DŽ redakcijos nuomonė
Lazdijų rajono tarybos valdantieji ir vėl apsijuokė. Pačiu primityviausiu būdu įjungė principus: šuo ant šieno, myliu nemyliu, mūsiškis nemūsiškis. Ir visiems Lazdijams metė akibrokštą – mūsų rajone nėra žmonių, nusipelniusių savivaldai.
Kasmet Lietuvos savivaldybių asociacija (LSA) rengia „Auksinės krivūlės“ riterio teikimo akciją, kurios metu apdovanoja tam tikrose srityse nusipelniusias savivaldybes, o „Auksinės krivūlės“ riterių apdovanojimus teikia įvairių Lietuvos vietų žmonėms, labiausiai nusipelniusiems konkrečiai savivaldai. Žinoma, po „čekučių“ skandalo LSA autoritetas smarkiai sumažėjo, bet apdovanojimas yra apdovanojimas, jį malonu gauti.
Lazdijų rajono savivaldybės tarybos posėdyje „Auksinės krivūlės“ riterio nominacijai buvo pristatyta buvusio ilgamečio rajono mero, Tarybos nario, opozicijos lyderio Artūro Margelio kandidatūra. Nežinia kodėl, bet kitų kandidatūrų Tarybai nebuvo pateikta. Keista. Ar rajone daugiau nėra savivaldai nusipelniusių žmonių?
Dėl A. Margelio nuopelnų savivaldai kilo audringa diskusija. Opozicija dėliojo argumentus, kodėl derėtų tvirtinti šią kandidatūrą, o valdantieji pačiais keisčiausiais argumentais bandė menkinti jo nuopelnus Lazdijams, tačiau patys nepasiūlė jokio kito kandidato.
Žinoma, labiausiai šokiravo vieno aktyviai valdančiųjų, be jokio pagrindo „ant šakių“ keliamo jauno „politiko“ argumentas: „Apdovanoti A. Margelio nereikia, nes jis už darbą gavo algą.“
Už ką žmonėms suteikiami garbingi vardai? Pagal šio jaunuolio logiką, suteikti garbingų vardų negalima tiems, kas už darbą gavo atlygį.
Pagal tokią pačią logiką, nebuvo galima suteikti Lazdijų Garbės piliečių vardų mūsų krašto verslininkų šeimai, nes ji juk, plėtodama verslą, gavo atlygį, tame tarpe ir iš savivaldybės, ir materialinės naudos turėjo.
Rašytojams, dailininkams, architektams, muzikams teikiamos Nacionalinės premijos, suteikiami nusipelniusių artistų ar architektų vardai, nors jie už savo išleistas knygas, suvaidintus spektaklius gavo atlygį. Tai kodėl jie apdovanojami, vertinami, viešai pagerbiami?
Tai, ką per Tarybos posėdį pasakė jaunuolis, labai ydinga, provinciali ir primytivi logika. Taip mąstantis žmogus arba yra dar visai žalias gyvenime, politikoje, sociume, kad galėtų plačiau mąstyti, arba vadovaujasi primityvia pradedančio buhalterio logika – už atliktą darbą gavai užmokestį ir – viskas. Tačiau yra vienas momentas – darbą, už kurį gauni atlygį, atlieki arba pagal pareigybines instrukcijas, arba į jį įdedi daug išmonės, kūrybiškumo, laiko, savęs, todėl reikia kalbėti ne apie atlygį už darbą, bet apie sukurtą pridėtinę ir išliekamąją vertę.
Socialinėje medijoje pasirodė rajono vicemero liaupsės šiam jaunam kandidatui į Seimą iš Lazdijų valdančiųjų tarpo. Ten pozicijonuojama kandidato jaunystė. Mielieji, jaunystė nėra nei trūkumas, nei privalumas, amžius negali būti nei pliusas, nei minusas, viskas priklauso nuo konkretaus žmogaus intelekto, gebėjimų, empatijos.
