Jei dar kam nors iki šiol atrodė, jog rajono vadovai nepelnytai griežti ligoninės direktoriui Vitui Šimkoniui, jie dabar jau turės juodu ant balto išklotus faktus apie tai, jog V. Šimkonis pažeidinėja Lietuvos Respublikos įstatymus.
Padidino žmonai algą
Lazdijų rajono savivaldybės meras Artūras Margelis paskutinėmis praėjusių metų dienomis gavo Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos raštą „Dėl Vito Šimkonio atžvilgiu atlikto tyrimo išvados įvertinimo“.
Vyriausioji tarnybinės etikos komisija ( toliau VTEK) nustatė, jog V. Šimkonis pažeidė net kelis Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybės tarnyboje įstatymo ( toliau Įstatymas) punktus.
Išvadose pateikti įstatymo pažeidimai yra susiję su ligoninės direktoriaus V. Šimkonio ir jo sutuoktinės Ramutės Šimkonienės darbo santykiais Lazdijų ligoninėje.
2016 m. liepos 22 d. ir 2018 m. birželio 6 d. V. Šimkonis išleido įsakymus dėl darbo užmokesčio padidinimo ligoninės gydytojams, tarp jų ir savo sutuoktinei, taip pat atitinkamus pakeitimus atliko R. Šimkonienės darbo sutartyje.
Taigi, sprendęs savo sutuoktinės darbo užmokesčio klausimus, V. Šimkonis pažeidė Įstatymo 3 str. 1 dalies 2 punktą ir 11 str. 1 ir 2 dalių nuostatas.
Nepateikė deklaracijos
VTEK konstatavo, jog V. Šimkonis, nustatyta tvarka ir terminais privačių interesų deklaracijoje nenurodęs sutuoktinės pareigų Lazdijų ligoninėje, pažeidė Įstatymo 6 str. 1 dalies 1 punkto ir 7 straipsnio 1 punkto nuostatas.
VTEK įvertino aplinkybę, jog V. Šimkonis dar 2016 m. sausio 5 d. Lazdijų rajono savivaldybės mero potvarkiu Nr. 7V-1 buvo nušalintas nuo bet kokių klausimų, susijusių su jo sutuoktinės darbo eiga Lazdijų ligoninėje, tačiau ir toliau nevykdė mero potvarkio ir pažeidinėjo Lietuvos Respublikos įstatymus ir interesų konflikto neišvengė.
„Atsižvelgiant į tai, Komisija, vadovaudamasi Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatymo 18 str. 1 dalies 5 punktu, siūlo Lazdijų rajono savivaldybės merui imtis priemonių, kad Ligoninės veikla ateityje būtų organizuojama, užkertant Įstatymo nuostatų pažeidimams“, – rašoma VTEK pirmininko Edmundo Sakalausko pasirašytame dokumente.
V. Šimkoniui – gausybė priekaištų
Ligoninės direktorius nuolat sulaukdavo rajono vadovų priekaištų įvairiais su darbu susijusiais klausimais.
Jis buvo ne vieną kartą pastebėtas neblaivus darbo vietoje, dėl to buvo atlikti tarnybiniai tyrimai ir faktai pasitvirtindavo.
Praėjusį rudenį daug kritikos strėlių ligoninės vadovo pusėn buvo nukreipta dėl netinkamai organizuojamos konsultacinės poliklinikos darbo.
Rugsėjo mėnesį konsultacinėje poliklinikoje pacientų nekonsultavo gydytojas ginekologas, kardiologas, urologas (kuris sirgo ir jo niekas nepavadavo), vaikų ligų gydytojas, vidaus ligų gydytojas. Nors internetiniame ligoninės puslapyje nurodyta, jog šie specialistai dirba ir konsultuoja.
Pulmonologas per rugsėjo mėnesį dirbo tik 2 dienas – rugsėjo 7 ir rugsėjo 28.
Gastroenterologas dirbo tik vieną dieną – rugsėjo 26 nuo 13.30 iki 18 val.
Iš trijų konsultacinėje poliklinikoje konsultuojančių traumatologų vienas rugsėjo mėnesį atostogavo, vienas dirbo vieną dieną nuo 8 iki 16 valandos, kitas – keturias dienas nuo 13 iki 15.30 valandos.
LOR gydytoja nuo rugsėjo 24 dienos nedirbo, tai reiškia, kad ligoninė neužtikrino galimybės gyventojams patekti pas nosies, ausų, gerklės gydytoją.
Nors rugsėjo darbo grafike nurodyta, jog konsultacinėje poliklinikoje dirba 30 gydytojų, sergu. lt sistemoje pacientai gali užsiregistruoti tik pas 17 gydytojų. Ties kitų gydytojų, nurodytų grafike, pavardėmis nurodyta „šiuo metu pacientų nepriima“.
Trūko visai nedaug, kad Vilniaus teritorinė ligonių kasa nutrauktų sutartį dėl ginekologijos paslaugų apmokėjimo, nes šios paslaugos nebuvo teikiamos ilgą laiką.
V. Šimkonis į darbą priėmė du teisininkus, kuriems mokėjo protu nesuvokiamo dydžio atlyginimus. Taip pat vyr. finansininkei buvo nustatytas 2 tūkst. eurų siekiantis atyginimas, kurio galėtų pavydėti respublikinių ligoninių kolegos.
