Seimo siūlymas įteisinti tiesioginius seniūnų rinkimus sukėlė prieštaringus vertinimus įvairiose institucijose, bendruomenėse, su savivalda siejamose organizacijose. Vieni šį projektą vertina teigiamai, kiti mano, jog tai nedera su Konstitucijos nuostatomis. Savo nuomonę šiuo klausimu išsakė ir kai kurie Lazdijų rajono seniūnijų vadovai.
Seime sulaukė pritarimo
Birželį Seimas po pateikimo pritarė Seniūnų rinkimų įstatymo projektui ir Vietos savivaldos įstatymo pataisoms, kurios numato, kad pirmieji tiesioginiai seniūnų rinkimai galėtų vykti kartu su 2020 m. Seimo rinkimais.
Šiuo metu seniūnai yra valstybės karjeros tarnautojai, skiriami konkurso tvarka, o pagal visuomenės apklausos duomenis, 77 proc. piliečių pritaria tiesioginių seniūnų rinkimų idėjai, 8 proc. nepritaria, o kiti neturi nuomonės.
Atsižvelgiant į gyventojų nuomonę, teikiamu projektu siūloma keisti seniūnų rinkimų tvarką ir numatyti, kad seniūnai būtų renkami tiesioginiuose rinkimuose 4 metų kadencijai. Seniūną į
pareigas rinktų atitinkamos seniūnijos teritorijos gyventojai, turintys rinkimų teisę.
Tiesioginių merų rinkimų įvedimas parodė, kad tokie pokyčiai atnešė teigiamų rezultatų savivaldoje, todėl manoma, kad reikėtų atiduoti daugiau valdžios į žmonių rankas įvedant ir tiesioginius seniūnų rinkimus, nes šiuo metu seniūnai neturi pakankamai galių spręsti realias žmonių problemas. Kai kurių politikų nuomone, tiesioginiai seniūnų rinkimai būtų efektyvi priemonė stiprinti bendruomenes visoje Lietuvoje ir kovoti su vietinės valdžios neveiksnumu.
Norint suteikti seniūnijoms ir pačiam seniūnui kaip įstaigos vadovui didesnį statusą, Seimui siūloma apsvarstyti galimybę, kad seniūnas galėtų būti ir tarybos narys. Į seniūnijos biudžeto skirstymą intensyviau įtraukiant vietos bendruomenę, jis taptų atviresnis ir skaidresnis, bus domimasi, ar įgyvendinti gyventojų priimti sprendimai.
Atsižvelgdamas į tai, kad išdėstyta, Seimas pritarė keisti seniūnų rinkimų tvarką ir numatyti, kad seniūnai būtų renkami 4 metų kadencijai remiantis visuotine ir lygia rinkimų teise slaptu balsavimu tiesioginiuose rinkimuose.
Seimui bus teikiami ir Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo pakeitimai, kuriais įtvirtinama, kad seniūnas yra valstybės politikas.
Savivaldos vadovai prieštarauja
Birželio pabaigoje vykusiame Lietuvos savivaldybių asociacijos (LSA) posėdyje savivaldos vadovai aktyviai diskutavo tiesioginių seniūnų rinkimų tema.
Posėdyje buvo pateikta informacija, jog Seime užregistruoti siūlymai keisti atitinkamus teisės aktus ir šalyje įteisinti tiesioginius seniūnų rinkimus ir siūloma, kad pirmieji tiesioginiai seniūnų rinkimai vyktų jau 2020 metais kartu su Seimo rinkimais.
Seniūną į pareigas rinktų atitinkamos seniūnijos teritorijos gyventojai, turintys rinkimų teisę. Kartu teikiamu Valstybės tarnybos įstatymo pakeitimo projektu siūloma nustatyti, kad seniūnas būtų valstybės politikas.
LSA nariai tokiam siūlymui nepritarė. Anot jų, šis siūlymas pasisako apie visai kitokį šalies savivaldos modelį – apie dviejų lygių savivaldą. Todėl toks Seimo narių siūlymas yra visiškai neišbaigtas, netinkamas ir prieštaraujantis esamiems teisės aktams.
„Asociacija atliko apklausą kitų Europos savivaldybių asociacijų siekdama išsiaiškinti, ar nors vienoje Europos valstybėje yra taip, kad tiesiogiai išrinktas politikas būtų pavaldus vykdomajai institucijai. Apklausa parodė, kad to niekur nėra. Taip pat svarbu pažymėti, kad jeigu mes norime dviejų lygių savivaldos, reikia keisti Konstituciją“, – teigė LSA direktorė Roma Žakaitienė.
Seniūnams kyla abejonių
Pasidomėjome, ką apie planuojamą naująją seniūnų rinkimų tvarką galvoja mūsų krašto seniūnai.
Valda Žukauskienė, Krosnos seniūnijos seniūnė:
„Naująją seniūnų rinkimų tvarką vertinu dvejopai. Labai svarbu, kad žmonės gali išreikšti savo nuomonę ir būti išgirsti. Tačiau kalbant apie seniūno galimybes, išteklius, tiek materialinius, tiek finansinius, bus labai sunku pateisinti žmonių lūkesčius.
Negalvoju, kad seniūnas turėtų būti dar vienas politikas savivaldoje. Nors seniūno pareigos ir taip labai atsakingos, tačiau po rinkimų atsakomybės bus dar daugiau, o gaunamas atlygis, einant tokias pareigas, tikrai nepakankamas.
Kalbant apie galias ir nepriklausomybes, nemanau, jog jų bus daugiau. Kad taip įvyktų, reikia keisti vietos savivaldos valdymo sistemą, o tai pareikalaus dar daugiau išteklių bei vargu ar būtų tikslinga.
Jei rinkimų tvarka būtų pakeista, kandidato sėkmę rinkimuose lemtų žmonių pasitikėjimas, tai labai svarbus aspektas.“
Zenonas Sabaliauskas, Veisiejų seniūnijos seniūnas:
„Pastebiu, kad labai populiaru politikams garsinti žinią apie seniūnų rinkimus. Išties tai skamba viliojamai – rinktume vietoje artimiausią valdžią, turėtume savo žmogų valdžioje.
Deja, realybė visiškai kitokia. Seniūnų rinkimai – tai visiškai kita teisinė bazė. Išrinkti seniūnai jau automatiškai taptų politikais, o biudžetą vis tiek tvarkys rajono taryba su meru priešakyje. Jeigu seniūnas neturės svertų tvarkyti seniūnijos biudžetą, tai kaip jis atsiskaitys jį rinkusiems gyventojams? O juk gyventojų lūkesčiai išrinktam seniūnui bus dideli.
Projektą Seimui pateikę politikai pasielgė labai lengvabūdiškai, tik norėdami nukreipti dėmesį nuo naujai kuriamos koalicijos problemų. Esant dabartinei įstatyminei bazei seniūnų rinkimai tiesiog neįmanomi.
Bet kad visoms rajono vietovėms būtų atstovaujama šiuo metu rajono taryboje (ji faktiškai ir lemia rajono gyvenimą), būtų protinga siūlyti kitokią tarybos rinkimo tvarką. Pavyzdžiui, į rajono tarybą rinkti nuo kiekvienos seniūnijos tam tikrą skaičių tarybos narių. Jie ir atstovautų tai vietovei sprendžiant visus reikalus.
Akivaizdu, jog nepriklausomumą seniūnams lemia ne jų rinkimas, o seniūnijos biudžetas. Nelabai tikiu, kad kitą rudenį kartu su Seimo rinkimais vyks ir tiesioginiai seniūnų rinkimai.“