Lietuvos savaitės įvykių apžvalga.
Užimtumo tarnyba per klaidą praeitą savaitę nutekino 29 tūkst. klientų duomenis
Užimtumo tarnyba per klaidą praeitą savaitę atskleidė 29 tūkst. klientų duomenis tretiesiems asmenims. Nutekintą informaciją sudarė vardai, pavardės, asmens kodai, elektroninio pašto adresai, telefono numeriai, adresai, taip pat registracijos Užimtumo tarnyboje informacija.
Kaip praneša tarnyba, klaida įvyko praėjusį ketvirtadienį, liepos 25 d., kai Vilniaus klientų aptarnavimo specialistė elektroniniu laišku siųsdama kvietimą klientams į mokymus nepatikrino, ar panaikinta perteklinė informacija. Todėl per klaidą buvo išsiųsti kitų klientų duomenys.
Visi 280 laiškus gavę asmenys buvo informuoti apie šį duomenų saugumo pažeidimą ir jų buvo paprašyta ištrinti prisegtą informaciją.
Užimtumo tarnyba aiškinasi, kodėl šiuo atveju nesuveikė visų darbuotojų elektroniniame pašte įdiegtos duomenų praradimo prevencijos priemonės, neleidžiančios išsiųsti konfidencialios informacijos.
„Išsyk imtasi priemonių, kad būtų išvengta panašių atvejų ateityje. Deja, šios žmogiškojo faktoriaus klaidos nesustabdė įdiegtos techninės priemonės. Svarbu, kad galėjome iš karto identifikuoti asmenis, gavusius konfidencialią informaciją ir su jais nedelsiant susisiekti“, – tvirtina Užimtumo tarnybos Duomenų apsaugos pareigūnas Evaldas Bračiulis.
Užimtumo tarnyba apie šį atvejį informavo Valstybės duomenų apsaugos inspekciją.
Draudikai skaičiuoja audros žalą: nuostoliai siekia daugiau nei 1 mln. eurų
Sekmadienį Lietuvoje prasidėjusios audros padaryti nuostoliai kol kas siekia 1,15 mln. eurų, tačiau šis skaičius gali augti, sako bendrovės „Lietuvos draudimas“ Klientų aptarnavimo centro vadovas Mantas Norkus.
„Pirmadienį sulaukėme beveik 2 000 pranešimų apie patirtas žalas. Kadangi dalis šalies regionų audros metu liko be elektros, tikėtina, kad nemažai žalų bus registruojamos vėliau. Tad prognozuojame, kad suma žaloms išmokėti dar tikrai augs“, – pranešime cituojamas M. Norkus.
Bendrovės duomenimis, daugiausia žalos patyrė šalies didmiesčiai – Vilnius, Kaunas, Klaipėda ir Panevėžys. Daugiausia registruota žalos atvejų gyventojų turtui. Pranešimų apie verslo turto subjektus yra santykinai nedaug – tik 19.
Daugiausia pranešimų gauta apie sugadintus lauke paliktus daiktus, nemažai ir tokių atvejų, kuomet virstantys medžiai apgadino automobilius ar šiuos užliejo liūtis.
Pasak draudikų, per šią audrą patirta daugiau smulkesnių žalų. Vidutinė žala siekia 600 eurų, kuomet pernai metų rugpjūčio audros žala viršijo 1 tūkst. eurų. Taip pat registruoti 5 atvejai, kurių žala siekia per 10 tūkst. eurų.
Tuo metu draudimo bendrovė BTA skaičiuoja, kad per Lietuvą praslinkusi galinga audra įmonės klientams pridarė nuostolių už daugiau nei milijoną eurų.
Skaičiuojama, kad iki šiol bendrovė yra gavusi per 400 pranešimų. Tačiau BTA Draudimo žalų departamento direktorės Karolinos Emanuelės Karpovos teigimu, skaičius nėra galutinis.
