Vaikams Švedijoje grįžus į mokyklas, daugelis mokytojų daugiau dėmesio skiria spausdintoms knygoms, tyliam skaitymui ir rašymo ranka praktikai, o ne kompiuterinio raštingumo įgūdžiams, skelbia „The Guardian“. Švedijos švietimo ministrė Lotta Edholm rugpjūtį paskelbė, kad vyriausybė nori atšaukti Nacionalinės švietimo agentūros sprendimą, kad skaitmeniniai įrenginiai ikimokyklinėse įstaigose būtų privalomi. Ministrė planuoja ir visiškai nutraukti skaitmeninį mokymą vaikams iki šešerių metų. Nors Švedijos mokinių gebėjimas skaityti yra didesnis nei Europos vidurkis, tarptautinis ketvirtos klasės skaitymo lygio įvertinimas parodė, kad 2016–2021 metais švedų vaikų įgūdžiai suprastėjo. Tai galima paaiškinti koronaviruso pandemija arba augančiu mokinių imigrantų, kuriems švedų kalba nėra gimtoji, skaičiumi.
Neurobiologai teigia, kad rašymas ranka turi milžinišką įtaką smegenims, o visiškas jo atsisakymas, ypač vaikams, neduoda naudos. Rašiklis pagreitina mąstymą. Rašymas rašikliu išlavina ne tik ranką, bet ir mąstymą, tvirtina prof. V. Berninger iš Vašingtono universiteto (JAV), kuri naudodamasi magnetiniu rezonansu pastebėjo, kad rašymas ranka stipriau suaktyvina smegenų žievės dalį, atsakingą už atmintį ir naujos informacijos įsisavinimą. Tai patvirtino vaikų darbai. Minėta mokslininkė paprašė antros, ketvirtos ir šeštos klasių mokinius parašyti trumpus pasakojimus ranka ir kompiuteriu. Vėliau juos išsamiai išanalizavo. Pasirodė, kad darbai, parašyti ranka, buvo žymiai įdomesni, o juose panaudotas žodynas gerokai turtingesnis. Kaip tvirtina prof. V. Berninger, tai įvyko todėl, kad rašant ranka smegenys dirba žymiai aktyviau.
Rašymas ranka taip pat gerai veikia atmintį. Padeda atsiminti paskaitas, o „špargalkių“ rašymas puikiai padeda pasiruošti egzaminams – apie tai žino beveik kiekvienas mokinys ir studentas. Tuo tarpu informacija, užfiksuota kompiuterio klaviatūra, galvoje išsilaiko žymiai trumpiau nei užrašyta ranka ant popieriaus lapo. Tai įrodė amerikiečių studentų tyrimas, kurį atliko du psichologai: P. Muelleris iš Princetono universiteto ir D. Oppenheimeris iš Kalifornijos universiteto. Jie paprašė tyrimo dalyvių išklausyti paskaitą ir savo mėgstamu būdu (klaviatūra ar ranka) pasidaryti paskaitos konspektus. Maždaug pusė amerikiečių studentų naudojasi kompiuteriais ruošdami paskaitų konspektus. Paskui mokslininkai vertino studentų konspektus ir tai, kiek jiems liko galvose iš minėtos paskaitos.
Pasirodė, kad studentai, rašantys kompiuteriu, pasidarė turtingesnius ir smulkmeniškesnius užrašus nei rašantys ranka. Bet kas labai įdomu, studentai, rašantys ranka, lengviau įsiminė pagrindinę paskaitos mintį ir svarbiausias iš jos kylančias išvadas. Rašydami ranka buvo priversti iš karto apmąstyti tai, ką girdi, ir analizuoti informaciją. Todėl minėti dalykai stipriau įsiminė. Rašantys kompiuteriu savo ruožtu užsirašinėjo paskaitos turinį pažodžiui. Toks automatiškas kopijavimas neskatina atminties, o nuo jo tik įskausta rankos.