Bepiločių sistemų kuopoje „Vanagas“ pristatyti ir didesni fiksuoto sparno orlaiviai. „Dzūkų žinių“ redakcijos nuotr.
Lapkričio 6 dieną „Dzūkų žinių“ redakcija dalyvavo Krašto apsaugos ministerijos regioninei žiniasklaidai skirtame susitikime. Po pokalbio su krašto apsaugos ministru Robertu Kaunu žurnalistai išvyko į Generolo Silvestro Žukausko poligoną Pabradėje, kur susipažino su karine infrastruktūra, karių kasdienybe ir sparčiai plėtojamais bepiločių sistemų pajėgumais.
Krašto apsaugos ministerijos oficialioje darbotvarkėje lapkričio 6-osios rytą buvo numatytas ministro Roberto Kauno susitikimas su regioninės žiniasklaidos atstovais. Regionų žurnalistams sudaryta galimybė tiesiogiai išgirsti apie aktualiausius krašto apsaugos sistemos klausimus ir pateikti savo kraštų gyventojams svarbius klausimus.
Lazdijų rajono redakcijai ši tema ypač aktuali. Krašte daug diskutuojama apie karinės infrastruktūros plėtrą, Kapčiamiesčio apylinkių ateitį, ministerijos santykį su vietos gyventojais, kelių atnaujinimą, jaunimo pilietiškumo ugdymą ir karių ryšį su bendruomenėmis.
Pabradėje – ne tik pratybų laukai
Po susitikimo ministerijoje žurnalistų grupė išvyko į Generolo Silvestro Žukausko poligoną Pabradėje. Čia buvo pristatyta poligono infrastruktūra, karių maitinimo ir poilsio erdvės, technika bei bepiločių sistemų panaudojimas.
Generolo Silvestro Žukausko poligonas priklauso Generolo Adolfo Ramanausko kovinio rengimo centrui. Šis centras administruoja pagrindinius Lietuvos kariuomenės poligonus, organizuoja karių kvalifikacijos tobulinimą ir rengimą valdyti nuotolines sistemas – bepiločius orlaivius bei antžeminius dronus. Centro struktūroje taip pat veikia Bepiločių sistemų kuopa „Vanagas“.
Redakcijos nuotraukose matyti ne vien mokymų aikštelės ar karinė technika. Pabradėje sukurta ir kasdieniam karių gyvenimui skirta infrastruktūra – valgykla, susitikimų, poilsio bei laisvalaikio erdvės.
Vienoje tokių erdvių veikia JAV kariams ir sąjungininkams skirta USO poilsio zona. Pirmasis nuolat darbuotojų aptarnaujamas USO centras Lietuvoje Pabradėje atidarytas 2024 metais. Tokiose erdvėse kariams sudaromos galimybės pailsėti, bendrauti, naudotis internetu ir laisvalaikio priemonėmis.
Dronai – jau ne papildoma priemonė
Didelio žurnalistų dėmesio sulaukė Bepiločių sistemų kuopos „Vanagas“ erdvės. Jose parodyti skirtingų tipų bepiločiai orlaiviai, valdymo pultai, vaizdo perdavimo įranga, mažieji ketursraigčiai dronai ir didesnės fiksuoto sparno sistemos.
Taip pat pristatytos darbo vietos, kuriose bepiločių sistemų dalys surenkamos, prižiūrimos ir remontuojamos. Tokia įranga parodo, kad šiuolaikiniam dronų padaliniui reikia ne tik operatorių. Reikalingi elektronikos, ryšio, programavimo, mechanikos ir techninės priežiūros įgūdžiai.
Lietuvos kariuomenė pabrėžia, kad per pastaruosius dvejus metus dronų vaidmuo pasikeitė iš esmės. Anksčiau jie daugiausia vertinti kaip papildoma žvalgybos priemonė, o dabar tampa integralia kovinių vienetų dalimi – nuo atskiro kario ir skyriaus iki bataliono ar brigados.
Kariuomenėje formuojamas Autonominių nuotolinių bepiločių operacijų junginys, kuriame telkiami žvalgybiniai, FPV, tolimojo nuotolio smūgio ir kovos su priešo bepiločiais pajėgumai. Planuojama, kad visas junginio operacinis pajėgumas bus pasiektas 2027 metais.
„Vanage“ technologijos turi būti išbandomos realiomis sąlygomis
Spalio 8 dieną Generolo Silvestro Žukausko poligone buvo oficialiai atidarytas ir Gynybos inovacijų centro bandymų poligonas „Vanagas“.
Tai specializuota erdvė, skirta bepiločių orlaivių, antžeminių bei vandens robotizuotų sistemų ir kitų gynybos technologijų bandymams. Joje kariuomenė, mokslininkai ir gynybos pramonės įmonės gali tikrinti naujus sprendimus realiomis sąlygomis ir iš karto gauti karių vertinimą.
