Neringa Zautraitė gimė, augo, mokėsi Rudaminoje, tad nenuostabu, jog pirmasis jos romanas itin sudomino mūsų krašto knygų mylėtojus.
Rudaminoje dažna viešnia
Rudaminietė Neringa Zautraitė pasidžiaugia, kad yra, kur sugrįžti. Rudaminoje gimė, čia ir dabar gyvena jos mama. Tiesa, močiutę, buvusią mokytoją, neseniai palaidojo. Rudamina ją traukia, kartą per mėnesį būtinai čia apsilanko. Džiugu, kad kraštietė parašė savo pirmąjį grožinės literatūros kūrinį – knygą „Svajų gaudyklėje“. Ir pristatyti knygos pirmiausia atvyko į gimtinę – Lazdijus bei Rudaminą.
Neringa devynias klases baigė Rudaminoje, paskui mokėsi Lazdijuose – Lazdijų Motiejaus Gustaičio gimnazijoje, baigė ir Meno mokyklą. Studijavo Vilniaus Juozo Tallat-Kelpšos konservatorijoje (kultūrinės veiklos organizavimo specialybės), vėliau tuomečiame Vilniaus pedagoginiame universitete baigė lietuvių ir anglų filologijos bakalauro, o Vilniaus universitete – edukologijos magistro studijas. Nuo 2004 m. dirba Vilniuje, Sostinės vaikų ir jaunimo centre. Prasitarė, kad to skelbti ji visai nenorėjo, tačiau kitas kraštietis, jos geras pažįstamas Juozas Žitkauskas, patikinęs, kad tai labai svarbu ir reikia žmonėms pasakyti. Ji – pedagogė, mokymų rengėja ir lektorė, nacionalinių bei tarptautinių projektų koordinatorė.
2008 m. išleido metodinį leidinį „Kūrybiškas kelias į verslumą“. Romanas „Svajų gaudyklėje“ – pirmoji autorės grožinės literatūros knyga.
Asmeninio gyvenimo patirtis romane
Knygos autorė pasakojo, kaip pradėjo rašyti. Prisipažįsta, jog jau mokyklos suole užrašydavo ir įdomesnius nuotykius, ir tai, kas jai atrodė svarbu. Rašė ranka ant bet kokio popieriaus. „Rašiau ir rašiau“, – prisipažįsta. Mėgsta ir skaityti, analizuoti kitų rašytojų knygas, o beskaitydama kitų rašytojų kūrinius, vis susimąstydavo, kad ir ji pati juk gali parašyti. Tą ir padarė. Tiesiai paklausta, kiek asmeninio gyvenimo patirties atsispindi jos pirmajame romane, paslapties neatskleidė, bet prisipažino, kad rašydama „įjungė“ ir vaizduotę. Iš to išėjo vis populiarėjantis romanas, kuriuo ji pati pasidžiaugia, nors prisipažįsta, jog yra vietų, kur galėjo ir kitaip parašyti. Tai kūrinys, kuris nepalieka abejingų. Pastebima, kad jos romaną galima pavadinti net ir psichologiniu romanu.
Linkėjo pasigaminti sapnų gaudyklę
Autorės dukra Sofija papasakojo, kaip kūrė mamos knygos viršelio iliustraciją. Mergaitė prisipažino, teko padirbėti, mat reikėjo, kad piešinys tiktų visiems: ir leidėjams, ir mamai, o ir jai pačiai patiktų. „Man labiausiai sekasi piešti, kai aš pikta“, – nuoširdžiai kalbėjo mergaitė. O pyko ji tuomet ant tėčio ir brolio. Už ką? „Dėl planšetės“, – neslėpdama atsakė. Tiesa, sapnų gaudyklę jai nupiešti pasisekė puikiausiai, pavyko įtikti leidėjams, o pasidaryti dar neteko. Tad bibliotekos darbuotoja Rūta Lazauskienė jai linkėjo pabandyti pasigaminti sapnų gaudyklę pačiai, žadėjo, kad tikrai bus įdomu.
Leidyklos „Slinktys“ vadovas Juozas Žitkauskas kalbino autorę ir sakė, kad į Lazdijus, į Lazdijų viešąją biblioteką, kitą kartą atvažiuos tik rudenį, mat dabar jau kas savaitę čia lankosi.