„Pranešimai apie patirtą žalą mus pasiekia visą parą ir toliau plūsta“, – pažymėjo ji.
BTA atstovai priduria, kad audra siautėjo ne tik Lietuvoje, bet ir Latvijoje. BTA kaimyninėje šalyje iki šiol gavo per 350 klientų pranešimų apie žalą. Latvijoje, kaip ir Lietuvoje, pranešimų skaičius bei nuostolių suma toliau auga.
ELTA primena, kad Lietuvoje nuo sekmadienio vakaro, siaučiant stipriam vėjui ir lyjant gausiam lietui, ugniagesiai visoje šalyje maždaug 700 kartų vyko šalinti nuvirtusių medžių.
Daugiausia pranešimų gauta iš Alytaus apskrities, Marijampolės, Kauno, Klaipėdos, Tauragės ir Vilniaus apskričių.
Tuo metu energijos skirstymo operatorius ESO ankstų rytą skelbė, kad dėl stichijos elektros neturėjo daugiau nei 160 tūkst. vartotojų.
Į Seimą grįžta siūlymas atimti iš aplinkosaugininkų teisę dėl taršos tikrinti lengvuosius automobilius
Seimui nesutikus iš aplinkosaugininkų atimti teisės dėl taršos tikrinti lengvuosius automobilius ir panaikinti privalomosios techninės apžiūros dokumentų galiojimą, šis klausimas vėl grįžta į Seimą.
Parlamentaro socialdemokratas Linas Jonauskas įregistravo patobulintas Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo pataisas, kurias siūlys svarstyti rudens sesijoje.
Jo nuomone, aplinkos apsaugos pareigūnų įtraukimas į automobilių kontrolę gatvėse yra klaidingas.
„Jeigu valdantieji šituo įstatymu siekia sutramdyti korupciją technines apžiūras atliekančiose įmonėse, manau, kad tai yra visiškai klaidingas kelias. Nereikėtų aplinkosaugininkų atitraukti nuo jų darbų ir liepti važiuoti į gatves tikrinti lengvųjų automobilių“, – Eltai sakė L. Jonauskas.
Pasak jo, šiuo metu aplinkosaugininkai yra apkrauti netiesioginėmis pareigomis, kurias daug metų atlieka policijos pareigūnai.
L. Jonauskas taip pat pastebi, kad vairuotojai jaučiasi saugiau, kai automobilį stabdo policijos pareigūnai, kurių skiriamieji ženklai daugeliui yra gerai pažįstami ir atpažįstami.
„Man susidarė įspūdis, kad kol kas aplinkosaugininkai vengia tikrinti automobilius, nes bijo žmonių neigiamos reakcijos“, – sako L. Jonauskas.
Jis siūlo palikti jiems teisę stabdyti ir tikrinti dėl taršos tik sunkiasvores transporto priemones.
ELTA primena, kad šių metų gegužės mėnesį Seimas nepritarė iniciatyvai iš aplinkosaugininkų atimti teisę dėl taršos tikrinti lengvuosius automobilius ir panaikinti privalomosios techninės apžiūros dokumentų galiojimą.
Už tokias Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo pataisas balsavo 43 Seimo nariai, 29 buvo prieš, 23 susilaikė. Projektas nebuvo galutinai atmestas, parlamentarai suteikė galimybę jį tobulinti.
Seimas yra suteikęs teisę aplinkosaugininkams stabdyti transporto priemones ir tikrinti jų į aplinką išmetamų teršalų kiekį, taip pat panaikinti privalomosios techninės apžiūros dokumentų galiojimą, jei į aplinką išmetami teršalai neatitinka techninių reikalavimų.
Nuo šių metų balandžio mėnesio Aplinkos apsaugos departamentas (AAD) pradėjo keliuose prevenciškai tikrinti automobilių keliamą taršą. Per metus planuojama patikrinti nuo 9 tūkst. iki 15 tūkst. automobilių.
