, Veisiejų Sigito Gedos gimnazijos ir Europos socialinio fondo agentūros.
Preliminariai Lazdijams yra numatyti 1 mln. 846 tūkst. eurų. Sprendimą dalyvauti „Tūkstantmečio mokyklų“ projekte priėmė Lazdijų rajono savivaldybės taryba posėdžio metu 2022 metų kovo 25 d.
Atrodytų, viskas gražu, bus pinigų, bus įgyvendinti įvairūs projektai. Tačiau kai kam Lietuvoje kyla abejonių dėl šio projekto naudos mūsų etninei kultūrai.
Dalia Urbanavičienė, Lietuvos etnomuzikologė, etnochoreologė, mokslų daktarė, savo socialinio tinklo paskyroje pasidalijo pedagogės iš Rokiškio Editos Čeikauskaitės-Lapienienės pasvarstymais apie etninės kultūros situaciją „Tūkstantmečio mokyklų“ projekto kontekste.
„Dalinuosi žinia, kaip etninė kultūra išstumiama iš garsiosios „Tūkstantmečio mokyklų“ programos – tai yra dar blogiau nei sovietmečiu, nors gyvename nepriklausomybę etninės kultūros dėka iškovojusioje nacionalinėje valstybėje!“, – teigė D. Urbanavičienė.
Liūdna pasaka-ne-pasaka
„Mokytojai ir jų bičiuliai, nerašau postų, bet šiuokart tylėti kažkaip sunku… Startavo Tūkstantmečio mokyklų programa. Buvau paskirta į mokyklos Kultūrinio ugdymo grupę. Mokykloje pasitarus, kadangi pati esu stipraus folkloro ansamblio narė, etnokultūros puoselėjimo entuziastė, buvo nuspręsta siūlyti kurti Folkloro studiją-klasę, pasiūdinti komplektą tikrų aukštaitiškų tautinių drabužių vaikams, nupirkti tradicinių muzikos instrumentų, žodžiu, visaip „tiesiogiai ir netiesiogiai kurti vaiką veikiančią aplinką, kuri padėtų geriausiai įgyvendinti etninės kultūros ugdymo pagrindinius siekinius ir turinį, būtų palanki numatytiems ugdymo metodams taikyti“. Ir kai atėjo metas savivaldybėje įrodyti, kad šios pasiūlytos, planuojamos veiklos gautų finansavimą, pasirodo, kad, cituoju, „Folkloras niekaip NEPRISITEMPIA prie Tūkstantmečio mokyklų Kultūrinio ugdymo programos“. Reikia kažko šiuolaikiško… Kodėl mes taip nemylim, kas yra sava? Su ansambliu yra tekę nemažai keliauti po užsienio šalis, dalyvauti tarptautiniuose folkloro festivaliuose. Ir kai mes žygiuojame eisenoje su savo aukštaitiškais kostiumais, baltais nuometais, esam tikrai IŠSKIRTINIAI, atkreipiantys dėmesį ir savo archajiškomis daugiabalsėmis dainomis, šokiais, kalba. Prieš kelerius metus viešėjome Ukrainoje per jų valstybinę šventę. Nuo mažo iki didelio, nuo jauno iki seno – visi vilkėjo „višivankas“ ir tuo didžiavosi. Nes nuo mažumės pratinami džiaugtis savo tautiniu kostiumu ar jo detalėmis. Kodėl mes to nedarome? O kai norim daryti, neleidžiama? Taip, pasisiūdinti tautinį kostiumą yra tikrai nepigu, ant savo kailio tą išbandžiau. Tad ir norėjosi savo mokykloje padaryti smagią pradžią – nuo pradinių klasių vaikus ugdyti tautiškumo dvasia, skatinti patriotiškumą, pilietiškumą. Nieko nesitikiu šiuo postu, nemanau, kad kažkas pasikeis, tiesiog LIŪDNA“, – rašė Edita Čeikauskaitė-Lapienienė.
„Dzūkų žinios“ kreipiasi į Lazdijų rajono pedagogus, etnokultūros puoselėtojus, prašydamos išsakyti savo nuomonę šiuo klausimu, pasidalinti „Tūkstantmečio mokyklų“ projekto lūkesčiais.
„Dzūkų žinių“ informacija