Kol žmogus kovoja, jis savo likimo kalvis – taip būtų galima apibūdinti Lazdijų rajono savivaldybės tarybos narį Virginijų Vasiliauską. Kaimo reikalų komitete dirbantis politikas, aktyvus bendruomenininkas sutiko pasidalinti savo mintimis apie darbus, kurių Virginijus turi tiek daug, jog nuolatos jaučiąs laiko trūkumą.
Gynė Parlamentą
Salos kaime gyvenantis V. Vasiliauskas didžiąją gyvenimo dalį buvo statutinis Valstybės sienos apsaugos tarnybos darbuotojas. 1990 metų rudenį, kai pradėjo veikti savanoriška sienos su Lenkija apsaugos tarnyba, drąsus, vos 20-ies sulaukęs jaunuolis tapo vienu pirmųjų savanorių.
Lemtingąją 1991-ųjų sausio 13-ąją Virginijus, net negalvodamas apie gresiančius pavojus, nepasakęs net savo tėvams, išvyko ginti Lietuvos laisvės ir nepriklausomybės. Iki šiol Virginijus saugo namuose dujokaukę, kurią turėjo Aukščiausiosios tarybos pastate.
Principingas ir kartu labai žmoniškas V. Vasiliauskas, dirbdamas VSAT, buvo 40 kartų skatintas, apdovanotas vardiniais laikrodžiais bei tuomečio Vidaus reikalų ministro medaliu „Tėvynės labui“.
Vyras iki šiol turi išsaugojęs garsios REUTERS agentūros atsiųstą nuotrauką, kurioje 1990 metais jis stovi su lietuviška pasieniečio uniforma greta ištikimiausių savo bendražygių. V. Vasiliauskas buvo ne eilinis pasienietis – jis ėjo dokumentų tyrimo specialisto pareigas.
Nors Virginijus yra ištvėręs daugybę operacijų, jis buvo net 4 kartus nominuotas geriausiu Lietuvos pasieniečiu.
Tapo bitininku
Virginijaus tėtis Juozas Vasiliauskas buvo bitininkas. Gausioje šeimoje užaugęs Virginijus taip pat tapo bitininku. Kaip jis pats sakė, „tai šeimos tradicija, keliaujanti iš kartos į kartą“.
Virginijus mokėsi Dumblio 8-metėje mokykloje, vėliau studijavo bitininkystę Tytuvėnų aukštesniojoje žemės ūkio mokykloje. Po baigimo dirbo tuometiniame S. Nėries kolūkyje, kur rūpinosi net 120 bičių šeimų. Beje, Tytuvėnuose mokėsi ir dabartinis Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis.
Turi daug veiklos
Pasukęs į politiką V. Vasiliauskas visų pirma galvoja apie gimtąjį kraštą, savo kaimą bei bendruomenę. Virginijus neslepia apmaudo, kai mato apleistus buvusius kai kuriuos pasienio tarnybos pastatus. Jis džiaugėsi, kad buvusiame rinktinės štabe Dumblio kaime įrengta bendruomenės salė, biblioteka, sporto salė. Virginijus buvo atviras: daugelis šių svarbių darbų padaryta savivaldybės mero Artūro Margelio pastangomis ir pritarimu.
Artimiausi V. Vasiliausko planai – Dumblio ežero pakrantės sutvarkymas. Yra daug minčių dėl Dienos centro steigimo. Be to, Virginijus tarpininkauja ir dėl senovinių automobilių muziejaus atidarymo. Šis muziejus, net nėra abejonių, ateityje taps turistų traukos objektu. V. Vasiliauskas ketina atidaryti ir militaristinės tematikos muziejų.
Šiuo metu dar ir ugniagesiu-gelbėtoju dirbantis V. Vasiliauskas sakė, jog sunkiausias laikas, kai užpuola liga, visa kita išgyvenama. Paklaustas, kodėl pasirinko tokį atsakingą ir pavojų kupiną darbą, 48-erių vyras tik nusišypsojo ir sakė, jog visas jo gyvenimas buvo skirtas kažką ginti. Tarnauti gėriui, teisingumui ir gelbėti kitų gyvybes. Juk Virginijus – ir neetatinis gamtos apsaugos inspektorius.
Kviečia būti vieningiems
V. Vasiliausko žmona Ilona – Lazdijų seniūnijos specialistė. Dukra Akvilė bei sūnus Vilius šiuo metu studijuoja. Abu pasirinko aplinkosaugos mokslus.
Paklaustas apie dabartines Lietuvos aktualijas, rajono tarybos narys V. Vasiliauskas buvo atviras: jis linkėjo nepasiduoti provokacijoms ir būti vieningiems, kaip tolimais 1990-aisiais. Pasak didelės patirties turinčio vyro, suskaldžius tautą lengva ją nugalėti! Virginijus ragino nepamiršti praeities, jog mūsų partizanus pavyko nugalėti tik supriešinus tautą, jog Kremlius ir dabar naudojo tokią strategiją.
Todėl artėjančių švenčių proga V. Vasiliauskas linkėjo pozityviau žiūrėti į ateitį, džiaugtis, kad gyvename laisvoje ir nepriklausomoje valstybėje, būti vieningiems, vieni kitiems atlaidesniems ir išmokti džiaugtis mažais dalykais!