Sumanieji kaimai – geresnė gyvenimo kokybė per sumanius, inovatyvius sprendimus
Vienas pagrindinių priemonės „Sumanieji kaimai“ tikslų – didinti kaimo vietovių patrauklumą, gyvenimo šiose vietovėse kokybę.
Biudžetinė įstaiga.
Vienas pagrindinių priemonės „Sumanieji kaimai“ tikslų – didinti kaimo vietovių patrauklumą, gyvenimo šiose vietovėse kokybę.
Intervencinės priemonės tikslas – remti žemės ūkio valdų modernizavimą, didinant žemės ūkio sektoriaus konkurencingumą, skatinant didesnės pridėtinės vertės žemės ūkio produktų kūrimą, diegiant inovacijas, naujas technologijas, skatinant tvarią žemės ūkio produktų gamybą bei ją skaitmenizuojant.
Žemės ūkio naudmenų ir pasėlių deklaravimas – vienas svarbiausių procesų žemės ūkyje, tad ūkininkai ir valstybės institucijos aktyviai jam ruošiasi.
Taikyti rizikos valdymo priemones ūkininkai skatinami kompensuojant dalį už pasėlių draudimą sumokėtos įmokos.
Žemės ūkio naudmenų ir kitų plotų deklaravimo pradžia nukeliama dviem savaitėm vėliau – į gegužės 2 d.
Vienas svarbiausių išmokų skyrimo tikslų – didesnis ūkininkų dėmesys aplinkosaugai.
Pašnekovai nedvejoja – „Parama trumpoms tiekimo grandinėms ir vietos rinkoms skatinti vietos lygmeniu“ jiems buvo labai naudinga.
Žemės ūkio ministerija primena – ūkininkai privalo nurodyti ūkinio gyvūno sėklinimo ar kergimo duomenis, kad vėliau būtų galima apskaičiuoti ir mokėti jiems priklausančias išmokas.
Paraiškos paramai gauti pagal intervencinę priemonę „Investicijos į melioracijos sistemas“ priimamos nuo kovo 1 d. iki balandžio 30 d.
Nuo kovo 4 dienos startuoja naujas biologiniam saugumui skirtos Strateginio plano intervencinės priemonės kvietimas, kuriam įgyvendinti atseikėta daugiau nei vienas milijonas eurų.
Planuojama, kad jau šį mėnesį 98 proc. pareiškėjų pasieks 194 mln. Eur parama.
Iki gruodžio 29 dienos priimamos paraiškos paramai pagal Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. Strateginio plano (SP) intervencinę priemonę „Labai smulkių ūkių plėtra“.
Trumpos tiekimo grandinės – galimybė šalies ūkininkams realizuoti savo užaugintą ir perdirbtą produkciją, o vartotojams – įsigyti šviežių ir sveikų produktų, pagamintų Lietuvoje.
Parama ūkiams – ir naudinga, ir reikalinga: pavyzdžiui, pienininkystės veikloje ji svarbi, nes pieno supirkimo kainos daug metų nedidėja, o visa kita brangsta.
Tiesioginių išmokų avansus turėtų gauti beveik 85 tūkst. pareiškėjų.
Žemės ūkio ministerija ruošiasi nuo spalio 16 d. pradėti mokėti išankstines išmokas pagal su plotu bei gyvuliais susijusias intervencines ir kompensacines kaimo plėtros priemones.
Minint Tarptautinę sampratos apie maisto nuostolius ir maisto švaistymą dieną, Žemės ūkio ministerija ragina ūkininkus, smulkiuosius gamintojus ir maisto pramonės įmones dar aktyviau mažinti maisto atliekas.
VĮ Žemės ūkio duomenų centro duomenimis, šiemet buvo pateikta 116,2 tūkst. paraiškų (pernai – 118,7 tūkst.), deklaruotas 2,904 mln. ha (pernai – 2,897 mln. ha) plotas.
Pavėluotai paraiškas bus galima teikti iki birželio 30 d., tačiau už kiekvieną pavėluotą darbo dieną išmokų suma bus mažinama 1 proc.
Stichinis hidrometeorologinis reiškinys – sausra – šiuo metu nustatyta trijų Lietuvos savivaldybių teritorijos
Smulkūs kiaules laikantys ūkiai galės teikti paraiškas ir gauti valstybės pagalbą biologinio saugumo priemonių įsigijimo išlaidoms kompensuoti.
Ministras pabrėžė, kad reikia konkrečių bei skubių veiksmų, juolab, kad ant slenksčio ir nauji iššūkiai dėl pavasarinių šalnų.
Tradicinėje ketvirtadienio Žemės ūkio ministerijos konsultacijoje pasėlių dar nedeklaravę ūkininkai ypač domėjosi jiems skirta kompleksine ekologine sistema „Veiklos ariamojoje žemėje“.
Ūkininkai, norintys gauti valstybės pagalbą augalų ir pasėlių draudimo įmokoms kompensuoti, paraiškas turi pateikti iki birželio 16 d.
Nauja šio įstatymo redakcija siekiama sustiprinti pieno pardavėjų derybines galias ir aiškiau reglamentuoti žalio pieno kainodarą. Projektas dabar bus teikiamas Seimui.
Paramos lėšas planuojama išmokėti nuo birželio 1 dienos.
Paskubėkite teikti paraiškas!