Dineta Babarskienė
Prieš akis didingi plotai: kalnai, kalvelės, kloniai… Ten tolumoje išvydome vėliavos kraštelį. Ji vis augo, pleveno vėjyje. Išniro ir eiklieji žirgai… Raitelio rankose istorinė Lietuvos vėliava, besiplaikstanti vėjyje. Ir žmonių širdys suspurdėjo, smarkiau ėmė plakti… Vaizdas lyg iš kino filmo užgniaužė kvapą. Vėjas atnešė kanopų bildesį, greiti žirgai skriejo link sodybos. Užjoję į kalną, leidosi žemyn… Ir vėliava raitelio rankose – mūsų meilė ir pasidižiavimas savo šalimi… Didinga… Moterys šluostėsi ašaras… Verta gyventi savoje žemėje, kurti, dirbti savame krašte, savoje gimtinėje…
Ir štai žirgų žvengimas pasveikino sodybos šeimininkus bei susirinkusius svečius iš visos Lietuvos. Istorinė vėliava perduodama iš rankų į rankas. „Nuo Dusios nešėme vėliavą, surinkę Dzūkijos laukų, miškų, klonių, vandenų grožį“, – sakė raitelis perduodamas vėliavą – mūsų meilę ir pasididžiavimą savo Tėvyne – Stebulių ateities bendruomenės pirmininkui Mantui Jančiukui.
Iškilmingai iškelta istorinė Lietuvos vėliava suplazdėjo virš Ritos ir Almanto Sabestinų sodybos, virš Stebulių kaimo. Sugiedotas Lietuvos himnas. Ir lietuvaitės kanklių melodijos… Ir supranti, kad išties šie žmonės – perlai, pažirę čia, Stebuliuose. Reginys, kuris ilgai neišdils iš atminties…
Dievas sutvėrė dangų ir žemę, davė žmogui protą ir širdį pajusti, pajusti tai, ką juto tądien buvę Stebulių ateities bendruomenės renginyje „Pastebėkime gyvenimo perlus“, kurio iniciatorė Rita Sabestinienė. „Ateikite linksmi, palikę rūpesčius ir reikalus! Atsineškit šypseną, linksmumą, gėlės gražumą ir būkite laimingi! Pastebėkime gyvenimo perlus gamtoje ir žmoguje! Pastebėkime gyvenimo perlus! Te padeda mums Dievas!“ – kviesti į renginį visi, norintys sužinoti, pajusti, pamatyti daugiau, labiau, giliau… „Visiem geros dzienos!“ – linkėjo renginio organizatoriai.
Paskaitas skaitė lektoriai iš visos Lietuvos
Sužinojus lektorių pavardes, iškart kilo klausimas, kaip poniai Ritai pavyko juos prisivilioti mūsų kraštan? „Aš labai laiminga, labai myliu žmones ir jie myli mane“, – paprastai paaiškino ji. Šio renginio sumanymas pribloškė. Visų laukė edukacinis renginys, kuriame Lietuvos kraštovaizdžio gražinimo talentai perteikė žinias visiems, norintiems pagražinti savo sodybas, užauginti augalus, sužinoti jų vertę, įkurti ekologinį ūkį, pagaliau… mėgautis kvapais. Buvo proga pabendrauti su daug įdomių žmonių – talentingų, darbščių iš visos Lietuvos… Tokį grandiozinį renginį dar žiemą sumanė Rita Sabestinienė.
