Dabar, kai žmonės visam gyvenimui neprisiriša prie vienos gyvenamosios vietos, kai jaunimas iš periferijos, baigęs mokslus didmiesčiuose, nebenori sugrįžti į gimtinę, o rajonuose dirbantys geri specialistai kelia sparnus į geresnės socialinės ir ekonominės infrastruktūros regionus, Lazdijams tampa vis sunkiau išsaugoti ar pas save privilioti aukšto lygio vadovus ir specialistus. Lazdijuose, kaip ir kituose rajonuose, ypač trūksta ugdymo įstaigų vadovų, nes švietimo įstaigų vadovų atrankos procesai yra sudėtingi, konkursai dažnai nesurenka pretendentų.
Apie kvalifikuotų vadovų stygių, jų paieškas, jaunų specialistų sugrįžimą į gimtinę, materialines paskatas atvykti darbui į Lazdijus kalbamės su savivaldybės administracijos direktore Ilona Šaparauskiene.
– Gerbiamoji direktore, šiuo metu nemažai savivaldybės įmonių ir įstaigų neturi nuolatinių vadovų – Socialinių paslaugų centras, abu lopšeliai- darželiai, Meno mokykla, Šilumos tinklai, Šventežerio mokykla, nėra vyriausiojo architekto, trūksta specialistų savivaldybėje. Ar nuolatinių vadovų nebuvimas trikdo įstaigų darbą?
– Kaip žinia, konkursas UAB „Lazdijų šiluma“ vadovo pareigoms užimti yra paskelbtas, dokumentų pateikimo terminas iki šiol dar nėra pasibaigęs. Artimiausiu metu bus skelbiamas konkursas Socialinių paslaugų centro vadovo pareigoms užimti. Valstybės tarnybos departamento organizuojamas vyriausiojo architekto konkursas turėtų įvykti vasario viduryje, todėl tikimės, kad vyriausiasis architektas turėtų paaiškėti dar šį mėnesį.
Kalbant apie švietimo įstaigas, svarbu pažymėti, kad, kalbant apie švietimo įstaigų vadovus, situacija Lazdijų rajone nėra išskirtinė, o panašių savivaldybių švietimo įstaigose kompetentingų vadovų taip pat trūksta. 2020 metų pabaigos duomenimis, apie 200 švietimo įstaigų Lietuvoje neturėjo nuolatinių vadovų. Tik apie 20 procentų paskelbtų konkursų švietimo įstaigų vadovų pareigoms užimti įvyko, o daugelyje jų dalyvavo tik vienas pretendentas. Be to, švietimo įstaigų vadovų atrankos procesai yra sudėtingi. Kiekvienas pretendentas, iki įvyksta konkursas, privalo būti įvertintas Nacionalinėje švietimo agentūroje. Situaciją apsunkina ir tai, kad, siekiant būti įvertintam, tenka keletą mėnesių ar net pusmetį pralaukti eilėje. Mūsų švietimo įstaigose šiuo metu pavaduotojai yra paskirti laikinai eiti vadovų pareigas iki į pareigas bus paskirti nuolatiniai, o savivaldybės administracija pavaldžioms įstaigoms teikia visokeriopą pagalbą. Tikimės, kad rugsėjo mėnesį visos švietimo įstaigos jau turės nuolatinius vadovus.
Nepaisant to, kad švietimo ir kitos įstaigos šiuo metu neturi nuolatinių vadovų bei kai kurių specialistų, darbas jose vyksta įprasta tvarka ir nėra sutrikęs. Jokių nusiskundimų nei iš gyventojų, nei iš institucijų nesame gavę.
– Kaip savivaldybė ieško vadovų ir specialistų? Ar sunku jų rasti rajone, ar tenka ieškoti kituose rajonuose?