Po tokio šio jaunuolio pasisakymo Taryboje, norisi tyliai pasakyti: mielas „politike“, Tau reikia dar daug žolės ap..ti“. Tuo tarpu kitas jaunas Tarybos politikas rugpjūtį, pasitelkęs logiką ir empatiją, sugebėjo pasiūlyti puikią Tarybos sprendimo pataisą, kuriai visi vienbalsiai pritarė.
Prieš dešimtmetį viename šalies didmiestyje buvo jaunas meras, bet žmonės jį vadino „jaunuoliu su senio smegenimis“. Dabar to mero savivaldybėje nebėra. O Lazdijuose turime „politiką“ su „pradedančiojo buhalterio smegenimis“. Gal tai neblogai, kai kalbama apie Sporto centro finansavimą, bet ar gerai, kai kalbama apie žmonių nuopelnus, kai apie juos jaunuolis žino tik iš tėvų ir dėdžių pasakojimų?
Posėdyje merė liaupsino Lietuvos savivaldybių asociacijos apdovanojimus, gyrėsi, kad ir Lazdijai, jai valdant, yra gavę „Auksinių krivūlių“. Būkim biedni, bet teisingi: merė yra šios asociacijos teisme nuteisto vadovo pavaduotoja, o vieną iš Lazdijų gautų „Auksinių krivūlių“ buvo įsteigęs jos bendrapartietis – eurokomisaras. Kita vertus, dabartinėje kandidatų pateikimo procedūroje merė galėjo pagudrauti – pasiūlyti bendrapartiečiams pritarti A. Margelio kandidatūrai, o paskui Vilniaus bičiuliams duoti tam tikrus patarimus. Tada ji galėtų sakyti: „Mes kandidatūrą pateikėme, bet, ups, vilniečiai nepatvirtino“.
Sutikim, kad čia tokie apdovanojimai, kurių laimėtojai nustatomi ne pagal trasoje sugaištas minutes ar nušoktus metrus, tai pakankamai subjektyvūs vertinimai, turintys moralinį pamušalą: kurį žmogų mes norime pagerbti, kaip apie mūsų krašto iškilius žmones pranešti Lietuvai.
Labai teisingai Tarybos posėdžio metu kalbėjo opozicionierė Vilma, kuri piktinosi, jog valdantieji šiai nominacijai nepasiūlė nė vieno kandidato, nors tikrai galėjo pasiūlyti Beniaus Rūtelionio ar kito žmogaus kandidatūrą. Juk visai nesvarbu, kokių politinių pažiūrų ar kieno proteguojamą iškilią rajono asmenybę pasiūlysime apdovanoti, svarbiausia, kad pagerbsime Lazdijų savivaldai nusipelniusį žmogų, dar kartą gražiai priminsime Lietuvai apie save.
Lazdijai per menkas miestelis, kad politikai galėtų sau leisti mūsų kraštui nusipelniusius žmones skirstyti į valdžios mylimus ir nemylimus, savus ir priešus, gerbtinus ir negerbtinus, čia neturėtų būti asmeniškumų. Ir apskritai, apie kokią politiką galime kalbėti Lazdijuose? Savivaldybė ir Taryba realiai užsiima ūkine veikla, iki tikros politikos čia labai labai toli.
Moralas: Neimituokite politikos, bet mylėkite ir gerbkite kraštą garsinančius žmones.
REDAKCINIS STRAIPSNIS (vedamasis) – redakcijos nuostatas atspindintis, jos vardu parašytas, neretai nenurodant konkretaus autoriaus, rašinys, dažnai atsiliepiantis į kokius nors įvykius, paaiškėjusius faktus, tendencijas. Būdinga nedidelė, neretai vienoda visiems leidinio redakciniams straipsniams apimtis, glaustas minčių dėstymas, tezių pobūdžio argumentacija, naudojami publicistinės retorikos elementai. Įprasta pateikti išvadas, apibendrinimus, atspindinčius redakcijos nuostatas. / Žurnalistikos enciklopedija /