Ūkininkų atstovai: per Lietuvą siaučianti audra padarė žalos derliui
Nuo sekmadienio šalyje besitęsianti galinga audra neabejotinai padarė žalos derliui, teigia Žemės ūkio tarybos (ŽŪT) pirmininkas Ignas Hofmanas. Anot jo, nors ūkininkų patirti nuostoliai skirtingi, nukentėjo dauguma.
„Čia bus labai nevienoda situacija. Ta dalis derliaus, kuri nuimta iki lietaus, viskas su ja bus gerai. Dabar susidursime su nuostoliais ir blogesne kokybe“, – Eltai teigė I. Hofmanas.
„Žieminių kultūrų yra gal 50 proc. nuimta. Visgi, gali ir to nesiekti. Lietuvoje situacija nėra vienoda, skiriasi sąlygos šalies pietuose ir šiaurėje, tad gali būti, kad kai kuriuose regionuose nuimta vos 40 proc. Vasarinės kultūros dar nebuvo nuiminėjamos, tad joms bus padaryta nemaža žala (…) Kas dar rapsų nenuėmę, jiems nuostoliai irgi tikrai matosi“, – komentavo jis.
Savo ruožtu Lietuvos daržovių augintojų asociacijos (LDAA) direktorė Indrė Lukoševičienė teigia, kad norint įvertinti audros padarytą žalą, reikia palaukti jos pabaigos. Ji paminėjo, kad tokios audros veikia ūkininkus nevienodai, tad dar sunku pasakyti, kokie stipraus vėjo ir lietaus poveikio mastai.
„Audros veikia nevienodai. Jos paliečia vienus ūkininkus labiau, kitus mažiau“, – Eltai paminėjo I. Lukoševičienė.
Anot ŽŪT pirmininko, žemdirbiai bandys kreiptis į Vyriausybę dėl ekstremaliosios situacijos paskelbimo. Tokiu atveju, aiškina jis, ūkininkai būtų atleisti nuo dalies įsipareigojimų, kurių dabar nežinia ar galės įvykdyti.
„Dėl įsipareigojimo agentūrai, dėl įsipareigojimo įmonėms, dėl sutarčių vykdymo. Būtų paskelbta ekstremalioji situacija, tada įsijungtų kiti sutarčių punktai, kurie atleidžia nuo atsakomybių tam tikrų žemdirbius“, – komentavo jis.
Ūkininkams numatyta galimybė išvengti sankcijų, jei įsipareigojimai negali būti įvykdyti laiku dėl ne nuo žemdirbio valios priklausančių gamtos veiksnių.
ELTA primena, kad Lietuvoje nuo sekmadienio vakaro siaučiant stipriam vėjui ir lyjant gausiam lietui, ugniagesiai visoje šalyje vyko šalinti nuvirtusių medžių. Daugiausia pranešimų gauta iš Alytaus apskrities, Marijampolės, Kauno, Klaipėdos, Tauragės ir Vilniaus apskričių.
Tuo metu energijos skirstymo operatorius ESO ankstų rytą skelbė, kad dėl stichijos elektros neturėjo daugiau nei 160 tūkst. vartotojų.
Neišvengta ir aukų. Kaip pranešė PAGD atstovė Vida Šmigelskienė, Grigiškėse pirmadienį vėjo išverstas medis mirtinai sužalojo moterį.
Dviejose šalies savivaldybėse dėl audros nuostolių skelbiama ekstremalioji situacija
Per Lietuvą praūžus audrai ir gausiai pridarius žalos, Vilniaus rajono savivaldybės meras Robertas Duchnevičius socialiniame tinkle „Facebook“ antradienį pranešė, kad Vilniaus rajono teritorijoje skelbiama ekstremalioji situacija.