Stebulių ateities bendruomenę, atvykusius svečius, renginio iniciatorę Ritą Sabestinienę pasveikino buvęs Lazdijų rajono meras Artūras Margelis. Nors oras buvo kaip užsakytas ir pas Dievulį užprašytas, tačiau lijo. Stebuliuose tikrai lijo: padėkomis, dovanomis ir nuoširdžiais žodžiais. Iš Alytaus stilizuotos stebulės atkeliavo. „Stebulės Stebuliams“, – pašmaikštauta. „Negaliu nepasveikinti šio krašto gėlininkių, gražios aplinkos puoselėtojų“, – sakė renginio šeimininkė Rita Sabestinienė sveikindama mūsų krašto gėlininkes. Išskirtinis dėmesys ir raiteliams Ramūnui Buinauskui ir aštuonmetei Liepai Buinauskaitei, kuri kartu su tėčiu įveikė daugiau nei trisdešimt kilometrų, bet vėliavą atnešė, o ir pajodinėti, paglostyti, nusifotografuoti, pavedžioti žemaitukus norinčiųjų netrūko. Du žirgai, du kumeliukai – džiaugsmo į valias. „Kad paukšteliai šiame sode gyventų“, – sakė Ramūnas Buinauskas dovanodamas inkilą šeiminikei Ritai Sabestinienei. Inkilas tuoj atrado vietą sodyboje, buvo įtaisytas medyje. „Kitais metais jau tikrai čia gyvens paukšteliai“, – sakė gamtininkas.
Danutė Simonaitienė iš Marijampolės, kardelių ir 1500 jurginų karalienė, prisipažino, kad prekybos centruose nusipirktus jurginų gumbus plaunanti indų plovikliu, tik tuomet jie džiugina įstabiais žiedais. Ji netgi konkursą surengė prašydama teisingai sudėlioti jurginų pavadinimus. Patikėkite: diskusijos užvirė nemenkos.
Nijolė Kuliešienė iš Alytaus, retų daugiamečių augalų kolekcininkė ir 600 viendienių karalienė, atsivežė pilną pintinę „maisto“ – vienadienių žiedų. Patarė ragauti geltonas, mat jos skaniausios. O ir klausimų jai netrūko, ir kalba vijo kalbą.
Vien ką reiškia Kęstučio Ptakausko iš Alytaus atvykimas į Stebulius. Juk tai žmogus, gerai žinomas ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje. „Mažieji pasaulio stebuklai – bonsų medeliai!“ – tokia tema tądien kalbėjo ponas Kęstutis. „Džiaugiuosi, kad tokiame nedideliame kaime yra tokių žmonių kaip šios sodybos šeimininkė, organizuojančių tokius renginius“, – sakė jis. Lektorius atsivežė ir keletą bonsų medelių. „Kaip kerpame plaukus, taip ir medelius formuojame“, – bandė įrodyti jis, kad bonsų formavimas tai joks medžių „kankinimas“.
Vladas Karpavičius, stambaus gėlininkystės ūkio savininkas, papasakojo apie terasų, balkonų, pavėsinių apželdinimo kompozicijas ir chrizantemų auginimo ypatumus. Pono Vlado žinios stebino. Pasirodo, apie gėles kažkiek žino kiekviena moteris, tačiau pasiklausius pono Vlado atrodo, kad dažna žinių turi tiek nedaug, kad net gėda pasidaro, kiek išmano šis vyras.
Genovaitė Sakalauskienė iš Ukmergės, „Genovaitės uogainė“ savininkė, pasakojo apie ekologišką daržovių, vaiskrūmių ir vaismedžių ūkio įkūrimą bei plėtrą. „Reikia susidraugauti su vabalų karaliumi ir tuomet jūsų ekologiniame ūkyje nusistovės tvarka“, – ir juokais, ir rimtai kalbėjo ji. Genovaitė ir skanėstų buvo atsivežusi, tad paragauta. Anot jos, kiekvienas turėtume iš gausybės veislių pasirinkti tą „savąją“ veislę, kuri labiausiai tinkama augti konkrečiame sode, darže, skaniausia, geriausiai deranti ir tik tuomet jau gausinti. „Juk ne viskas pasiteisina“, – teigė ji.
