Lietuvos ir Lenkijos parlamentarų delegacijos ne tik išgirdo, bet ir savo akimis pamatė, kaip tvarkomos atliekos Alytaus regione.
„Europoje pripažįstama, kad Lietuva turi dvi sėkmės istorijas. Viena, kad Lietuvoje buvo sukurti regioniniai atliekų tvarkymo centrai. Kita, kad buvo įvestas užstatas gėrimų pakuotėms. Tai pakeitė Lietuvos veidą“, – Alytaus regiono atliekų tvarkymo technologijų centre apsilankiusiems politikams sakė Alytaus regiono atliekų tvarkymo centro (ARATC) vadovas Algirdas Reipas.
Jis pristatė regione veikiančią modernią atliekų tvarkymo sistemą ir visą jos kūrimo raidą: kaip keitėsi atliekų surinkimas Alytaus regione nuo centro įsteigimo pradžios, kaip kito nelegalaus atliekų šalinimo, atliekų perdirbimo, kompostavimo kiekiai ir koks vaidmuo, užtikrinant sėkmingą visos sistemos veiklą, tenka regioniniam atliekų tvarkymo centrui.
ARATC vadovo teigimu, be savivaldybių palaikymo ir aktyvaus veikimo kartu, komunalinių atliekų tvarkymo sistemos sėkminga veikla būtų sunkiai įmanoma. „Lietuvoje turime patirties, kai aukštesniame lygmenyje bandoma griežtinti reikalavimus atliekų tvarkymo srityje, bet gerų rezultatų pasiekiama tik tuose regionuose, kur pati savivalda, pasinaudodama savo teisėmis, prisiima atsakomybę ir tariasi su bendruomene“, – teigė A. Reipas.
Su atliekų tvarkymo aktualijomis besidominčiais abiejų šalių parlamentarais susitikęs Alytaus rajono savivaldybės meras Algirdas Vrubliauskas prisiminė nelengvą regioninės atliekų tvarkymo sistemos kūrimo pradžią, kai teko žmones įtikinti, jog už atliekų tvarkymą reikės mokėti. Daugelis tuomet tvirtino, kad jie jokių atliekų neturi, nors nelegalių sąvartynų buvo pilni miškai.
Šiandien Alytaus rajono savivaldybė yra viena geriausiai atliekas rūšiuojančių savivaldybių Lietuvoje, o jos gyventojai, kaip ir kitų Alytaus regiono atliekų tvarkymo sistemą kuriančių savivaldybių, moka vieną mažiausių vietinių rinkliavų šalyje.
Kaimyninėje Lenkijoje rinkliava yra gerokai didesnė – statistiškai vidutinio dydžio buto savininkui už atliekų tvarkymą tenka mokėti vidutiniškai 14 zlotų per mėnesį. Tam įtakos turi ir tai, kad kaimyninėje šalyje yra nedaug regioninių atliekų tvarkymo centrų, o dominuojančios nedidelės savivaldybės yra nepajėgios kiekviena atskirai organizuoti ekonomiškai efektyvią sistemą.
Be to, Lenkijoje gamintojai, importuotojai už pakuočių atliekų tvarkymą moka labai nedidelį, kone simbolinį mokestį, o didžiausia finansinė našta ir už išrūšiuotų antrinių žaliavų tvarkymą tenka savivaldybėms. Lietuvoje išrūšiuotų atliekų tvarkymą finansuoja gamintojai, importuotojai.
Kaimyninės šalies politikus domino ir Lietuvoje jau veikianti pakuočių užstato sistema, kurios pas juos dar nėra. „Pakuočių atliekų susidaro labai daug ir jų tvarkymas mums kelia daug problemų“, – pastebėjo Lenkijos Respublikos Seimo Vietos savivaldos ir regioninės politikos komiteto pirmininkas Andrzej Maciejewski.
Jis ir kiti parlamentarai domėjosi, kaip yra administruojamas pakuočių surinkimas, kokia nauda parduotuvėms, kurių teritorijose yra įrengti gėrimų pakuočių surinkimo įrenginiai.
Kaimyninės šalies politikus ne mažiau domino regiono atliekų tvarkymo technologijų centre, esančiame Takniškių kaime, Alytaus rajone, veikiantys biologinio apdorojimo įrenginiai, kuriuose tvarkomos biologiškai skaidžios atliekos. Šių įrenginių efektyvumas itin aiškiai pasijuto pradėjus atskirai rinkti maisto atliekas.
Lenkijos atliekų tvarkymo infrastruktūroje biologinio apdorojimo įrenginių nėra. Jos politikai pripažino, kad dėl to patiriama sunkumų tvarkant biologiškai skaidžias atliekas. Išrūšiavus pakuotes ir antrines žaliavas, kas Lenkijoje sėkmingai daroma, lieka ne tik mišrios komunalinės, bet ir didžiuliai biologiškai skaidžių atliekų kiekiai, kuriuos sutvarkyti neturint tam reikalingų įrenginių yra labai problemiška.
„Abipusė patirtis yra labai naudinga ieškant atsakymų, kaip efektyviai tvarkyti atliekas, kurios yra neatskiriama mūsų visų gyvenimo dalis. Mes ne kartą esame lankęsi Lenkijoje, domėjomės jų atliekų tvarkymo infrastruktūra ir įrenginiais. Šiandien kaimynai domisi mūsų sistema, ieškodami atsakymų į jiems rūpimus klausimus. Visi į priekį einame, įvertindami savo ir kitų patirtį“, – sakė ARATC vadovas A. Reipas.•
ARATC inf.