„Praėjus parai po audros sukeltos stichinės nelaimės, situacija Vilniaus rajone nepagerėjo, kai kur – net pablogėjo. Tūkstančiai gyventojų tebėra be elektros, o vandens tiekimas yra ribotas. Sutrikusios ir nuotekų šalinimo sistemos“, – socialiniame tinkle rašė R. Duchnevičius.
Kaip įraše nurodė meras, labiausiai paveiktų gyvenviečių gyventojus komunalinės įstaigos aprūpins geriamuoju vandeniu, taip pat užtikrins nuotekų valymą. Tuo metu labiausiai socialiai pažeidžiami asmenys bus lankomi socialinių darbuotojų, bus teiraujamasi, ar reikalinga kokia nors skubi pagalba.
Be kita ko, griebiamasi ir darbų tvarkant viešąsias erdves, kuriose guli audros išvartyti medžiai, jų šakos.
ESO duomenimis, antradienio rytą ilgiau nei parą elektros dar neturėjo apie 13 tūkst. Vilniaus rajono vartotojų, o šiuo metu šis skaičius siekia 25 tūkst.
Apie tai, kad dėl praūžusios audros nuostolių skelbiama ekstremalioji situacija, antradienį pranešė Akmenės rajono savivaldybė.
„Informuojame, kad paskelbta savivaldybės lygio ekstremalioji situacija visoje Akmenės rajono savivaldybės teritorijoje dėl stichinio meteorologinio reiškinio – labai smarkaus lietaus ir kartu pavojingo meteorologinio reiškinio – smarkaus vėjo“, – rašoma savivaldybės socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje.
Įraše taip pat pažymėta, kad ekstremaliosios situacijos operacijų vadovu paskirta Akmenės rajono savivaldybės administracijos Žemės ūkio ir kaimo plėtros skyriaus vedėja Gražina Gauronskienė.
ELTA primena, kad Lietuvoje nuo sekmadienio vakaro siaučiant stipriam vėjui ir lyjant gausiam lietui, ugniagesiai visoje šalyje maždaug 700 kartų vyko šalinti nuvirtusių medžių.
Daugiausia pranešimų gauta iš Alytaus apskrities, Marijampolės, Kauno, Klaipėdos, Tauragės ir Vilniaus apskričių.
Tuo metu energijos skirstymo operatorius ESO ankstų rytą skelbė, kad dėl stichijos elektros neturėjo daugiau nei 160 tūkst. vartotojų.
Partijų reitingų lentelėje esminių pokyčių nėra: ryškesni signalai „Vardan Lietuvos“ ir „darbiečiams“
Prabėgus prezidento ir Europos Parlamento (EP) rinkimams, partijų reitingų lentelėje esminių pokyčių nematyti, rodo naujausia Eltos užsakymu atlikta „Baltijos tyrimų“ apklausa. Visgi vasaros pradžioje šiek tiek ūgtelėjo respondentų, ketinančių Seimo rinkimuose atiduoti savo balsą už Demokratų sąjungą „Vardan Lietuvos“, skaičius. Tuo metu Darbo partijos reitingas – krenta.
Šių metų birželio 21–liepos 7 dienomis atlikto tyrimo metu gyventojų teirautasi, už kurią iš partijų šie būtų linkę balsuoti, jei artimiausią sekmadienį šalyje vyktų parlamento rinkimai.
Populiariausia politine jėga, sulaukiančia daugiausiai palaikymo, išlieka Vilijos Blinkevičiūtės vadovaujama Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP). Birželį socdemams balsą būtų atidavę 18 proc. rinkėjų (gegužę – 17,2 proc.).
Į antrąją reitingų lentelės vietą birželį sugrįžo ekspremjero Sauliaus Skvernelio pirmininkaujama Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“. Gegužę partija būtų sulaukusi 8,2 proc. palaikymo. Tuo metu birželį už šią politinę jėgą ketino atiduoti balsą 11,1 proc. apklaustųjų – 2,9 proc. daugiau nei prieš mėnesį.