Žolinčių asociacijos prezidentė Danutė Kunčienė iš Palangos kalbėjo apie augalus iš Dievo sodo. Danutė kvietė dzūkus austi iš žolių ir taip pradėti žemaičių kelio audimą. Ji sakėsi, jog žolelės iš Dzūkijos miškų, pievų bus vežamos į Žemaitiją ir taip šis audinys įgaus dar didesnę prasmę. Ir druska buvo grūsta žemės ir jūros su 20 žolelių, kad saugotų, globotų namus ir žmones. Visi dalyvavusieji grūdo druską, išsakydami savo palinkėjimus vieni kitiems. Išsakė juos ir Stebulių ateities bendruomenės pirmininkas Mantas Jančiukas bei šventės iniciatorė Rita Sabestinienė. O paskui jau dalintasi ir į namus neštasi – po šaukštelį druskos kiekvienam buvusiam šventiniame renginyje atseikėta su nuoširdžiausiu palinkėjimu džiaugtis kiekviena gyvenimo akimirka, nes kitos gali ir nebūti.
Žadvilė Kalinauskienė iš Vilniaus skaitė paskaitą apie natūraliąją aromaterapiją. Čia jau moterų rojus! Pamėginta, išbandyta… Pauostyta… Visko tokia gausybė, kad nežinia, nuo ko galva sukosi: nuo produktų gausos ar žemiškų ir nežemiškų kvapų.
Aistė Virketė, Augalų gyvybės langelio įkūrėja, Stebuliuose taip pat skaitė paskaitą. „Juk būna, kad augalas miršta ir jį mes išmetame, tad man kilo idėja pagelbėti tokiems augalams. O „pasveikę“ augalai dažnai atsidėkoja sužydėdami, tuomet atsiranda norinčių nusifotografuoti, surengti fotosesiją“, – sakė ji.
Gėlės žydėjo ir Marytės Didikienės paveiksluose. „Tau, Ritule, našlaitės – nereiks nei sodinti, nei laistyti“, – sakė ji dovanodama paveikslą šventės šeimininkei.
Ant austų divonų mėgautasi kaimiškomis melodijomis
Išpuoselėtoje Ritos ir Almanto Sabestinų sodyboje vaikštinėjo gėlėtos ponios, galantiški ponai, kiti gi prisėdę ramiai sau leido laiką stebėdami renginio programą – visi čia turėjo ką veikti. „Aprangos kodas – gėlė“, – iš anksto buvo įspėjusi svečius renginio iniciatorė Rita.
Ir ne tik paskaitų klausytasi, bet ir muzikos. Muzikiniai intarpai leido atsipalaiduoti, pasikalbėti, o besišnekučiuojant pasivaišinti kavos, arbatos puodeliu.
Ir suvirpėjo oras, ir net paukščiai pritilo… Vlado Karpavičiaus ir Rūtos muzikinis duetas iš Kauno suvirpino širdis. Lyriškos dainos palietė sielos gelmes, tad klausytasi pritilus, tik lapų šnarėjimas kartais pasigirsdavo. Prasmingi, jautrūs tekstai žmones užbūrė. Jautru, nuoširdu, tauru…
Lazdijų Neįgaliųjų draugijos ansamblis „Atjauta“ (vadovas Robertas Vilkauskas) atliko savo repertuarą. Tiesa, ne visą, mat kiek dainų jie moka, pernakt neišdainuotų.
Kalvarijos KC Jungėnų kultūros namų kapela „Jungvala“, vadovaujama Birutės Leonavičiūtės-Zavistauskienės, sudrebino sodybą ir kaip kadais, senovėje, laukais, kalvelėmis, pritariant banguojantiems javų laukams, nuvilnijo jų dainos…
O kai užgrojo Šeštokų kultūros namų kapela „Griežlė“ (vadovas V. Trampas), Stebuliai sudrebėjo. Su sesėmis Rita ir Vilija, o ir visiems susirinkusiems pritariant Stebulių himną sugiedojo. Visi kartu – vieningai, pakiliai. „Sesės bus mūsų kapelos solistės“, – be jokių diskusijų nusprendė kapelos vadovas Vitas Trampas. Kapelos vyrų šeimininkė nenorėjo namo išleisti, prie vaišėmis nukrauto stalo kvietė.
