Dzūkų žinios

Tarptautinė vaikų gynimo diena paminėta su trenksmu

Dalintis:

Dineta Babarskienė


Išdykauja, žaidžia, liūdi, siaučia,
nesvarstydami – kodėl ir kam.
Jeigu šita žemė kam priklauso,
tai pirmiausia, žinoma, vaikams.

Būtent šios poeto Justino Marcinkevičiaus eilėraščio eilutės pirmiausia atėjo į galvą, išvydus būrį dūkstančių vaikų Etnografinėje Prano Dzūko sodyboje. Tądien jie turėjo ką švęsti. Taip paminėjo Tarptautinę vaikų gynimo dieną.
Tarptautinė vaikų gynimo diena švenčiama birželio 1-ąją. Pirmą kartą ji paminėta 1950 metais. Ši diena – tai priminimas visuomenei apie būtinybę saugoti ir gerbti vaikų teises. Tai pagrindinė sąlyga kuriant ir formuojant humanišką, teisinę ir dvasiškai sveiką visuomenę. Taip parašyta Vikipedijoje.
Tad Etnografinėje Prano Dzūko sodyboje tądien vyko popietė „Vaikystės spalvos“, kurioje dalyvavo Lazdijų rajono savivaldybės viešosios bibliotekos klubas „Šakar Makar“ ir Šeštokų mokyklos pradinių klasių mokiniai. Popietė buvo skirta Tarptautinei vaikų gynimo dienai paminėti. Ir sunku pasakyti, kurie čia dalyviai buvo svarbesni: vaikai ar pasakų herojai. Ko gero, visi, mat dūkta, šėlta, kol pavargta.
Kieme šurmuliavo pasakų personažai, susirinkusiųjų laukė gausybė staigmenų ir pramogų. Juk vaikystė – ypatingas žmogaus gyvenimo etapas. Tad suaugusiųjų pareiga, jog šiame gyvenimo tarpsnyje vaikai galėtų žaisti, mokytis, atrasti naujus įdomius dalykus, svajoti ir įgyvendinti savo svajones, kad visą likusį gyvenimą juos lydėtų tik šviesūs vaikystės prisiminimai. Vaikai pakylėja mūsų gyvenimus, kad nuskraidintų, kad liestume viską jų rankomis ir pasaulį regėtume jų akimis: svajonėj, fantazijoj, pasakoj.
Lazdijų viešosios bibliotekos bibliotekininkės dovanojo vaikams spektaklį. Daiva Karaliūnienė, Žana Černiauskienė, Zita Marčinskienė, Vida Savulienė, įsikūnijusios į pasakų personažus, vaikus privertė suklusti ir atidžiai klausytis, žiūrėti, mat buvo smalsu, kuo čia viskas baigsis. O paskui jau kieman… Smagios dainos, šokiai. Ir ne juokais pavargta, mat teko ir fizinių pratimų padaryti – nė vienam išimtis nebuvo padaryta. Jei jau šėlti, tai visiems kartu.
Tad Šeštokų mokyklos mažųjų mokytojos dėkingos Lazdijų viešosios bibliotekos bibliotekininkėms už džiaugsmą, suteiktą vaikams, už dieną, kurią vaikai ilgam atsimins. Besparnis būtų gyvenimas, tuščias, niūrus, jeigu jo nenušviestų vaiko šypsnys, jei šviesus vaiko juokas nepaglostytų širdies. O tądien juoktasi daug ir iš visos širdies! Juk švęsta su trenksmu!

Dalintis:

Rekomenduojami video

Naujienos iš interneto

traffix.lt

Taip pat skaitykite: