Tai vienoje, tai kitoje rajono vietoje gyventojai vis dažniau pastebi bebrų darbus – nugraužtus medžius. Jei bebrai įsikuria netoli sodo, ilgai nelauk – imkis priemonių, nes kitą rytą gali rasti tik styrantį kelmą.
Bebrų veikla žmones neretai piktina: nugraužti medžiai, krūmai, apgadintos tvoros, tačiau verta prisiminti – bebrai tiesiog gyvena savo gyvenimą.
Sodininkai sako, kad apsisaugoti galima: reikia apjuosti kiekvieną sodo medį metaline tvorele. Darbas nelengvas, bet veiksmingas – jei paliksi nors vieną neapsaugotą kamieną, bebras greitai jį pastebės ir po nakties iš jo liks tik kelmas.
Medžiotojai primena, kad urbanizuotose vietovėse bebrus medžioti galima selektyviniais spąstais, o šaunamieji ginklai naudotini tik pagal nustatytą tvarką. Tiesa, spąstų statymas taip pat pavojingas – juose gali įstrigti katės ar šunys, todėl būtinas atsargumas.
Pagal Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisykles, bebrus leidžiama medžioti nuo rugsėjo 1 d. iki balandžio 15 d.
Vis dėlto bebrai – ne tik nuostolių kaltininkai, bet ir gamtos darbininkai. Kai kuriose vietose jie atlieka reikšmingą gamtotvarkinį darbą: atkuria vandens lygį, sulaiko eroziją, reguliuoja sumedėjusios augmenijos plitimą. Tai, už ką žmogus dažnai moka pinigus, bebrai padaro patys – už dyką.
„Jei tokie darbai ne tavo sode“, – šypsosi vienas rajono sodininkas, į kurio sodą bebrai užsuko ir nugraužė du riešutmedžius.
Rudeniop, pasivaikščiojus bebrų takais, galima išvysti jų darbų rezultatus: išmintus takus, nugraužtus medžius, statomus naujus namus. Gamtos ritmas nesustoja – bebrai dirba visą parą, be atostogų ir be skundų.
