Įvertinti gyvenimo kokybės rodiklių, pajamų ir išlaidų atotrūkius tarp Lietuvos savivaldybių nuo šiol taps paprasčiau – savivaldybių atstovams pristatytos 3 analitinės priemonės, kurių pagalba bus galima ne tik įsivertinti situaciją konkrečioje savivaldybėje, bet ir imtis duomenimis pagrįstų sprendimų.
„Iki šiol savivaldybės neturėjo priemonės, kuri suteiktų joms išsamų vaizdą apie save ir leistų pasinagrinėti panašias savivaldybes. Dabar jos gali vienoje vietoje rasti pagal vienodą metodiką sukurtas analitines priemonės bei lygintis tarpusavyje pagal gyvenimo kokybę, pajamas ir išlaidas. Svarbu į pateikiamus duomenis žvelgti kompleksiškai, nes tai, ką rodo priemonių rezultatai, savaime nėra gerai ar blogai. Tai – galimybė savivaldybėms savarankiškai įsivertinti ir priimti duomenimis grįstus sprendimus savivaldybės politikos ir finansų valdymo srityse“, – teigia finansų viceministras Darius Sadeckas.
Spalio 11 d. Centrinės projektų valdymo agentūros (CPVA) surengtos konferencijos metu šalies savivaldybėms pristatyti 3 analitiniai moduliai, sukurti bendradarbiaujant su Finansų ministerija, Lietuvos savivaldybių asociacija ir kitomis įstaigomis: savivaldybių gyvenimo kokybės indeksas, savarankiškų pajamų bei išlaidų atotrūkiai.
„Analitinių priemonių pagalba savivaldybės galės geriau įsivertinti savo gyvenimo kokybę ir finansus, atskirus rodiklius pasilyginti su kitų panašių savivaldybių rodikliais, pasinaudoti jais, rengiant plėtros bei strateginius veiklos planus, taip pat įsivertinti pajamų ir išlaidų balansą, galimybes pasididinti pajamas bei jas panaudoti kitose veiklos srityse. Tai leis mažinti atskirtį tarp savivaldybių bei gerinti gyvenimo kokybę“, – renginio metu teigė CPVA ekspertas, projekto vadovas Viktoras Sirvydis.
Pasak jo, analitinės priemonės yra ne tik skirtos centrinės valdžios ir savivaldos institucijoms, bet ir naudingos gyventojams, norintiems išsiaiškinti, kokiose srityse jų gyvenamojoje vietovėje reikėtų pokyčių, kad gyvenimo kokybė taptų geresnė. Ypač gyventojams turėtų būti aktualus savivaldybių gyvenimo kokybės indeksas (GKI), kurį sudaro 41-as rodiklis šešiose srityse: materialinės gyvenimo sąlygos, gyventojų verslumas ir verslo konkurencingumas, sveikatos paslaugos, švietimo paslaugos, demografija, pilietinis ir visuomeninis aktyvumas bei viešoji infrastruktūra, gyvenamosios aplinkos kokybė ir saugumas.
Tuo tarpu savarankiškų pajamų bei išlaidų atotrūkių moduliai leis savivaldybėms optimizuoti išlaidas ir didinti finansinį efektyvumą pagal atskiras savivaldybių funkcijas. Savivaldybės, vertindamos šiuos rodiklius, galės identifikuoti galimus taupymo arba investicijų prioritetus, pamatyti pajamų ir išlaidų atotrūkius, optimaliai planuoti finansinius resursus, siekiant išvengti nepageidaujamų deficitų ar perteklių.
Pasak Lietuvos savivaldybių asociacijos regioninės plėtros komiteto pirmininko, Šiaulių miesto mero Artūro Visocko, įvairiais duomenimis savivaldybės naudojasi ir dabar, o šie įrankiai leis tai padaryti dar tiksliau bei įvairiau.
„Duomenimis paremta analitika yra svarbi priemonė planuojant savivaldybės biudžeto projektą, rengiant strateginį plėtros planą ar priimant kitus vietos gyventojams svarbius sprendimus. Tai yra galimybė įsivertinti, kuriose srityse sekasi geriau, o kur reikia dar pasistengti, kad viešųjų paslaugų kokybė gerėtų kiekvienam savivaldybės gyventojui. Tačiau svarbu, kad šiuo įrankiu vadovautųsi ne tik savivaldybės, ir bet centrinės valdžios institucijos, planuodamos tokius šalies gyventojams svarbius dalykus, kaip, pavyzdžiui, Regionų plėtros programa ar švietimo bei sveikatos reformos. Taip jau pradiniuose etapuose remtumėmės tais pačiais atskaitos taškais ir pokyčiams galėtume rengtis nuosekliai“, – sako A. Visockas.
Savivaldybių vertinimas atliktas CPVA įgyvendinant Europos Sąjungos (ES) finansuojamą projektą „Savivaldybių galimybių pasididinti pajamas vertinimas, tam plėtojant analitines priemones“. Analitines priemones galima rasti Finansų ministerijos interneto svetainėje www.lietuvosfinansai.lt.
