Demencija yra viena dažniausių vyresnių žmonių negalios priežasčių. Tai lėtinis pažinimo funkcijų sutrikimas, kuris paveikia kasdienę žmogaus veiklą, buitinį, profesinį ir socialinį gyvenimą. Liga dažniausiai pastebima atsiradus kognityvinių funkcijų – atminties, kalbos, dėmesio, planavimo, sprendimų priėmimo ir kt. – sutrikimams.
Centro poliklinikos gydytojos Eglės Ignatavičienės teigimu, demencijos priežastys nėra iki galo aiškios, tačiau yra keletas rizikos veiksnių, kuriuos eliminuojant galima sumažinti susirgimo riziką.
Sunkiai pastebimi pirmi požymiai
Nors kasmet pasaulyje užregistruojama kone 10 milijonų naujų ligos atvejų, ši liga vystymosi pradžioje gan sunkiai pastebima.
„Kadangi demencija progresuoja lėtai, pats pacientas atsirandančiais sunkumais taip pat staiga nesiskundžia, nes jų tiesiog nejaučia. Vėlesnėse stadijose, kai sutrikimai ima trukdyti kasdienei veiklai, ligos požymiai labiau atkreipia dėmesį. Dažnai dar prieš formuojantis pastebimiems kognityviniams sutrikimams, gali prasidėti nuotaikos svyravimai, nemiga, būti jaučiamas nesaugumo ir neužtikrintumo jausmas“, – pasakojo E. Ignatavičienė.
Anot gydytojos, pirmieji ligos simptomai paprastai pasireiškia nuo 60 metų, tačiau susirgti gali ir jaunesni asmenys. Specialistė pabrėžė, jog didesnę riziką susirgti turi tie, kurių šeimoje buvo demencijos susirgimo atvejų, taip pat sergantieji cukriniu diabetu, širdies kraujagyslių ligomis ir patyrę galvos smegenų traumų.
„Greičiausiai pastebima, kai silpsta trumpalaikė atmintis, darosi sunku prisiminti neseniai buvusius įvykius, datas, daiktų pavadinimus, pasimetama laike ir vietoje. Tampa sunku planuoti ar spręsti problemas, kurios anksčiau nekėlė sunkumų, pavyzdžiui, apmokant sąskaitas, nuvykstant į parduotuvę ar vairuojant. Žmogui, sergančiam demencija, darosi sudėtinga komunikuoti, reikšti mintis, atsiranda nuotaikos svyravimų, gali atsirasti elgesio sutrikimų, kliedesiai ar haliucinacijos. Vis dėlto kiekvienas atvejis yra unikalus ir demencijos simptomai bei būklės progresavimas varijuoja itin individualiai“, – kalbėjo ji.
Artimųjų pastangos palaikant savarankiškumą
Demencijos sunkumo lygmenys skirstomi pagal simptomų stiprumą ir jų įtaką kasdieniam funkcionavimui. Nuo to taip pat priklauso sergančiojo savarankiškumas.
„Ligos pradžioje asmuo gali būti visiškai savarankiškas, tačiau pasitaiko atvejų, kai būklė kardinaliai pasikeičia per keletą mėnesių. Svarbu padėti sergančiajam prisitaikyti prie kintančios sveikatos būklės ir užtikrinti gyvenimą saugioje aplinkoje. Kuo ilgiau bus išlaikomas sergančio asmens savarankiškumas, tuo artimiesiems bus lengviau juo rūpintis. Būtina palaikyti fizinį ir protinį aktyvumą: reguliariai mankštintis, žaisti įvairius loginius žaidimus, pavyzdžiui, šachmatais, spręsti kryžiažodžius, galvosūkius, mintinai skaičiuoti, įsiminti pirkinių sąrašą ar mokytis užsienio kalbos.
Nors kol kas neturime vaistų, kurie sustabdytų ligos progresavimą, tačiau yra skiriami vaistai, kurie palengvina simptomus, taip padėdami ilgiau išlaikyti žmogaus adaptaciją. Labai svarbu kontroliuoti lėtines ligas, reguliariai atlikti tyrimus, stebėti būseną ir vartoti paskirtus medikamentus.
Ankstyvose ligos stadijose daugelis demencija sergančiųjų gali gyventi gana įprastą gyvenimą, tačiau ligai progresuojant ima reikėti vis daugiau pagalbos kasdienėse užduotyse“, – dėstė gydytoja.
E. Ignatavičienė akcentavo, kad savarankiškumas neatsiranda savaime. Turėtų būti stengiamasi sergantįjį socializuoti, įtraukti į paprastas, kasdienes veiklas ir leisti jomis užsiimti.
„Padėkite žmogui susiorientuoti namuose, stenkitės išlaikyti rutiną, daryti sąrašus, kalendoriuje žymėti svarbius įvykius ir datas, planuoti veiklas, kurias mėgsta pacientas, ir daryti jas kasdien tuo pačiu metu. Prastėjant gebėjimams, privalu stengtis pritaikyti aplinką, siekiant kuo ilgiau išlaikyti savarankiškumą – naudoti lengvai apsivelkamus rūbus, batus, naudoti dušo kėdutę. Duokite užtektinai laiko užduotims atlikti. Išlikite kantrūs ir pagarbūs“, – patarė specialistė.
Būtina nepamiršti savęs
Gydytojos teigimu, kiekvienas ligos atvejis yra individualus, žmonės ligą išgyvena skirtingai ir susitvarko savitais būdais.
„Demencija sukelia nemažai sunkumų pacientui ir jo artimiesiems. Didelis iššūkis yra stebėti, kaip ligai progresuojant keičiasi artimo žmogaus asmenybė, kaip jis pamažu praranda gebėjimus, nebesugeba savimi pasirūpinti, nebeatpažįsta artimųjų. Gali kilti nerimas, nežinomybė, beviltiškumas, tad svarbu rūpinantis artimuoju, sergančiu demencija, nepamiršti pasirūpinti savimi ir savo poreikiais, nepervargti, stengtis artimo sergančio priežiūra su kuo nors pasidalyti, ieškoti pagalbos, rasti laiko atstatyti savo jėgoms“, – sakė ji.
Rekomenduojama laikytis sveikos gyvensenos principų, koreguoti kraujospūdį ir gliukozės kiekį kraujyje, rūpintis savo kūnu ir protu, visavertiškai maitintis, sportuoti, atsisakyti žalingų įpročių, stengtis lavinti atmintį, skaityti knygas ir mokytis naujų dalykų. Taip pat reikia rūpintis ir emocine sveikata, stengtis neatsiriboti nuo žmonių, bendrauti. Šie dalykai taip pat turi didelę įtaką ir sumažina riziką susirgti demencija.
Pajutę ar pastebėję, kad artimajam pasireiškė demencijos simptomai, kreipkitės į medikus. Daugiau informacijos apie demenciją ir galimybes gauti pagalbą galima rasti čia: https://pagalbasau.lt/demencija/.
Užs. Nr. 2023/10
