Aidas Kelionis
2018 metų gegužės mėnesio pradžioje teko patirti didelį malonumą – nuskridau į Oslą pasižiūrėti jau legendinės, bet dar savo meistriškumo viršūnėje tebeesančios geriausios pasaulio muzikos grupės „Metallica“ koncerto. Tik šį kartą ne apie tai, tiksliau, apie tai, ką teko patirti koncerto metu sėdint Oslo „Telenor“ arenoje, talpinančioje dvidešimt tris tūkstančius žiūrovų.
2017 metų vasarį „Metallica“ koncertą teko stebėti Kopenhagoje, tad galėjau palyginti Oslo „Telenor“ areną su Danijos sostinės „Royal“ arena. Jeigu „Karališkoji“ Kopenhagos arena buvo nepaprastai jauki ir puikiai, be jokių priekaištų įrengta, tai Norvegijos sostinės arena greičiau priminė didelį tvartą, kuriame buvo šaltoka, o užpakalius spaudė prastos plastikinės kėdės. Bet net ne apie tai noriu papasakoti.
Esu gana sėslus žmogus ir į užsienį ne taip dažnai išsiruošiu. Tad išvykęs iš Lietuvos gana gerai pastebiu skirtumus tarp mūsų ir kitų šalių, nes akis nespėja atbukti ir itin gerai pastebi įvairius niuansus bei smulkmenas. 2016 m. Seimo rinkimus laimėjo „žalieji valstiečiai“, kurių vienas pagrindinių tikslų, kaip jie patys nuo pat pradžių trimitavo, – kova su alkoholizmu. Lyg mes būtume visiškai ir beviltiškai prasigėrusi tauta. Svarbiausia ir juokingiausia, kad buvo nusitaikyta į visus be išimties žmones. O juk velnias slypi detalėse.
Dar prieš koncertą Osle balandžio pabaigoje Kaune vyko Pasaulio ledo ritulio čempionatas, kurį laimėjo Lietuvos ledo ritulio rinktinė. Ir man teko laimė vieną dieną lankytis Kauno „Žalgirio“ arenoje ir stebėti net trejas rungtynes. Taigi ten praleidau visą dieną. Kadangi esu rašytojas, ypač mėgstu stebėti aplinką ir žmones, tad mano dėmesį per ledo ritulio grumtynes prikausto ne tik jos. Rungtynių metu „Žalgirio“ arenoje buvo pardavinėjamas alkoholinis alus. Žmonės juo gausiai vaišinosi. Kas itin maloniai nustebino: per dešimt valandų nepastebėjau ne tik nusigėrusių ar svyruojančių žmonių, bet net įkaušusių neteko matyti. Visi elgėsi kultūringai, maloniai, adekvačiai. Kuo ilgiau stebėjau žmones, tuo labiau jais didžiavausi, ir galvoje kilo klausimas, dedikuotas ponui A. Verygai. Tai kurgi tie girtuokliai lietuviai, apie kuriuos patys diena iš dienos skalambijame šaliai ir pasauliui?! Na, jau galvojau, jeigu Lietuvoje tokia gera padėtis, kalbant apie vidutinės ir aukštesnės klasės žmones – manau, tokie lankosi sporto varžybose ir koncertuose – tai jau civilizuotoje šimtametes demokratijos tradicijas turinčioje Norvegijoje bus dar geriau. Ir ką jūs, mielieji, manote. Koncerto metu teko gerokai pasinervinti, nes mažiausiai trisdešimt kartų turėjau atsistoti ir praleisti žiūrovus, kurie ėjo ir ėjo alaus. Tik vaizdelis čia buvo daug kartų prastesnis nei Kaune: nemažai įkaušusių ir akivaizdžiai prisigėrusių žmonių. Vienoje vietoje buvo drūčiai apvemta siena, šalia arenos telkšojo didelė bala su skrandžio turiniu. Negalėdamas ramiai žiūrėti koncerto ir atlikdamas pratimą stok, sėsk pradėjau po nosimi kuo toliau, tuo labiau burbėti. Ir dar mūsų valdžia išdrįsta kalbėti, kad išgeriame daugiausiai alkoholio pasaulyje ir esame prasigėrusi tauta, o pavyzdžiu mums dar rodo Skandinaviją, taip mus elementariai mulkindami! Ne veltui, oi, ne veltui pas mus Lietuvoje vyksta protestai prieš visuotinę „verygizaciją“ su plakatais „MES NE LIGONIAI“.
Didžiausia problema mūsų šalyje nėra vidutinės ir aukštesnės žmonių klasės alkoholinių gėrimų vartotojai, o taip negražiai vadinami „kandys“, maukiantys stiprų alų ir pigų stiprų vyną. Į pastaruosius ir turėtų būti nukreipta valdžios kova su alkoholizmu ir su tuo susijęs didelis rūpestis. Dabar gi susidaro įspūdis, kad „žaliųjų valstiečių“ valdžia nelabai suvokia, kaip spręsti panašias problemas, o tik gaišta laiką, kurpdami skambius šūkius ir lozungus, ir vis lyg poterius berdama velniai žino iš kur trauktą statistiką, kuri visiškai neatitinka tikrovės.