– Gerų vadovų ir specialistų ieškome ne tik mes, bet ir kitos savivaldybės, privatus sektorius. Apie laisvas darbo vietas skelbiame socialiniuose tinkluose, svetainėje internete, spaudoje bei darbo skelbimų portaluose. Kartais konkursai nesulaukia nei vieno pretendento, o kartais prie mūsų prisijungia puikūs specialistai. Visada džiaugiamės galėdami įdarbinti mūsų savivaldybės gyventoją, tačiau ne mažiau džiugina ir kompetencijų nestokojantys darbuotojai, šiuo metu gyvenantys kitose savivaldybėse. Visus mūsų savivaldybės gyventojus norėčiau paraginti labiau pasitikėti savimi ir aktyviau dalyvauti konkursuose.
– Kodėl trūksta vadovų ir specialistų? Gal per maži atlyginimai, o reikalavimai labai aukšti?
– Žmogaus apsisprendimą lemia daugybė aspektų, o darbo sąlygos ir atlyginimas yra svarbios to apsisprendimo dedamosios. Gaila, kad atlyginimai viešajame sektoriuje yra nekonkurencingi, privačiame sektoriuje darbo užmokestis kur kas aukštesnis. Reikėtų pažymėti, kad reikalavimai keliami pretendentams į įstaigų vadovus yra tikrai aukšti ir šiuos reikalavimus atitikti sunku. Kiek paprasčiau su reikalavimais yra specialistams, tačiau jie nesunkiai randa darbą privačiame sektoriuje, kur atlyginimai žymiai didesni.
– Ar savivaldybė turi strategiją, kaip sugrąžinti į rajoną aukštuosius mokslus baigusius jaunus specialistus, kurių reikia Lazdijams?
– Bendraujame su studentais, siūlome jiems praktikos galimybes, o vėliau ir galimybę gauti nuolatinį darbą savivaldybės įstaigose. Prie naujų žmonių įsiliejimo į įstaigų kolektyvų gretas prisideda ir jaunimo įdarbinimo programos. Praėjusiais metais populiarumo sulaukusiam moksleivių ir studentų užimtumo didinimui planuojame skirti daugiau lėšų. Mums svarbu, kad jauni žmonės ne tik norėtų dirbti Lazdijų rajone, tačiau čia kurtų savo šeimas, augintų vaikus, juos lavintų, o savivaldybė savo ruožtu investuoja į viešąją infrastruktūrą, kokybiškas paslaugas bei kitas sritis. Būtent į tai ir yra nukreiptos savivaldybės pastangos, kurios nugulė į naująjį strateginės plėtros planą iki 2027-ųjų.
– Ar savivaldybė turi galimybę aprūpinti būstais į rajoną atvykstančius specialistus ar įstaigų vadovus? Ar tokia praktika jau taikoma?
– Būsto suteikimo galimybė yra, bet iš praktikos pastebėjome, kad ji nemotyvuoja. Specialistai dažniau prašo priedo prie atlyginimo. Pažymėtina, kad šiais metais, kaip ir 2020 m., bus skiriama lėšų gydytojų, atvykstančių dirbti į Lazdijų rajono savivaldybės sveikatos priežiūros įstaigas, atlyginimams. Šiam tikslui skiriama 50 tūkstančių eurų – tai net 42 tūkstančiais eurų daugiau nei praėjusiais metais. Jei ši priemonė pasiteisins ilgesnėje perspektyvoje, nes trumpojoje puikiai veikia, svarstome, ją taikyti ir kitoms sritims. Taip pat ieškome ir kitų galimybių – savivaldybėje ketiname burti darbo grupę, kurią sudarytų ne tik savivaldybės administracijos, mero komandos žmonės, bet ir visuomenė: įvairių organizacijų, verslo bei jaunimo, kitų grupių atstovai. Ši grupė rengtų planą ir siūlytų priemones, kaip mūsų kraštą palikę žmonės galėtų sugrįžti į gimtąjį kraštą ir čia įsikurti.
– Ačiū už atsakymus.
„Dzūkų žinių“ informacija