„Uždainuokim, sese!“ – kvietė Rita Viliją padainuoti kaip jau ne kartą darė.
Ir jau iki sutemų… Ir pirmieji Stebulių gaidžiai užgiedojo… Ryto brėkštant sulaukta…
Virta karka ir žuvienė
Tik ką tarsi po lietaus išdygusioje pavėsinėje stalai nukrauti vaišėmis. Virta karka čia pat iš kaimiško „bliūdo“ šeimininkės pjaustoma, gardi kopūstienė ir bulvės su lupena kvieste kvietė pasistiprinti. Kugelis ir dzūkiškos bandos kaipmat buvo išgraibstytos kone šimto susirinkusiųjų. O kiek tolėliau kvepėjo žuvienė, ant laužo verdama, į kurią pats žvejys Jonas Didika supylė visą „viedrą“ žuvų. Sakėsi pats ir prigaudęs, pats skrodęs, pats ir žuvienę verdantis. O kai jau pilstė sriubą, tai tik žiūrėjo, kad damoms vyriškos lyties žuvelių įdėtų, sakė, nuo to geriau moterims, ir dar skanesnių pridėdavo gerą samtį. Senas žvejys, daug matęs, matyt, žino. Artūro Čiurlionio šakočiai ragauti ir Vilijos Padimanskienės „Močiutės duona“ dosniai dalintasi. O kaipgi į Manto Jančiuko ūkį atvykus troškintos triušienos neparagauti? Būtinai reikia, kad ir kiek jau priragauta, privalgyta iki soties. „Nesineškite plastikinių, „skraidančių“ indų. Geriau kokį molinį ar uždengiamą nuo musyčių indą“, – buvo įspėjusi sodybos šeimininkė Rita visiems indų pati parūpinusi. Prie „bačkelės“ pati plovusi indus ir, anot jos, jokio vargo nematanti.
Loterijoje: žąsys, triušis
Ne visiems pasisekė loterijoje laimėti net 4 žąsis, triušį. Laimingiesiems smagu buvo į namus parsinešti ilgaausį, didelį, pūkuotą. O ir žąselės puikiai tiks paukščių būriui kieme papildyti. Ko gero, dargi kiaušinių sudės. O nelaimėjusieji nė kiek nesijaudino, mat jie galėjo tikrai nebrangiai įsigyti įvairių augalų ir į namus tuščiomis tikrai negrįžo. Juk dalyvavusieji renginyje buvo pasižadėję, sugrįžę į namus, pasodinti bent vieną gėlę ar medį savo sodybose. Tad pirktos ir gėlės, ir medeliai, ir įvairūs krūmeliai. Ir dovanota vieni kitiems dosniai. O ir ekologinių produktų į krepšelį buvo galima įsidėti: iš E. Jastramsko ekologinio ūkio įvairių produktų, medaus iš Alytaus krašto.
Renginys pranoko visus lūkesčius. Padirbėta iš peties su meile ir atsidavimu savam kraštui, saviems žmonėms. „Niekas nebus laimingas gyvendamas tik sau. Dalinkimės tuo, ką turime: meile, atjauta, širdies šiluma, draugyste, gerumu… Norėjome, kad būtų įdomu, linksma, kad laikas nebūtų praleistas tuščiai“, – tikino renginio iniciatorė Rita Sabestinienė. O susirinkusieji kaip susitarę linkėjo kiekvienam, kad ir nedideliam kaimeliui, po tokią Ritą ir gimtinė nušvis kitomis spalvomis, bus dar gražesnė, dar mielesnė, dar savesnė. Svarbiausia, kad meilė savam kraštui širdyje degtų. Tuomet žirgai nuo kalvų vėliavą neš gimtinės laukais ir kloniais, iškilmingai skambės Tautiška giesmė ir žmonės sodins medžius, kels inkilus paukščiams, dainuos dainas, augins vaikus… Ne svetur – savam krašte. „Savam krašte man gražiausia“, – tarstelėjo pavargusi, bet laiminga ponia Rita.