Audrų nuniokoti keliai, uždaromos kaimų mokyklos, gyventojų mažėjimas, nerimas dėl saugumo pasienyje ir diskusijas keliantys valstybės sprendimai – tai išbandymai, su kuriais pastaraisiais metais susiduria Dzūkijos bendruomenės. Tačiau sunkumai ne visada reiškia praradimus. Kartais būtent jie paskatina žmones susitelkti, ieškoti netradicinių sprendimų, imtis iniciatyvos ir atrasti savo krašto stiprybes. Lazdijų rajone netrūksta pavyzdžių, kai grėsmės, nelaimės ar skaudūs pokyčiai tapo postūmiu bendruomenėms sustiprėti. Apie tai, kas šiandien vienija Dzūkijos žmones ir kokias pamokas jiems suteikė pastarųjų metų krizės, kalbėjomės su Lazdijų rajono savivaldybės vicemeru Daliumi Mockevičiumi ir Dzūkijos vietos veiklos grupės vadove Edita Gudišauskiene.
Kai audra užverčia kelią, kaimynai tampa gelbėtojais
Lazdijų rajono savivaldybės vicemero Daliaus Mockevičiaus teigimu, didžiausi pastarųjų metų išbandymai buvo susiję su žmonių saugumo jausmu, gyvenimo kokybe ir ateities perspektyvomis. Tarp jų – migrantų krizė, Kapčiamiesčio poligono klausimas ir gamtos stichijų padariniai.
Pasak vicemero, kiekviena iš šių situacijų pareikalavo skirtingų sprendimų, tačiau visos jos atskleidė vieną svarbų dalyką – bendruomenės gebėjimą susitelkti.
Ypač akivaizdžiai tai parodė audros, nusiaubusios Noragėlių, Veisiejų, Kapčiamiesčio ir kitas rajono apylinkes. Virstantys medžiai užtvėrė kelius, buvo apgadinti gyvenamieji namai, nutrūko elektros tiekimas. Tokiose situacijose gyventojams teko ne tik laukti tarnybų pagalbos, bet ir patiems ieškoti būdų kuo greičiau sugrįžti į įprastą gyvenimą.
Vienas ryškiausių pavyzdžių – Varnėnų kaimo gyventojų susitelkimas. Audrai išvertus medžius ir užtvėrus išvažiavimą iš kaimo, žmonės nelaukė, kol problema bus išspręsta už juos. Susiorganizavę, atsivežę pjūklus, bendromis jėgomis jie atlaisvino kelią ir atkūrė susisiekimą.
„Tai konkretus atvejis, kai žmonės bendromis jėgomis išsprendė skubią problemą ir atkūrė susisiekimą“, – sakė D. Mockevičius.
Vicemero teigimu, šalinant audrų padarinius, svarbios buvo ne tik pačių gyventojų ir kaimynų, bet ir seniūnijų bei atitinkamų tarnybų pastangos.
Panašius bendruomeniškumo pavyzdžius išskyrė ir Dzūkijos vietos veiklos grupės vadovė Edita Gudišauskienė. Pasak jos, audros Noragėlių, Veisiejų, Varnėnų, Kapčiamiesčio, Metelių ir kitose apylinkėse parodė, kad kritinėse situacijose atsiskleidžia žmonių gebėjimai, kurie įprastomis aplinkybėmis galbūt liktų nepastebėti.
Būtent tuomet išryškėja lyderystė, organizaciniai gebėjimai, kūrybiškumas ir, svarbiausia, noras padėti vieni kitiems.
„Krizės primena, kad bendruomenės stiprybė slypi žmonėse“, – pabrėžė E. Gudišauskienė.
Uždaryta mokykla tapo naujo gyvenimo pradžia
Ne visos krizės užklumpa staiga. Kartais jos bręsta metų metus, o jų pasekmės kaimo gyvenimui būna ne mažiau skaudžios nei stichinių nelaimių padariniai.