Gegužę antroje reitingo vietoje buvę konservatoriai, birželį – treti. Už Tėvynės sąjungą-Lietuvos krikščionis demokratus (TS-LKD) pirmąjį vasaros mėnesį būtų balsavę 9,5 proc. respondentų. Mėnesiu anksčiau jų buvo 10,3 proc.
Toliau – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS). Ramūno Karbausko vadovaujamą partiją birželį buvo linkę palaikyti 7,8 proc. Gegužę „valstiečių“ reitingas buvo kiek geresnis – tada savo balsą už opozicinę politinę jėgą būtų atidavę 9,6 proc. apklaustųjų.
Antisemitiniais pareiškimais Seimo nario priesaiką sulaužiusio buvusio parlamentaro Remigijaus Žemaitaičio „Nemuno aušra“ išlaiko stabilų palaikymą ir lipa ant kulnų „valstiečiams“. Gegužę už šią partiją būtų balsavę 7,5 proc. rinkėjų, birželį – 7,6 proc.
Nežymiai keitėsi Liberalų sąjūdžio vertinimas. Seimo pirmininkės Viktorijos Čmilytės-Nielsen vadovaujama partija gegužę būtų sulaukusi 3,4 proc. rinkėjų balsų. Birželį – bene pustrečio procentinio punkto daugiau – 5,8 proc.
Kitos respondentams įvardytos politinės jėgos, naujausių apklausų duomenimis, neperžengia 5 proc. kartelės. Jeigu birželį būtų vykę parlamento rinkimai, Lietuvos regionų partija būtų sulaukusi 3,9 proc. rinkėjų balsų.
Krito pastaruoju metu su politiniais iššūkiais susidūrusios Darbo partijos reitingas – jeigu už „darbiečius“ gegužę buvo nusiteikę balsuoti 6,1 proc. rinkėjų, tai birželį – tik 3,6 proc.
Toliau – valdančioji Laisvės partija, už kurią praėjusį mėnesį teigė balsuosiantys 2,6 proc. apklausos dalyvių. Lietuvos lenkų rinkimų akcija-Krikščioniškų šeimų sąjunga (LLRA-KŠS) birželį rinko 2,2 proc. respondentų palaikymo, Tautos ir teisingumo sąjunga (centristai, tautininkai) – 1,9 proc., partija „Laisvė ir teisingumas“ – 1,3 proc., Nacionalinis susivienijimas – 1,1 proc., Lietuvos žaliųjų partija – 1 proc.
Visgi daugiau kaip penktadalis apklaustųjų – 22,5 proc. – dar nėra apsisprendę, už ką atiduotų savo balsą, arba iš viso rinkimuose nedalyvautų. Dar 0,1 proc. respondentų nurodė, kad rinktųsi kitas politines jėgas.
„Baltijos tyrimų“ direktorė, sociologė Rasa Ališauskienė sako, jog birželį atliktos apklausos rezultatų lentelėje nematyti itin esminių pokyčių, mat gyventojų nuotaikos atspindi ką tik įvykusius rinkimus į EP. Todėl, anot jos, vertinimas neatspindi ir pačių naujausių judesių politinėje arenoje – besikuriančių partijų koalicijų ir pan.
„Sakyčiau, čia tam tikra prasme reakcija į europarlamento rinkimus, nes tai pirmos kelios savaitės po europarlamento rinkimų. Dar ne priešseiminis, bet poeuropinis reitingas“, – Eltai teigė R. Ališauskienė.
Vertindama kritusį apklaustųjų palaikymą Darbo partijai, „Baltijos tyrimų“ vadovė pastebėjo, jog po EP rinkimų pastaroji politinė jėga buvo lydima pakankamai neigiamos informacijos viešojoje erdvėje.
