Lazdijų rajono savivaldybė buvo pirmoji Lietuvoje, pajutusi nelegalių migrantų antplūdį ir pradėjusi spręsti jų apgyvendinimo problemas. Nors buvo žadama, kad migrantai Kapčiamiestyje gyvens laikinai, tik per būtinąjį karantiną, o paskui bus iškelti į kitas vietas, tačiau jau praėjo pustrečio mėnesio, o nelegalai vis dar glaudžiasi Kapčiamiestyje. O vietos verslininkai ir valdiškos institucijos jau gavo pasiūlymus įdarbinti migrantus savo įstaigose.
Dėl patalpų šildymo – problemos
Atrodo, rajono valdžia ir Kapčiamiesčio seniūnas sugebėjo suvaldyti migrantų situaciją, tačiau artėja šaltasis sezonas, reikia spręsti patalpų šildymo problemą, o „Židinio“ globos namų pastate, pasirodo, dėl šildymo sistemos yra daug problemų, o sistemos sutvarkymas bei prijungimas prie migrantų apgyvendintų patalpų kainuotų didelius pinigus, kurių Vyriausybė Lazdijams iki šiol neskyrė.
Kas bus, jei atšals, o migrantai iš Kapčiamiesčio nebus išvežti į kitą vietą?
Kapčiamiesčio seniūnas Virginijus Golikas teigė, jog „Židinio“ patalpose į kiekvieną kambarėlį išvedžiota nauja elektros instaliacija.
„Nors krosninis kieto kuro katilas lyg ir veikia, tačiau yra sutrūkusios trasos, radiatoriai, todėl įprastu būdu šių patalpų nepavyktų apšildyti. Niekas neskiria pinigų šiems remontams, todėl dabar galima tik elektra pasišildyti. Kambariuose, kur gyvena vaikai, yra šildytuvai, pirksime minimalius elektrinius radiatorius ir kitoms patalpoms. Kiek žinau, tą šilumos trasą sutvarkyti kainuotų didelius pinigus“, – sakė V. Golikas.
Kapčiamiesčio seniūnas teigė, jog Kapčiamiestyje migrantų situacija yra valdoma. Šiuo metu „Židinio“ patalpose gyvena 75 nelegalūs migrantai: 21 vaikas, 23 moterys, likusieji – vyrai. Kapčiamiestyje gyvena irakiečiai ir tadžikai. Anksčiau ten gyvenusi čečėnų šeima savo noru išvažiavo į savo tėvynę, tadžikų šeimai gimė sūnus, jie buvo iškelti į Pabradę.
„Kasdien su jais bendraujame, pradedant nuo buities dalykų iki vaistų, nes jiems reikia ir gydytojų, kad išrašytų vaistų. Visus juos pažįstame ir jų vardus žinome. Problemų jie nekelia, jokių protestų, skandalų, viskas ramu, jokių incidentų. Smagu, kad mūsų žmonės jiems nereiškia jokių pretenzijų, ačiū mūsų žmonėms už supratimą ir toleranciją“, – pasakojo V. Golikas.
Ir patys gamina maistą
Seniūnas pasakojo, jog migrantams maistas kasdien vežamas iš restorano „Gojus“ virtuvės. Anot jo, migrantai dėl maisto nesiskundžia.
„Jie ir patys gaminasi maistą. Prašė puodų, nupirkome, atnaujinome virtuvėlę, tai dabar patys verda ryžius, įsimeta vištienos. Sutvarkėme kriaukles, paleidome karštą ir šaltą vandenį, yra dvi didelės viryklės“, – pasakojo seniūnas.
Migrantų maitinimo konkursą laimėjusio restorano „Gojus“ administratorė Greta Cimakauskaitė-Labalaukienė teigė, jog didelių problemų dėl migrantų maitinimo nekyla, maisto tiekėjai dažnai derina patiekalų meniu su valgytojais.
„Mes jiems verdame sriubas, kurias jie noriai valgo, taip pat patiekalus iš paukštienos ir jautienos, tiekiame daug daržovių ir vaisių, jie labai mėgsta baltų miltų batonus“, – sakė Greta.
Maistas migrantams vežamas vienkartiniuose induose tris kartus per dieną, o vaikai gauna dar ir pavakarius.
Gavo laiškus dėl įdarbinimo
Neseniai daugelis Lazdijų rajono įmonių vadovų, verslininkų sulaukė Užimtumo tarnybos Lazdijų skyriaus laiškų, kuriuose buvo siūloma įmonėse ir bendrovėse įdarbinti migrantus.
„Labai keista, kad tokie laiškai atsirado. Nė vienas iš Kapčiamiestyje gyvenančių migrantų nėra gavęs iš Migracijos tarnybos pažymos apie jiems suteiktą statusą. Gali būti, jog daugelis iš jų bus deportuoti. Tai kokia gali būti kalba apie jų įdarbinimą, jei nežinoma, ar jiems bus leista pasilikti Lietuvoje“, – sakė Kapčiamiesčio seniūnas V. Golikas.
Bendrovės „Paukščių gojus“ administratorė G. Cimakauskaitė-Labalaukienė pripažino, jog jų bendrovė irgi gavo pasiūlymą įdarbinti migrantus.
„Mes dabar darbuotojų neieškome, mums jų netrūksta. Bet jei trūktų, tai pirmiausia įdarbintume darbo neturinčius mūsų rajono gyventojus, bet ne migrantus, kurių likimas Lietuvoje dar neaiškus“, – sakė restorano „Gojus“ administratorė.
Užimtumo tarnybos laišką dėl migrantų įdarbinimo gavo ir „Dzūkų žinių“ redakcijos vadovybė.
„Keistas laiškas, ar jo siuntėjai pagalvojo, kokį darbą tik arabiškai kalbantiems žmonėms gali pasiūlyti laikraštį lietuvių kalba leidžianti bendrovė“, – stebėjosi „Dzūkų žinių“ direktorius Darius Brindza.
„Dzūkų žinių“ informacija