Gyventojų mažėjimas, jaunimo išvykimas, senstanti visuomenė ir nykstančios paslaugos – problemos, su kuriomis susiduria daugelis Dzūkijos kaimų. Ypač skaudžiai bendruomenės išgyvena mokyklų uždarymą, nes mokykla kaime dažnai yra ne tik ugdymo įstaiga, bet ir svarbus bendruomenės gyvenimo centras.
Tačiau Stebulių kaimo žmonės įrodė, kad net ir tokį praradimą galima paversti nauja pradžia.
E. Gudišauskienė pasakojo, kad dėl sumažėjusio mokinių skaičiaus uždarius mokyklą, aktyvūs vietos gyventojai nusprendė neleisti ištuštėjusioms patalpoms likti be gyvenimo. Jie įkūrė Stebulių ateities bendruomenę, perėmė buvusios mokyklos patalpas ir pavertė jas nauju kaimo traukos centru.
Šiandien čia vyksta įvairios veiklos, o Stebulių bendruomenės iniciatyvos žinomos ir už Lazdijų rajono ribų.
Viena įdomiausių – bendrų maisto atsargų kaupimas. Pasak D. Mockevičiaus, Stebulių bendruomenė jau trečius metus įgyvendina iniciatyvą, kurios metu gyventojai dalijasi savo užaugintu derliumi, kartu jį ruošia ir kaupia bendram naudojimui.
Tai ne tik praktiškas sprendimas, bet ir savotiška bendruomenės savitarpio pagalbos sistema, stiprinanti žmonių ryšius ir pasirengimą galimiems sunkumams.
Stebuliuose organizuojami ir įvairūs renginiai, tarp jų – „Pasauliniai šokiai“, suburiantys žmones bendrai veiklai.
E. Gudišauskienės įsitikinimu, Stebulių istorija atskleidžia esminę sėkmingos bendruomenės savybę – gebėjimą nesusitaikyti su nepalankia situacija.
„Tai parodė, kad net ir skaudūs pokyčiai gali tapti naujų galimybių pradžia. Svarbiausia, kad žmonės nesusitaikė su situacija ir nusprendė patys kurti sprendimus“, – teigė ji.
Kapčiamiesčio klausimas – pilietiškumo išbandymas
Dar kitokį bendruomeniškumo išbandymą patyrė Kapčiamiesčio krašto žmonės, kurių gyvenime daug diskusijų sukėlė planuojamo karinio poligono klausimas.
Ši tema palietė ne tik vietos gyventojų kasdienybę ir ateities planus, bet ir platesnius valstybės saugumo, pasitikėjimo institucijomis bei gyventojų dalyvavimo priimant sprendimus klausimus.
D. Mockevičiaus vertinimu, nors žmonių nuomonės dėl poligono išsiskiria, pats klausimas paskatino didesnį pilietinį aktyvumą.
Gyventojai pradėjo labiau domėtis krašto saugumo stiprinimu, aktyviau dalyvauti diskusijose, kelti klausimus, ieškoti informacijos ir aiškiau išsakyti savo pozicijas.
Vicemero nuomone, skirtingi požiūriai nebūtinai turi silpninti bendruomenę. Priešingai – gebėjimas diskutuoti, išgirsti kitokią nuomonę ir ieškoti bendro sprendimo gali tapti jos brandos ženklu.
„Tikrasis bendruomeniškumas nėra vienodų nuomonių turėjimas, o gebėjimas išklausyti vieniems kitus net ir nesutariant tam tikrais klausimais“, – sakė D. Mockevičius.
Pasak jo, ši situacija dar kartą priminė atviro ir nuoširdaus dialogo tarp gyventojų ir valdžios institucijų svarbą.
