Dineta Babarskienė
Kiekvienas žemės kampelis, su kuriuo žmogus turi ką nors bendra, yra pavadintas vienu ar kitu vardu. Ir kaip sakė kalbininkas Kazimieras Būga: „Vietų vardais į mus kalba pati žemė (…), reikia tik mokėti paklausti ir jos atsaką suprasti.“
Kai Lietuvos Respublikos Seimas 2019-uosius paskelbė Vietovardžių metais, buvo pabrėžiamas vienas iš pagrindinių tikslų: „visoje Lietuvoje vyksiančiais kultūriniais, edukaciniais, įamžinimo renginiais ir veiklomis, mokslinėmis konferencijomis ir seminarais, duomenų kaupimu ir sisteminimu, viešinimu ir leidyba bus pabrėžiama senųjų vietovardžių svarba, gyvenamųjų vietų vardų reikšmė puoselėjant ryšius su protėvių žeme. Taip bus akcentuojama ir senuosiuose kaimų bei vienkiemių pavadinimuose glūdinti etnologinė, lingvistinė, istorinė, kultūrinė ir kita svarbi informacija, saugotina kaip Lietuvos ir pasaulio kultūros palikimo dalis.“
Būdvietyje taip pat buvo surengta popietė, skirta Vietovardžių metams paminėti. Popietę „Būdviečio vardo paminėjimo 430 metinės“ organizavo Būdviečio bibliotekos bibliotekininkė Renata Kundrotaitė bei Būdviečio kaimo bendruomenė, vadovaujama Astos Kiseliauskaitės-Jankauskienės. Juk, žinia, kad gausėja besidominčiųjų praeities įvykiais, reiškiniais, tradicijomis, atsiranda vis daugiau norinčiųjų suvokti, kokie mes iš tikrųjų buvome prieš šimtą, tūkstantį ar dar daugiau metų, kaip gyvenome, ką veikėme, iš kur atėjome.
Tad sekmadienį po šv. Mišių Būdviečio bei aplinkinių kaimų gyventojai skubėjo į Būdviečio bendruomenės patalpas. „Laukiami visi“, – patikino Būdviečio kaimo bendruomenės pirmininkė Asta Kiseliauskaitė-Jankauskienė. Tądien buvo buriami Būdviečio krašto paveldui neabejingi žmonės dalyvauti paskaitoje ir diskusijoje apie vietovardžius. Apie pirmąją Būdviečio vardo paminėjimo datą kalbėjo bei svarbiausius kaimo istorijos faktus pristatė kraštietis, kraštotyrininkas, Lietuvos bibliotekininkas, spaudos darbuotojas, visiems gerai žinomo Būdviečio knygnešio Jono Kaluškevičiaus vaikaitis Benjaminas Kaluškevičius. Ne tik žemėlapių, istorinės medžiagos pateikė kraštotyrininkas, įdomiausia buvo tai, kad susirinkę žmonės atpažino senose nuotraukose savo protėvius, prisiminė net kai kuriuos pastatus, vietoves, dabar jau gerokai pasikeitusius. „Taip, rodos, tik ir lauki, kad išgirstum savo kaimo pavadinimą“, – sakė viena ponia. Vyresnieji Būdviečio gyventojai dar ir patys daug ką galėjo papasakoti. Smagu buvo girdėti susirinkusiųjų šūksnius ir jau savus pasakojimus. Kalbos vis garsėjo, tad kraštotyrininkui netgi teko luktelti, kad išklausytų susirinkusiųjų istorijų. O jų netrūko! Kas ką žinojo, būtinai norėjo papasakoti. Paskui lektorius vėl tęsė savo paskaitą. Meistriškai kraštotyrininko B. Kaluškevičiaus parengtame darbe, regis, kiekvienas išgirdo ne tik savo kaimo, bet ir savo paties praeitį ir šiandieną.
Atvykęs Benjamino brolis Burkvydas Kaluškevičius dargi papasakojo apie žemės informaciją, senkapius. „Pati žemė į mus kalba vietų vardais“, – sakė svečias besivaišinant žolelių arbata su medumi ir gardžiu obuolių pyragu jau Būdviečio bibliotekoje.
„Apsilankykite ir muziejuje“, – kvietė susirinkusius Būdviečio kaimo bendruomenės pirmininkė Asta Kiseliauskaitė-Jankauskienė.
Ir dar kalbėtasi apie Būdvietį ir, rodės, toms kalboms vienos sekmadienio popietės tikrai neužteks. Benjaminas Kaluškevičius išvyko su dovanomis ir nuoširdžiausiais palinkėjimais ne tik nuo Būdviečio kaimo bendruomenės pirmininkės Astos Kiseliauskaitės-Jankauskienės, bet ir Būdviečio bibliotekos bibliotekininkės Renatos Kundrotaitės, pažadėjęs kitąkart papasakoti, ko nesuspėjęs šį sekmadienį. Renginio organizatorės linkėjo kuo daugiau domėtis savo krašto vietovardžiais, juos įsiminti, išsaugoti, o nykstančius – prakalbinti naujai. Be išskirtinės pompastikos vykusi popietė sudomino ir mažus, ir suaugusius, atėjo ir jaunimas. Matyti, girdėti, jausti savo kraštą be galo svarbu. „Sekmadienio popietę auksinio rudens nuotaikoje laikas neprailgo, pilnomis rieškučiomis pasisėmėme bendrystės, išminties ir patirties derliaus… Koks paslaptingas ir vertas apmąstymų Būdviečio istorijos puslapiuose aprašytas gyvenimas!“ – šypsodamasi sakė Būdviečio bibliotekos bibliotekininkė Renata Kundrotaitė.