Kasmet, ir taip jau 15 metų, Metelių regioniniame parke rudenį iš nesaugių dėtaviečių iškasti baliniai vėžliukai iškeliauja į Kauną, į Lietuvos zoologijos sodą. Tai jau tradicinė graži misija, padedanti išsaugoti balinius vėžlius, didinti jų populiaciją, mat sovietmečiu naikintos pelkės, todėl nyko ir baliniai vėžliai.
Metelių regioninio parko specialistai kartu su Lietuvos zoologijos sodo specialistais, kaip ir kasmet panašiu metu, vykdė ypatingą misiją, kurią patys vadina vėžliakasiu. Šiemet 20 mažylių buvo iškasti iš nesaugių dėtaviečių ir iškeliavo paūgėti į Lietuvos zoologijos sodą, kur specialistai jais rūpinsis ir globos iki kitų metų. Atšilus orams, pavasario pabaigoje–vasaros pradžioje baliniai vėžliukai, sustiprėję ir gerokai ūgtelėję, sugrįš į gimtinę. Kiti gi praleis žiemą po žemėmis ir pradės ropštis pavasarį. Tik jų tykos daug pavojų – net skruzdės jiems kels grėsmę, kai šie patrauks link balų, nekalbant jau apie paukščius, kurių kely geriau nesutikti. Ši vasara nebuvo itin palanki baliniams vėžliams, iššūkių dzūkų geležinėms varlėms yra: džiūsta balos, jų buveinės, tad ropliai priversti emigruoti į kitas vietas, vandeningesnes balas. Tokios gamtos išdaigos neramina specialistus, dedančius visas pastangas, kad balinių vėžlių skaičius didėtų. Manoma, kad šiuo metu balinių vėžlių Dzūkijoje gyvena daugiau nei 1000. Gyvena baliniai vėžliai apie 100 metų. Jie saugomi ir Europoje.
