Aidas Kelionis
Pirmadienį eidamas iš parduotuvės netoli namų, kur auga klevai, pamačiau kaimynę, spalvotus lapus kraunančią į didelį juodą krepšį. Pastarasis buvo jau beveik pilnas. Pasisveikinęs tariau, kad taip maišas būtų pilnas eurų banknotų. Ką ten eurų, paimtume ir dolerius, svarus ar net zlotus… Kaimynė atsakė, kad tuomet išprotėtume. Bet aš pagalvojau, kad jeigu pasidalintume perpus, gal tuomet ir su mūsų protais daugmaž viskas liktų tvarkoj. Dar didysis kombinatorius Ostapas Benderis savo kompanionui Kisai Vorobjaninovui kažkada sakė: „Kisa, kam jums reikalingi pinigai? Juk jūs neturite fantazijos.“
Galiu lažintis iš riestainio ar barankos skylės, kad didžioji dalis žmonių, laimėję ar šiaip iš kur nors gavę milžinišką sumą pinigų, nežinotų, ką su ja daryti. Kuo didesnė būtų suma, tuo sunkiau būtų sugalvoti, ką su ja daryti. Čia kalbu ne apie kelis, keliolika, keliasdešimt ar kelis šimtus tūkstančių eurų. Siūlau svajoti gerokai plačiau ir dosniau. Kalbėkime apie kelis, keliolika ar net keliasdešimt milijonų eurų. O kas, jeigu apie kelis šimtus milijonų ar net kelis milijardus eurų? Jaučiu, kad beskaitant šias eilutes daugeliui iš jūsų pasidarė šilta ar netgi karšta. Man užteko vien tik užsiminti apie tokias sumas, o jūs jau sušilote. Kas tuomet būtų, jeigu sužinotumėte apie 60 milijonų eurų laimėjimą ar palikimą?
Lietuvos ir pasaulio istorijoje jau yra buvę atvejų, kai loterijoje buvo laimėtos įspūdingos sumos pinigų. Praėjus keleriems ar keliolikai metų, žurnalistai rašė, kaip susiklostė šių laimingųjų likimas. Lietuvos atveju vienos loterijos laimėtojai, kurie išlošė 400 000 litų, po gana neilgo laiko finansiškai ir kitomis prasmėmis atsidūrė daug prastesnėje situacijoje nei buvo iki tol. Pasaulio mastu tokiu atvejų irgi nemažai. Reiškia, 90 procentų žmonių geriau nežaisti loterijose ar nesitikėti itin dosnaus palikimo, nes tuomet gyvenimas tik pakryptų blogyn, kaip paradoksaliai ir neįtikėtinai tai beskambėtų.
Na, bet jeigu taip kartu, bendromis jėgomis imtume ir pagalvotume, ką veiktume su trimis šimtais milijonų eurų? Žinoma, dauguma mestų darbą, nes kokia prasmė kasdien nuo aštuonių ryto iki penktos valandos vakaro lenkti nugarą, pakęsti nuobodžius kolegas ir klausyti mulkio šefo kvailų nurodymų ir patyčių. Tuomet būtų gerai nusipirkti savo darbovietę ir joje tapti bosu. Savo buvusio viršininko jokiu būdu neatleiskite, o palikite jį dirbti, tik dabar patys jam nurodinėkite ir iš jo tyčiokitės. Nusipirkite futbolo arba krepšinio klubą. Nusipirkite nuostabią salą su balto smėlio pliažais kur nors Okeanijoje ar Karibuose. Įsigykite kavinę ar visą jų tinklą arba dar geriau – prabangų restoraną ar viešbutį. Net jeigu jūs šiems tikslams išleisite krūvą pinigų, vis tiek dar liks didelė krūva. Nežinodami, ką su ja daryti, tiesiog išdalinkite ją skurstantiems ir vargstantiems. Arba geriau tai padarykite tik gavę milžinišką sumą, nes kam jums rūpesčiai su visokiais pavaldiniais, futbolo klubais, egzotiškomis salomis? Geriau gyventi iš algos, nes kai išsipildo svajonės ir jų nebelieka, gyvenimas tampa labai nuobodus ar net sunkiai pakeliamas. Tad iš tiesų, mielos ponios ir gerbiami ponai, kam jums 300 milijonų eurų, juk jūs neturite fantazijos!