Vienas iš Vilkaviškio vyskupijos 100-mečio minėjimų buvo skirtas „Carito“ dienai. Į Marijampolę suvažiavo daugybė Vilkaviškio vyskupijos „Carito“ savanorių, tarp jų – ir Lazdijų dekanato „Carito“ savanorės iš Lazdijų, Veisiejų, Kapčiamiesčio, Šeštokų. „Gyvenimas tampa prasmingas, kai gerumu dalijamės kartu su kitais. Ne kasdien tenka spausti ranką vyskupui Rimantui Norvilai. Puiki šventė, viskuo pasirūpinta“, – dėsto Ona Rėkuvienė, Veisiejų Šv. Jurgio „Carito“ vadovė, pridurdama, kad šiemet dvasios tėvelį, vyskupą Rimantą Norvilą, pamalonino šviežiu dzūkišku medumi.
Marijampolės Šv. arkangelo Mykolo bazilikoje vidudienio šv. Mišių aukai ir Rožinio maldai susirinko gausus būrys Vilkaviškio vyskupijos „Caritas“ darbuotojų ir savanorių. Šv. Mišias aukojo Vilkaviškio vyskupas Rimantas Norvila, kuris pabrėžė svarbią caritiečių misiją šiandienos pasaulyje. Maldoje prašyta Dievo palaimos ir globos visiems, kurie tarnauja bendram gėriui, dėkota už rūpestį ir meilę kiekvienam sutiktajam, gyvenančiam nepritekliuje. Vyskupas R. Norvila savo pamoksle dėkojo „Caritas“ tarnystėje veikiantiems žmonėms: „Šiandien žmogus dažnai vertinamas pagal produktyvumą, statusą, pajamas, įtaką. O „Caritas“ primena, jog žmogus vertas dėmesio, meilės vien todėl, kad jis yra Dievo kūrinys, kad jis yra Dievo vaikas, nepaisant to, ar jis geba pasiekti kokių nors ypatingų rezultatų. Taip dėliojant prioritetus gyvenime, „Caritas“ įsijungia į visus darančius gera, į Dievo Karalystės kūrimą jau čia, žemėje, meilės civilizacijos kūrimą. Apie tai, mūsų šaliai įžengus į nepriklausomos valstybės gyvenimą, dažnai girdėjome ir iš tuometinio popiežiaus Jono Pauliaus II. „Caritas“ veikla vyksta kaip tik tokia kryptimi – skleidžiant gėrį ir kuriant geresnį gyvenimą savo gyvenimo aplinkoje, liudijant Dievo ir artimo meilę. Norisi linkėti, kad tai tebūtų vis naujai prisiminta kaip priešingybė abejingumui kito žmogaus kančiai, vargui, savanaudiškumui, individualizmui, žmogaus vertės matavimui vien pagal naudą. Tokie gyvenimiški vertinimo matai labai aktualūs šiandieninei Lietuvai, kai iššūkiais tampa daugelio žmonių vienatvė, nelengva senatvė, priklausomybės, vidinė tuštuma, susvetimėjimas. Kaip yra pastebėjusi šv. Motina Teresė: „Didžiausias skurdas – būti nereikalingam, nepageidaujamam ir niekieno nemylimam.“
Marijampolės dramos teatro salėje po šv. Mišių susirinkusiems šventės dalyviams pranešimus skaitė „Caritas“ tarybos pirmininkas diak. Arūnas Kučikas ir ses. Viktorija Plečkaitytė MVS.
Renginio pabaigoje buvo įteiktos padėkos „Carito“ savanoriams. Visi Vilkaviškio vyskupijos dekanatai buvo apdovanoti simbolinėmis dovanomis. Padėka parkeliavo ir į Lazdijus: už ilgametę „Carito“ veiklą ją atsiėmė Onutė Juodkienė, Lazdijų dekanato ir parapijos „Carito“ vadovė. Susirinkusieji buvo pakviesti ir į agapę.
„Noriu padėkoti ir Lazdijų merei Ausmai Miškinienei, kuri pasirūpino transportu, tad galėjome dalyvauti itin prasmingame šventiniame renginyje Marijampolėje. Ačiū ir vairuotojui Edmundui Juškauskui, kuris mus saugiai nuvežė į šventę“, – visų Lazdijų dekanato „Carito“ savanorių vardu dėkoja Ona Rėkuvienė, Veisiejų Šv. Jurgio „Carito“ vadovė.
„Dabar jau laukiame, kada Veisiejuose bus panaši šventė. Rugpjūtį minėsime 500 metų Veisiejų parapijos jubiliejų. 100 metų daug, bet 500 dar daugiau“, – informuoja O. Rėkuvienė, Veisiejų Šv. Jurgio „Carito“ vadovė.