Vicemeras pabrėžė, kad žmonėms būtina pateikti patikrintą informaciją, atsakyti į jiems rūpimus klausimus ir išklausyti skirtingas nuomones. Jo teigimu, savivaldybė siekė ir toliau sieks, kad sprendžiant nacionalinio saugumo klausimus būtų kuo geriau atliepti vietos gyventojų lūkesčiai bei savivaldos interesai.
Kapčiamiesčio situacija parodė ir tai, kad bendruomenės stiprybė matuojama ne vien gebėjimu kartu organizuoti renginius ar įgyvendinti projektus. Ne mažiau svarbus jos gebėjimas pilietiškai reaguoti į sprendimus, nuo kurių priklauso krašto ateitis.
Pasienio žmonės – papildomos pareigūnų akys ir ausys
Dar vienas Dzūkijos bendruomenių atsparumo išbandymas – gyvenimas prie Lietuvos ir Baltarusijos valstybės sienos.
Nuo 2021 metais prasidėjusios neteisėtos migracijos krizės pasienio gyventojų kasdienybė gerokai pasikeitė. Sustiprinta valstybės sienos apsauga, papildomi patikrinimai ir nuolat besikeičiančios grėsmės tapo šio krašto gyvenimo dalimi.
Valstybės sienos apsaugos tarnybos Varėnos pasienio rinktinės viešųjų ryšių specialistė Laura Jurgelevičiūtė pasakojo, kad per pastaruosius metus situaciją pasienyje pavyko stabilizuoti. Įrengtas fizinis barjeras, modernios vaizdo stebėjimo sistemos, sustiprintas patruliavimas gerokai sumažino neteisėtų sienos kirtimų mastą.
Tačiau iššūkiai niekur nedingo. Neteisėtai patekti į Lietuvą mėginantys asmenys ieško naujų būdų įveikti sienos apsaugą, pasitaiko bandymų kasti tunelius, gadinti infrastruktūrą, o kontrabandininkai vis dažniau naudojasi oro balionais ir dronais.
Ypatingo dėmesio reikalauja Kapčiamiesčio apylinkės, kur susikerta Lietuvos, Lenkijos ir Baltarusijos valstybių sienos.
Vis dėlto, pasak L. Jurgelevičiūtės, gyvenimas nuolatinio budrumo sąlygomis ne tik kelia papildomų rūpesčių, bet ir stiprina vietos gyventojų bei pasieniečių bendradarbiavimą.
„Su mūsų rinktinės teritorijoje gyvenančiomis bendruomenėmis palaikome labai glaudžius ryšius, paremtus abipusiu pasitikėjimu“, – teigė VSAT atstovė.
Pasieniečiai dalyvauja bendruomenių renginiuose, lankosi mokyklose, supažindina jaunimą su savo profesija, kviečia gyventojus apsilankyti užkardose ir susipažinti su pareigūnų darbu.
Savo ruožtu vietos žmonės tapo svarbiais pareigūnų pagalbininkais. Pastebėję įtartinus asmenis ar automobilius, jie operatyviai perduoda informaciją pasieniečiams.
„Vietos žmonės tapo patikimomis papildomomis mūsų „akimis ir ausimis“, – sakė L. Jurgelevičiūtė.
Pasak jos, net atokiose sodybose gyvenantys žmonės bendraudami su pareigūnais pabrėžia, kad jaučiasi saugūs, nes žino, jog netoliese patruliuoja pasieniečiai.
Nors sustiprinta pasienio kontrolė sukelia tam tikrų nepatogumų, gyventojai supranta, kad šios priemonės skirtos jų pačių ir valstybės saugumui užtikrinti.
Šis bendradarbiavimas rodo, kad saugumas priklauso ne tik nuo modernių technologijų ar pareigūnų pasirengimo. Ne mažiau reikšmingi yra pasitikėjimas, gyventojų budrumas ir gebėjimas veikti išvien.
