Dineta Babarskienė
„Poezijos pavasaris“ – iškiliausias tarptautinis literatūrinis Lietuvos rašytojų sąjungos ir Rašytojų klubo organizuojamas renginys. Tarptautinio „Poezijos pavasario“ renginiai vyksta visoje Lietuvoje – nuo sostinės iki mažiausių miestelių. Ne išimtis ir Lazdijų kraštas. Festivalis, kurio simbolis „Poezijos paukštė“, šiais metais surengtas jau 60-tą kartą. „Poezijos pavasaris“ galėtų ir turėtų būti rimtai tiriamas kaip kultūros reiškinys“, – teigia lietuvių literatūros tyrinėtoja, habilituota humanitarinių mokslų daktarė Viktorija Daujotytė. Savaitraštis „Dzūkų žinios“ smalsauja: kas gi įdomaus šiame reiškinyje?
Poezijos paukštės plunksna danguje – ženklas, kad poezijos šventė sugrįš
Noras pasikviesti „Poezijos pavasario“ paukštę trumpam nusileisti Lazdijuose atrodo labai natūralus. Juolab kad ji laukiama visame krašte: „Poezijos pavasario“ renginiai vyko Lazdijuose, Veisiejuose ir Teizuose. O kad poezijos paukštė tikrai čia skrido – įsitikinome. Oras buvęs gražus, tik lengvai vėjelis plaukus kedenęs, bet išdaigą dangus vis tik iškrėtęs: Lazdijų miesto parke virš 60-ojo tarptautinio „Poezijos pavasario“ dalyvių galvų pleveno plunksna iš debesų. Matyt, poezijos paukštė skrisdama netyčia, o gal tyčia „pametusi“… Mums, laukiantiems „Poezijos pavasarių“ – tai ženklas, kad šventė į mūsų kraštą dar ne kartą sugrįš.
Su džiaugsmu „Poezijos pavasario“ svečius pasitiko gausus būrys poezijos mylėtojų, tų, kuriems poezija – šventa kaip malda. Ne veltui aktorė Gražina Urbonaitė pastebėjo, jog poezija reikalauja tylos ir rimties. Tik kur tą tylą surasti pačiame gegužės šėlsme, kai paukščiai įvairiausiais balsais aplink čiulba, girdisi vaikų džiaugsmingas klegesys ir viskas, rodos, skelbia amžiną šventę, tikrą stebuklą.
Sulaukta įdomių svečių ir spalvingo almanacho
Ne kasdien Lazdijuose tokia poezijos ir kūrybos šventė. Šįkart sulaukta ir tikrų poezijos žanro grandų, ir jaunų, bet labai talentingų kūrėjų. Poetinio žodžio pasiklausyti atėjo ir senjorai, ir jaunimas: Lazdijų Motiejaus Gustaičio gimnazijos moksleiviai – visi, mylintys poeziją. Tai proga sužinoti apie kūrinius ir literatūrinius reiškinius šiuolaikinėje lietuvių poezijoje iš pirmųjų lūpų.
Ir kas mus džiugina labiausiai? Ogi žmonės, kurie čia atvyksta. Šįkart mūsų kraštą aplankė ir bent žiupsneliu savo kūrybos pasidalijo žinomi poetai Nida Timinskaitė, Alina Borzenkaitė, Sonata Paliulytė, Vladas Braziūnas, Rūta Mikulėnaitė-Jonuškienė, Vitalija Maksvytė ir Jonas Liniauskas.
Du spalvingi jubiliejinio „Poezijos pavasario“ almanachai Lietuvos rašytojų sąjungos ir Rašytojų klubo vardu įteikti Lazdijų rajono savivaldybės viešajai bibliotekai: juos prie širdies glaudė bibliotekos direktorė Vaiva Malinauskienė. Tiesa, svečiai iškart įspėjo, kad ne visi kūriniai, kuriuos jie skaitė Lazdijuose, sudėti į almanachą.
Poezijos šventės nepraleido ir Lazdijų rajono savivaldybės merė Ausma Miškinienė bei vicemeras Dalius Mockevičius.
Prisiminti pirmieji „Poezijos pavasario“ skaitymai
Aktorės Gražinos Urbonaitės lūpomis skambėjo poeto Justino Marcinkevičiaus eilės, skirtos Lietuvai, tėvynei mūsų. Juk šios dabar taip plačiai išplitusios „Poezijos pavasario“ šventės, kuri pirmąkart surengta Kaune 1965 metais, iniciatorius ir pirmasis laureatas buvo poetas Justinas Marcinkevičius. Beje, ir pats „Poezijos pavasario“ sumanytojas Justinas Marcinkevičius yra teigęs, kad poezija ir pavasaris yra neatsiejami, kad gamta neapsieina be pavasario, nes jis natūraliai atsiranda, kitaip nei poezija ir žmogus. Žmogus turi poezijos ieškoti ir norėti ją rasti. Lazdijuose poezijos mylėtojų netrūksta: „Poezijos pavasaris“ – vienas iš tų renginių, kurių laukiama, be jo – pavasaris nebūtų tikras pavasaris. Tiesa, nepamirštas ir kitas poetas, laisvės šauklys – Bernardas Brazdžionis: pasimėgauti jo eilėmis progą suteikė aktorė Gražina Urbonaitė. Jis taip pat „Poezijos pavasario“ laureatas.
Pasiklausyta įvairios poezijos, pajusta bohemiška dvasia, vidinė darna ir bendrystė. O atsisveikindami šiųmečio „Poezijos pavasario“ svečiai gražaus ir šviesaus gyvenimo Lazdijų krašto žmonėms palinkėjo. Ir poezijos paukštės plunksna danguje dar vis sklandė, o ore eilėraščių žodžiai plazdeno…