Kas galėtų paneigti, kad tokiu paslaugų teikimo organizavimu ir lėšų švaistymu V. Šimkonis siekė ligoninės diskreditavimo, vedančio prie pagrindinės rajono gydymo įstaigos uždarymo?
Kai meras V. Margelis sudarė darbo grupę V. Šimkonio veiklai tirti, ligoninės vadovas akimirksniu pasiligojo ir gavo nedarbingumo pažymėjimą, kuriuo naudojasi jau ketvirtas mėnuo.
Bandė apgauti teismą
Kai sergantį V. Šimkonį buvo paskirtas pavaduoti medicinos vadybos profesionalas Kęstutis Mazurkevičius, nedarbingumo pažymėjimą turintis V. Šimkonis ėmėsi prieš kolegą „kryžiaus žygių“.
Buvo bandoma prieš K. Mazurkevičių nuteikti dalį ligoninės personalo, o vėliau V. Šimkonis bandė apgauti teismą.
Turėdamas nedarbingumo pažymėjimą, V. Šimkonis parašė įgaliojimą teisininkui, kad šis atstovautų ligoninės (tiksliau V. Šimkonio) interesams dėl pripažinimo K. Mazurkevičiaus paskyrimą eiti ligoninės direktoriaus pareigas (V. Šimkonio nedarbingumo laikotarpiu) negaliojančiu.
Žinoma, sirgdamas V. Šimkonis neturėjo teisės pasirašyti įgaliojimo, teismas šią apgavystę pastebėjo ir nepriėmė pareiškimo.
Suskubo gelbėti V. Šimkonį
Kai į viešumą iškilo visi V. Šimkonio „darbeliai“ ir meras prabilo apie rimtą jo veiklos tyrimą ir galimas to tyrimo pasekmes, netruko atsirasti V. Šimkonio užtarėjų.
Meras ėmė gauti laiškų apie tai, koks geras chirurgas yra V. Šimkonis, kaip jis padėjo laiškų autoriams pasveikti.
Ligoninės direktorių į savo glėbį paėmė rajono tarybos opozicija su Tėvynės sąjungos atstovais priešakyje. Įdomu tai, jog dar visai neseniai tie patys žmonės pirštais badė darbe su kvapeliu pasirodantį V. Šimkonį ir siūlė merui jį kuo greičiau atleisti iš pareigų.
Į Lazdijus buvo pakviestas bendrapartietis iš Seimo Antanas Matulas, su kuriuo darbo metu buvo surengtas susitikimas ligoninėje.
Vėliau buvo surašytas graudus dalies ligoninės darbuotojų viešas laiškas merui dėl skriaudžiamo V. Šimkonio.
Netrukus tas pats laiškas, papuošęs vietinę spaudą, nugulė ant kai kurių Seimo narių stalų. Tada situacija Lazdijų ligoninėje susirūpinę politikai metė visus valstybės darbus ir skubiai atvyko į Lazdijų ligoninę, kaip sakoma, patikrinti laiške išdėstytų teiginių.
Tačiau nei sveikatos ministras, nei komiteto pirmininkė, nei kiti garbūs svečiai neišgelbėjo V. Šimkonio autoriteto ir „tvarkos“ ligoninėje nepadarė. Nors tyliai norėjo, kaip ir kai kurie savivaldybės tarybos nariai, viešai siūlę uždaryti Vaikų skyrių, pastumti ligoninę į sunaikinimą.
Ligoninė atsigauna
Kai ligoninės vadovo pareigas pradėjo eiti K. Mazurkevičius, situacija šioje gydymo įstaigoje ėmė iš esmės keistis.
Buvo priimta gydytoja akušerė-ginekologė, išsaugota sutartis su Vilniaus teritorine ligonių kasa.
Per nepilnus du mėnesius ligoninės gydytojų personalas iš esmės buvo atnaujintas aukštos klasės specialistais iš Vilniaus, Kauno ir Marijampolės.
Mero ir K. Mazurkevičiaus pastangomis Lazdijų krašto ligonius pradėjo konsultuoti Santaros klinikų kardiologas, mokslų daktaras Andrius Berūkštis. Tai buvo istorinis įvykis, nes kardiologo Lazdijuose nebuvo beveik dešimtmetį.
Į Lazdijus konsultuoti ir operuoti pakviestas Respublikinės Kauno ligoninės chirurgas Vidmantas Kupris.
O visai neseniai gydytojų specialistų gretas papildė Marijampolės ligoninės gydytojas urologas Vladimiras Jelisejevas.
Ligoninės vadovo pareigas einantis K. Mazurkevičius peržiūrėjo darbo užmokesčio sistemą, ją optimizavo, kai kuriems darbuotojams sumažindamas V. Šimkonio paskirtus neadekvačius priedus.
Rajono tarybos sprendimu, jau pradėtas Lazdijų ligoninės auditas. Nežinia, ar ši žinia, ar gripas išguldė ligoninės vadovus – nedarbingumo pažymėjimus pasiėmė ligoninės direktoriaus pavaduotoja slaugai, taip pat vyriausioji finansininkė. Į darbą vis negrįžta ir ligoninės vadovas V. Šimkonis. Kiek dar ligoninės atsakingų darbuotojų atguls į ligos patalą?