„Kadangi keitėsi jų vadovai, nes Mazuronis išėjo, atsirado Bukauskas, paskui jau grįžo Uspaskich, apie tai buvo kalbama ir, turbūt, daugiau gyventojus pasiekė neigiamos informacijos. Tad šis sumažėjimas yra pakankamai logiškas“, – svarstė ji, pridurdama, jog V. Uspaskich sugrįžimas gali pakeisti arba bent jau stabilizuoti partijos reitingą.
„Viktoras Uspaskich yra ilgametis partijos lyderis ir kūrėjas. Jo grįžimas tarsi atstato partiją į tą pradinį tašką, kur žmonės partiją žinojo geriau“, – pažymėjo „Baltijos tyrimų“ direktorė.
Lietuvos ir Didžiosios Britanijos rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų kompanijos „Baltijos tyrimų“ apklausa vyko 2024 m. birželio 21 – liepos 7 dienomis. Tyrimo metu asmeninio interviu būdu apklausti 1005 Lietuvos gyventojai (18 metų ir vyresni), apklausa vyko 112 atrankos taškų. Apklaustųjų sudėtis atitinka 18 metų ir vyresnių Lietuvos gyventojų sudėtį pagal lytį, amžių, tautybę, gyvenvietės tipą. Apklaustų žmonių nuomonė rodo 18 metų ir vyresnių Lietuvos gyventojų nuomonę.
Tyrimų rezultatų paklaida – iki 3,1 proc.
I. Genytė-Pikčienė: pramoninkų optimizmas dėl ateities išsikvėpė
Šiaulių banko grupės vyriausioji ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė teigia, kad birželį fiksuotas vos 0,2 proc. siekiantis metinis pramonės augimas rodo, kad gamintojų optimizmas iš esmės išblėso. Jos teigimu, Europos Komisijos (EK) skelbiamas Lietuvos pramonės pasitikėjimo rodiklis signalizuoja, kad pernai šoktelėję gamintojų lūkesčiai šiemet negerėjo.
„Priešingai, pastaraisiais mėnesiais niekaip neradęs krypties, gamintojų pasitikėjimo rodiklis birželį net šiek tiek smuktelėjo, gamintojų lūkesčiai grįžo į pernai metų pabaigoje stebėtą lygį. Skolų aptarnavimo našta, iššūkiai suvaldant apyvartinio kapitalo poreikius, prislopusi paklausa produkcijai bei besitęsiantis geopolitinis neapibrėžtumas niaukia pramonės atstovų lūkesčius ir ambicijas plėtrai“, – pranešime spaudai aiškino I. Genytė-Pikčienė.
Jos teigimu, nors pastarųjų mėnesių rezultatus pramonės atstovai vertina teigiamai, daugiausia nerimo jiems kelia ateities perspektyvos, kyla pesimistiški lūkesčiai dėl tolesnės vietos ir eksporto užsakymų raidos.
„Tarp labiausiai plėtrą ribojančių veiksnių, gamybos sektoriaus įmonės jau nuo 2023 m. pradžios akcentuoja paklausos trūkumą. Tai viena iš kertinių priežasčių, dėl kurių į prieškarines 78,7 proc. aukštumas niekaip neatsistato gamybos pajėgumų panaudojimo lygis. Šiuo metu šis rodiklis siekia 70,1 proc., tik nežymiai daugiau nei 2023 m. pradžioje fiksuoto 68 proc. dugno“, – teigė ji.
Birželį „S&P Global“ skelbiamas euro zonos pramonės pirkimo vadybininkų indeksas (PMI) smuktelėjo nuo 47,3 iki 45,8 punktų. Anot ekonomistės, nuo 2022 m. liepos šis rodiklis užšalęs žemiau 50 punktų ribos, skiriančios augimą nuo nuosmukio.
„Su iššūkiais susiduria ir Europos eksporto flagmanu vadinamos Vokietijos pramonė. Nepaisant to, kad energetikai imlios šakos nedrąsiai atsigauna po patirto gilaus nuosmukio, bendros Vokietijos pagamintos produkcijos apimtys gegužę toliau mažėjo ir, atmetus COVID karantino suvaržymų laikotarpį, buvo žemiausiame lygyje nuo 2010 m.“ – sakė ji.
