Fotografija: Abrget47j / Wikimedia Commons, CC BY-SA 3.0. Sumažinta, nekirpta.
Vilniaus arkikatedroje rengiamasi patikrinti vietą, siejamą su viena iš Vytauto Didžiojo palaikų buvimo hipotezių. Pirmasis toks tyrimas numatomas spalį. Tačiau rugsėjo 9 dieną mokslininkų pateikti paaiškinimai dar nėra žinia apie rastus ar atpažintus valdovo palaikus.
Lietuvos istorijos instituto archeologas Saulius Sarcevičius rugsėjo 9-osios LRT laidoje „Dienos tema“ kalbėjo apie dvidešimt vietų, kurias tyrėjai su išlyga vadina ertmėmis: jų turinys dar nežinomas. Pradėti ketinama nuo vietos prie Šv. Kazimiero koplyčios mauzoliejaus vakarinės sienos, siejamos su Sauliaus Poderio iškelta hipoteze.
Už sienos žvelgtų kameros
Pasak S. Sarcevičiaus, sieną planuojama gręžti iš lauko pusės. Taip siekiama išsaugoti tarpukariu įrengtą mauzoliejaus sienų dangą, padedančią palaikyti sausą patalpą.
Per angą būtų įvestos vaizdo kameros ir įranga, leidžianti sudaryti ertmės trimatį vaizdą. Pirmiausia mokslininkai turėtų pamatyti bei užfiksuoti, kas yra viduje. Jeigu aptiktus objektus reikėtų iškelti, tai jau būtų atskiras darbų etapas.
Instituto direktorius Aurimas Švedas toje pačioje laidoje ragino nesitikėti greitos atomazgos. Jo vertinimu, žengtas pirmas žingsnis, o tyrimų kelias gali būti ilgas. Taigi net galimas radinys dar savaime neatsakytų į klausimą, kieno tai palaikai. Tyrėjų paaiškinimai LRT.
Kodėl negalima tiesiog atverti sienos?
Lietuvos istorijos institutas savo paaiškinime pabrėžia, kad neinvaziniai metodai yra pirmasis tyrimo žingsnis. Jie leidžia rinkti duomenis nepažeidžiant pastato, tačiau ne visada atskleidžia, kokios medžiagos ar objektai slypi už mūro. Ribotas fizinis patikrinimas svarstomas ten, kur kitomis priemonėmis atsakymo gauti nepavyksta.
Tokiam darbui būtinas tyrimo planas, leidimai ir specialistų kontrolė. Reikia įvertinti poveikį ne tik konstrukcijoms, bet ir galimiems radiniams. Jeigu pasirengimas parodytų nepriimtiną riziką, tyrimas nebūtų vykdomas.
Institutas taip pat aiškina, kad mokslininkų užduotis – patikrinti duomenis, o ne įrodyti iš anksto pasirinktą versiją. Viešai keliamos hipotezės yra tik dalis vertinamos informacijos. Instituto atsakymai apie tyrimą.
Tyrimai apima daugiau nei vieno kapo paiešką
Liepos 8 dieną Vyriausybė pritarė siūlymams dėl ilgalaikių Vilniaus arkikatedros tyrimų, apsaugos ir tvarkybos darbų. Numatomos penkios kryptys: istorinių šaltinių, architektūros ir mūro, bioarcheologijos ir paleogenetikos, archeologijos bei menotyros tyrimai.
Vyriausybės skelbiamoje informacijoje nurodoma, kad jau naudojami georadarai, trimatis skenavimas ir rentgeno fluorescencinė analizė. Galimos Vytauto palaikų buvimo vietos tikrinimas yra šio platesnio darbo dalis. Vyriausybės informacija apie arkikatedros tyrimus.
Rugsėjo 10 dienos rytą patikrintuose šaltiniuose nėra patvirtinimo, kad Vytauto Didžiojo palaikai jau rasti ir identifikuoti. Šiuo metu galima kalbėti apie planuojamą hipotezės patikrą. Kokius atsakymus ji duos, paaiškės atlikus tyrimą ir įvertinus jo duomenis.