Stiprybė – ne laukti pagalbos, o patiems kurti pokyčius
Dzūkijos vietos veiklos grupės vadovės E. Gudišauskienės nuomone, pastaraisiais metais Lazdijų rajono bendruomenės gerokai pasikeitė. Jos tapo savarankiškesnės, labiau pasitikinčios savo jėgomis ir drąsiau imasi iniciatyvų.
Jeigu anksčiau dalis bendruomenių dažniau laukdavo sprendimų iš šalies, šiandien jos pačios rengia projektus, ieško partnerių, finansavimo šaltinių ir galimybių pagerinti savo gyvenamąją aplinką.
Kaip aktyvias ir gebančias telkti žmones E. Gudišauskienė išskiria Kapčiamiesčio, Veisiejų, Stebulių ateities, Vidzgailų, Varnėnų, Kučiūnų, Metelių, Žemaitkiemio ir kitas rajono bendruomenes.
Jos tvarko viešąsias erdves, organizuoja renginius, įgyvendina socialines iniciatyvas ir skatina gyventojus aktyviau dalyvauti vietos gyvenime.
Stiprėja ir bendradarbiavimas tarp pačių bendruomenių, nevyriausybinių organizacijų, verslo bei savivaldos institucijų.
E. Gudišauskienė įsitikinusi, kad bendruomenei svarbūs keli dalykai: problema, paskatinanti veikti, bendras tikslas ir lyderis, gebantis suburti žmones. Tačiau ilgalaikę sėkmę labiausiai lemia aiški bendruomenės ateities vizija ir gyventojų pasiryžimas drauge jos siekti.
„Stipriausios bendruomenės yra tos, kuriose atsakomybę prisiima ne vienas žmogus, o platesnis aktyvių gyventojų ratas“, – teigė ji.
Panašios nuomonės laikosi ir D. Mockevičius. Pasak vicemero, svarbu, kad bendruomenių susitelkimas nebūtų tik trumpalaikė reakcija į nelaimę ar iškilusią problemą.
Tam reikia nuolatinio bendravimo, tarpusavio pasitikėjimo, aktyvių lyderių ir realių galimybių įgyvendinti vietos žmonių sumanymus.
Vicemeras pabrėžė, kad savivaldybė pasirengusi padėti bendruomenėms tiek ieškant finansavimo, tiek teikiant organizacinę ar ekspertinę pagalbą.
„Norime, kad bendruomenių susitelkimas būtų natūralus mūsų krašto žmonių gyvenimo būdas“, – sakė D. Mockevičius.
Išbandymai praeina, bendrystė išlieka
Lazdijų krašto bendruomenių patirtys skirtingos. Vieniems teko kovoti su stichinių nelaimių padariniais, kitiems – ieškoti būdų išsaugoti nykstantį kaimo gyvenimą, tretiems – prisitaikyti prie pasikeitusios saugumo situacijos ar aktyviau ginti savo interesus.
Tačiau visas šias istorijas jungia bendras bruožas – žmonių nenoras likti pasyviais stebėtojais.
Varnėnuose tai buvo bendromis jėgomis atlaisvintas kelias, Stebuliuose – naujam gyvenimui prikeltas buvusios mokyklos pastatas, pasienyje – sustiprėjęs gyventojų ir pareigūnų tarpusavio pasitikėjimas, o Kapčiamiestyje – išaugęs pilietinis aktyvumas ir diskusijos dėl krašto ateities.
Krizės savaime bendruomenių nesustiprina. Tačiau jos gali tapti postūmiu žmonėms atrasti vieniems kitus, suprasti bendro veikimo vertę ir imtis pokyčių, kuriems įprastomis aplinkybėmis galbūt pritrūktų ryžto.
Kaip pastebi E. Gudišauskienė, šiandien svarbiausia Lazdijų rajono bendruomenių stiprybė yra jų gebėjimas ne tik reaguoti į pokyčius, bet ir pačioms juos kurti.
Būtent tokia bendrystė leidžia tikėti, kad net ir sudėtingiausi išbandymai gali tapti naujų galimybių pradžia.