Anot jos, Lietuvos pramonei iki šiol sėkmingai pavyko išnaudoti konkurencinius pranašumus ir atsivėrusias nišas Vakarų pridėtinės vertės grandinėse. Vis dėlto, Vakaruose, ypač Vokietijoje, jaučiamam eksporto užsakymų atoslūgiui ir vis dar vangiam eksporto rinkų vartojimo apetitui atsispirti darosi vis sunkiau.
Tuo metu, anot ekonomistės, kituose didžiuosiuose pasaulio ekonomikos židiniuose jau stebimas atsigavimas.
I. Genytės-Pikčienės teigimu, pinigų politikos švelninimas vyksta gerokai lėčiau, nei buvo tikėtasi. Ekonomistė nuogąstauja, kad tai jau neigiamai veikia atsigauti mėginančias pramonės šakas.
„Europoje tęsiasi nekilnojamojo turto sektoriaus sąstingis. Aukštų palūkanų normų aplinka ir sumenkę kredito srautai įšaldė tiek būsto, tiek komercinio nekilnojamojo turto paklausą, itin atsargios išlieka įmonių investicijų bei plėtros ambicijos. Tai nepalankiai veikia ir susijusių pramonės šakų rezultatus bei perspektyvas, atsigavimo momentą nukelia į ateitį“, – teigė ji.
Valstybinės duomenų agentūros duomenimis, apdirbamoji gamyba birželį sukūrė 2,1 proc. mažiau produkcijos nei gegužę. Per metus apdirbamosios gamybos apimtys birželį padidėjo 1,8 proc. Šiek tiek sparčiau augo apdirbamosios pramonės produkcijos apimtys, neskaitant naftos produktų perdirbimo. Šių metų birželį jos buvo 3,5 proc. didesnės nei atitinkamą mėnesį prieš metus.
Per pirmąjį pusmetį sukurta apdirbamosios gamybos produkcija buvo 2,8 proc. didesnė nei atitinkamą pernai metų laikotarpį.
LVŽS patvirtino galutinį kandidatų į Seimą sąrašą: tarp naujokų – S. Buškevičius ir V. Vasiliauskas
Penktadienį Babtuose posėdžiavusi Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) taryba patvirtino galutinį kandidatų į Seimą sąrašą. Tarp jo naujokų – partijos „Jaunoji Lietuva“ pirmininkas Stanislovas Buškevičius, „Lietuva – visų“ atstovas Valdas Vasiliauskas, sportininkas Žydrūnas Savickas.
„Sąraše yra iš partijos „Jaunoji Lietuva“ Buškevičius, ir partijos „Lietuva – visų“ pirmininkas Vasiliauskas“, – po tarybos posėdžio Eltai teigė „valstiečių“ lyderis Ramūnas Karbauskis.
LVŽS sąrašą į Seimo rinkimus ves partijos narys, europarlamentaras Aurelijus Veryga. Toliau penketuke rikiuojasi partiečiai Bronis Ropė, Seimo nariai Aušrinė Norkienė, Valius Ąžuolas ir Eugenijus Jovaiša.
Iškovoti parlamentaro mandatą kartu LVŽS sieks ir prezidento rinkimuose dalyvavęs advokatas Ignas Vėgėlė. Politinės jėgos jungtiniame kandidatų į Seimą sąraše jis bus įrašytas 141-uoju numeriu.
Kaip jis teigė prieš LVŽS tarybos posėdį, kiekviename „valstiečių“ jungtinio sąrašo penketuke bus bent vienas anksčiau politikoje nedalyvavęs asmuo.
Visą galutinį kandidatų sąrašą politinė jėga viešai planuoja pateikti trečiadienį.
