„Kviečiu į kitokią, bet labai įdomią edukaciją“, – mįslingai prasitarė Metelių bibliotekininkė Gina Ramanauskienė. Taip ji kvietė į Metelių bibliotekoje vyksiantį kūrybinį dailės terapijos užsiėmimą.
Ir štai antradienio pavakarę dideliais popieriaus lapais bei žurnalais nukrauti bibliotekos stalai sulaukė terapijos užsiėmimų dalyvių. Dailės terapijos metu dalyvės kūrė koliažus iš įvairių žurnalų paveikslėlių. Karpydamos, dėliodamos ir klijuodamos vaizdus jos ne tik išreiškė savo kūrybiškumą, bet ir turėjo galimybę pažvelgti į savo mintis, jausmus, svajones, išsakyti, kas joms malonu, kas papildo jų vidinius resursus. Jauki ir kūrybiška atmosfera paskatino ir atsipalaiduoti, ir pabendrauti.
Į dailės terapijos seansą susirinko moterys, merginos, mergaitės ir vienas mažas berniukas, kuris taip pat prisijungė ir piešė kartu su mama. Vienos dalyvės – vietinės, nuolat besilankančios bibliotekos renginiuose, kitos sakė Meteliuose poilsiaujančios.
„Dailės terapija tampa saugia erdve sustoti, įsiklausyti į save, atsipalaiduoti ir atrasti naujų būdų kalbėti apie tai, ką kartais sunku nusakyti žodžiais. Taip pat dailės terapija padeda sumažinti vidinę įtampą, sustiprina ryšį su savo vidiniu pasauliu ir suteikia galimybę pažvelgti į emocijas iš naujos perspektyvos“, – kalbėjo bibliotekininkė Gina. Ji pasikvietė ir specialistę – dailės terapeutę.
Kas gi ta dailės terapeutė?
Dailės terapeutė – tai specialistė, kuri naudoja kūrybinę veiklą – piešimą, tapybą, lipdymą, koliažus ir kitas meno formas – kaip priemonę padėti žmonėms geriau suprasti savo emocijas, išgyvenimus ir spręsti psichologinius sunkumus. Svarbu žinoti, kad dailės terapijoje nereikia mokėti piešti ar būti talentingam. Esminis tikslas yra ne sukurti gražų kūrinį, o per kūrybos procesą išreikšti tai, ką kartais sunku pasakyti žodžiais.
Dailės terapijos sesija Metelių bibliotekoje vyko su dailės terapeute Irena Kuncevičiene, kuri prisipažino, kad dailės terapija nėra jos pagrindinis darbas. Vis dėlto ji to siekia ir mano, kad gal kada nors tai taps pagrindiniu darbu. Terapeutė edukacijai parinko neutralią temą – kas teikia mums malonumą, papildo mūsų vidinius resursus.
Iš žurnalų iškirpti ir į vieną visumą suklijuoti vaizdai tapo savotišku pasakojimu apie tai, kas teikia džiaugsmą, įkvepia, suteikia ramybės ir padeda įveikti kasdienius iššūkius. Gerą pusvalandį susirinkusios karpė iš žurnalų paveikslėlius, dėliojo savus paveikslus. Paskui pasidalijo savo įspūdžiais.
Kodėl paveikslas toks, o ne kitoks? Vienos mėgstančios keliones, mylinčios anūkus, kitos pasikrauna gerų emocijų skirdamos laiko sau – puodeliui kavos po žvaigždėtu dangumi, trečios myli žirgus, dar kitos buvusios Paryžiuje, ten labai patikę. Paveiksluose – ir svajonės, pavyzdžiui nuskristi į Japoniją, kurių terapeutė patarė nepaleisti. Paveikslai skirtingi kaip ir susirinkusios: vienoms svarbu geri kvepalai, kitos daiktams skiria mažai dėmesio. Tiesa, vienos dėliojo koliažus, viena dalyvė piešė, nes norėjusi tiesiog kažką nupiešti. Prisipažino, kad piešti visada mėgusi, be to, jos močiutės piešti paveikslai kabo Metelių bibliotekoje. Matyt, meno gyslelę paveldėjusi. „Gal net pasikabinsiu savo terapijos paveikslą, o ir sūnaus paveikslas iš pirmosios dailės terapijos bus“, – sakė ji.
„Būsiu dėkinga, jei pasidalysite, bet jei nenorite to daryti, nedarykite. Jūs turite pačios kalbėti, ne aš“, – sako terapeutė. Ji dėkojo visoms, kurios stengėsi išdėstyti, kas slypi tuose paveiksluose. Kurdamos koliažus, o paskui apibūdindamos juos, dalyvės apmąstė, kas joms yra svarbu, kokios veiklos suteikia energijos, kokie žmonės ar vietos kelia saugumo jausmą, kokios svajonės ir vertybės jas veda pirmyn. Pats kūrybinis procesas skatino stabtelėti, pažvelgti į save, pastebėti savo stiprybes ir prisiminti tai, kas kasdienybėje padeda išlaikyti vidinę pusiausvyrą.
Kai mes netenkame ir nepasipildome savo vidinių resursų, mes, kaip tas balionas, subliūkštame – dailės terapeutė Irena tai pademonstravo susprogdindama balioną. Tad išsineštas namo koliažas taps asmeniniu žemėlapiu, primenančiu apie vidinius ir išorinius resursus, kuriais galima remtis kasdieniame gyvenime.
Bibliotekininkė Gina dėkojo viešniai, kad ji, nors ir labai neturėdama laiko, vis dėlto sutiko atvykti į biblioteką ir padovanoti moterims laiką sau dailės terapijos seanse.