Toks modelis svarbus todėl, kad technologijų kūrimas ir jų pritaikymas kariuomenėje neturėtų trukti metų metus. Ukrainos karo patirtis parodė, kaip greitai keičiasi bepiločių sistemų konstrukcija, ryšio priemonės ir apsauga nuo elektroninio slopinimo.
Pabradėje jau buvo atliekami ir privačių įmonių sukurtų priemonių bandymai. Šių metų vasarį čia testuotos sistemos, skirtos aptikti bei naikinti dronus kamikadzes ir meteorologinius balionus. Bandymuose dalyvavo Lietuvos gynybos pramonės, Latvijos ir Estijos atstovai.
Vienas svarbiausių NATO mokymo centrų Lietuvoje
Generolo Silvestro Žukausko poligonas yra viena svarbiausių Lietuvos ir NATO karių rengimo vietų.
2026 metų vasarą čia vykusiose Vokietijos brigados pratybose „Freedom Shield 26-I“ dalyvavo apie 2900 karių ir daugiau kaip 800 transporto priemonių iš aštuonių NATO valstybių. Buvo naudojami dronai, artilerija, koviniai sraigtasparniai, tankai ir šarvuotosios pėstininkų kovos mašinos.
Pabradės infrastruktūra plėtojama ne tik dabartinėms pratyboms. Lietuva ir Jungtinės Amerikos Valstijos rengia ilgalaikį, dvidešimties metų poligono vystymo planą, apimantį mokymo, apgyvendinimo, maitinimo, administravimo ir sandėliavimo infrastruktūrą.
KAM informacija, 2025 m. rugpjūčio 13 d.
Todėl Pabradė šiandien yra ne vien teritorija, kurioje periodiškai vyksta pratybos. Tai nuolat augantis karinis centras, kuriame susitinka Lietuvos kariai, NATO sąjungininkai, gynybos pramonė ir naujas technologijas kuriantys specialistai.
Ką Pabradės patirtis gali pasakyti Lazdijų kraštui?
Lazdijų rajono žmonėms apsilankymas Pabradėje svarbus ir dėl diskusijų apie karinės infrastruktūros plėtrą Pietų Lietuvoje.
Pabradės pavyzdys rodo, kad poligonas nėra tik šaudymo ir pratybų teritorija. Greta jo kuriamos kareivinės, valgyklos, technikos priežiūros angarai, sandėliai, mokymo klasės, karių poilsio erdvės ir technologijų centrai.
Kartu tai reiškia didesnį karinės technikos judėjimą, triukšmą, teritorijos naudojimo ribojimus ir būtinybę nuolat kalbėtis su aplinkinėmis bendruomenėmis.
Todėl Lazdijų rajono gyventojams svarbūs ne vien bendri teiginiai apie valstybės saugumą. Reikalingi konkretūs atsakymai, kaip bus tvarkomi keliai, saugoma gamta, kompensuojami galimi praradimai, įtraukiamos vietos įmonės ir kuriamas kasdienis karių ryšys su bendruomenėmis.
Pabradės patirtis taip pat leidžia matyti galimybes jaunimui. Bepiločių sistemų kūrimas ir naudojimas reikalauja elektronikos, informacinių technologijų, inžinerijos, ryšių ir mechanikos žinių. Tai gali tapti dar viena sritimi, kurioje kariuomenė bendradarbiautų su mokyklomis, profesinio rengimo įstaigomis ir jaunimo organizacijomis.
Pažintis neatstoja kritinio žvilgsnio
KAM iniciatyva regionų žurnalistams savo akimis pamatyti karinę infrastruktūrą yra svarbi. Ji leidžia geriau suprasti, kas slypi už sąvokų „poligonas“, „bepiločių sistemų pajėgumai“ ar „sąjungininkų priėmimas“.
Tačiau pažintinis vizitas neatstoja kritinio žiniasklaidos darbo. Regionų redakcijoms išlieka pareiga klausti, kiek projektai kainuos, kaip bus priimami sprendimai, kaip jie paveiks vietos žmones ir ar gyventojai gauna visą jiems reikalingą informaciją.
Lazdijų kraštui tai ypač svarbu. Čia sprendimai dėl gynybos infrastruktūros yra ne tolima nacionalinės politikos tema, o klausimas, tiesiogiai paliesiantis konkrečias gyvenvietes, šeimas, kelius, verslus ir bendruomenes.
„Dzūkų žinių“ informacija
„Dzūkų žinių“ redakcijos nuotr.
Peržiūrėti visą „Dzūkų žinių“ redakcijos originalių fotografijų albumą „Facebook“.