Savo ruožtu partijos pirmininkas R. Karbauskis po tarybos posėdžio įvardijo keletą kandidatų sąraše esančių žinomesnių pavardžių.
„Sąraše yra ir Lietuvos rinktinės treneris Antanas Sireika, ir Žydrūnas Savickas. Be to, žmonės, kurie buvo pas Igną Vėgėlę štabe“, – sakė R. Karbauskis.
Penktadienį LVŽS taryba taip pat patvirtino kandidatus į Seimą vienmandatėse apygardose.
Tarp jų – parlamentarai Valius Ąžuolas, Guoda Burokienė, Aušrinė Norkienė, Dainius Gaižauskas, Ligita Girskienė, Jonas Jarutis, Dainius Kepenis, Gintautas Kindurys, Asta Kubilienė, Deividas Labanavičius, Giedrius Surplys, Rimantė Šalaševičiūtė, Robertas Šarnickas, Stasys Tumėnas bei Juozas Varžgalys.
Taip pat vienmandatininkų sąraše – I. Vėgėlės rinkiminį štabą palaikę buvęs parlamentaras Rimas Andrikis bei Vilniaus pramonės ir verslo asociacijos prezidentas Sigitas Besagirskas.
Šeši iš dešimties gyventojų mano, kad situacija šalyje blogėja
Šeši iš dešimties gyventojų mano, kad padėtis šalyje blogėja, rodo naujausia „Baltijos tyrimų“ apklausa. Tiesa, lyginant su geguže, birželį teigiančių, kad reikalai Lietuvoje iš esmės gerėja, padaugėjo 7 proc.
Eltos užsakymu „Baltijos tyrimų“ birželio 21–liepos 7 dienomis atliktos apklausos respondentų prašyta įvertinti, ar pastaruoju metu reikalai Lietuvoje iš esmės krypsta į gerąją ar į blogąją pusę.
Kaip parodė po rinkimų į Europos Parlamentą (EP) vykdyta apklausa, šiuo metu situaciją kaip blogėjančią šalyje mato 59 proc. žmonių. Tačiau lyginant su praėjusių metų birželiu, tokių respondentų skaičius sumažėjo dešimtadaliu (tuo metu siekė 69 proc.) Situaciją šalyje optimistiškiau vertina daugiau nei trečdalis – 36 proc. – respondentų, šis skaičius yra 15 proc. didesnis nei tuo pačiu laikotarpiu pernai. Dar 5 proc. į klausimą neatsakė arba teigė nežinantys.
Palankiau dėl situacijos šalyje yra nusiteikęs jaunimas iki 30 metų (48 proc. jų teigė situaciją vertinantys teigiamai) ir besimokantis jaunimas (optimistiškos pozicijos laikosi 61 proc. jų). Geresnes šalies perspektyvas taip pat mato 45 proc. didmiesčių gyventojų, 58 proc. respondentų su aukštuoju išsilavinimu bei 52 proc. apklaustų gyventojų, turinčių didžiausias (virš 2 tūkst. eurų) šeimos pajamas per mėnesį. Kad šalyje reikalai iš esmės gerėja, mano 45 proc. vadovų, 44 proc. specialistų ir tarnautojų, taip pat 53 proc. dešiniųjų pažiūrų gyventojų.
Visgi pesimistiškiau situaciją vertina vyresni nei 50 metų žmonės – 68 proc. šios amžiaus grupės respondentų. Tokios pat pozicijos laikosi dauguma kaimo gyventojų (71 proc.), žmonės su viduriniu ar profesiniu išsilavinimu (64 proc.), 65 proc. darbininkų ir ūkininkų, 64 proc. pensininkų. Kad reikalai šalyje iš esmės blogėja, mano didesnė dalis – 62 proc. – centristinių pažiūrų gyventojų, taip pat tautinių mažumų atstovai – 80 proc. lenkų ir 62 proc. rusų tautybės gyventojų.
Parengta pagal ELTA ir „Dzūkų žinių“ informaciją